Bendrovė „Ignitis renewables“, kartu su partneriu statysianti pirmąjį jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje, tikina, jog šis projektas turės ekonominį ir socialinį poveikį visam Klaipėdos ir pajūrio regionui.

pxhere.com

„Mes skaičiuojame, kad jūrinio vėjo elektrinių parkas sukurs daugybę naujų darbo vietų. Šis projektas įpūs naujos gyvybės ne tik visam miestui, bet ir regionui“, – pranešime spausai cituojama „Ignitis renewables“ žmogiškųjų išteklių vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.

Tikimasi, jog įgyta patirtis, vystant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje, paskatins ir kitas inovacijas mūsų šalyje, pavyzdžiui, pagamintas žalias vandenilis galės būti naudojamas įvairiuose sektoriuose, maišomas su gamtinėmis dujomis, eksportuojamas į užsienio rinkas. Ilguoju laikotarpiu potencialo sukurti pridėtinę vertę taip pat turi investicijos į tyrimus jūrinės vėjo energetikos ir aplinkosaugos srityse.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos regiono vadovė Jurgita Petraitienė teigia, kad regionui bus būtina pritraukti daugiau žmonių su reikiamais gebėjimais arba juos išsiugdyti.

„Kalbant apie žmonių pritraukimą, negalima visko suversti vien ant verslo pečių. Kartu su atlygiu, žmonėms labai svarbi ir infrastruktūra. Pasaulyje pastebima, kad jiems rūpi žalesni miestai, artumas iki netoliese gyvenančių šeimos narių. Norima gyventi mažesniame mieste, bet turėti tokias pačias galimybes, kaip ir didmiestyje. Taigi, labai didelė atsakomybė tenka savivaldybėms. Jos turi kurti tą infrastruktūrą, kuri yra aktuali talentams“, – sako ji.

Apie tai, kad Jūrinio vėjo parko atsiradimui turi ruoštis visas Klaipėdos regionas, kalba ir švietimo sektoriaus atstovai. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studijų vadovė Rima Mickienė teigia, kad Klaipėdos dar laukia daugybė nepadarytų darbų. Jūrinio vėjo parkas pareikalaus naujų programų, investicijų treniruočių patalpoms, naujos įrangos, lektorių, papildymo bibliotekoms. Nepaisant to, ji tikra, kad Jūreivystės akademija gali tapti ne tik profesionalų rengimo, bet ir persikvalifikavimo centru.

„Lietuviai nori dirbti Lietuvai. Didelė dalis mūsų paruoštų specialistų dabar išvyksta, bet taip yra dėl to, kad pas mus tiesiog trūksta darbo vietų. Jūrinio vėjo parko projektas suteiks galimybę specialistams likti Lietuvoje, kur jie kuria šeimas, statosi namus. Tačiau sėkmei būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp universitetų ir verslo įstaigų“, – įsitikinusi ji.

Savo ruožtu, Kauno technologijų universiteto (KTU) doktorantas Jonas Vaičys mano, jog aukštosios mokyklos jau dabar ruošia puikius specialistus. Problema ta, kad įmonėse jiems nesudaromos galimybės siekti aukštesnių vadovų pozicijų, nors ir ruošiami bendresniam suvokimui ir platesniam žvilgsniui į ekonomiką bei tvarumą. Taip neišnaudojamas jų potencialas.

„Inžinerinėms specialybėms populiarumo trūksta dėl to, kad studentai aiškiai mato ribas. Dauguma aukšto lygio vadovų yra su ekonomikos ar vadybos, o ne energetikos ar inžinerijos diplomais. Jeigu į jūrinių specialybių kursus būtų įtraukiama daugiau tarpdisciplininių aspektų, tikėtina, kad ir susidomėjimas jomis būtų didesnis“, – įsitikinęs jis.

Pabrėždamas specialistų ruošimo svarbą KTU Elektros energetikos sistemų katedros vedėjas Saulius Gudžius akcentavo, kad vykstant energetinei transformacijai reikalingi tarpdisciplininių žinių turintys specialistai. Prie tokių specialistų ruošimo proceso gali prisidėti ir įmonės. Visų pirma, kviesdamos tyrėjus ir doktorantus, suteikiant jiems galimybę daryti tyrimus, kviesti studentus į mokamas praktikas bei siųsdamos universitetams mentorius, kurie padėtų studentams iš akademinio gyvenimo pereiti į verslą.

„Lyginant su elektros inžinerijos programa, energetikos kryptis apima ženkliai daugiau potemių. Šios programos yra papildytos įvairiomis socialinių mokslų žinias suteikiančiais moduliais, nes ateities inžinieriai nebebus tiesiog elektrikai ar energetikai. Jie visų pirma bus energetikos ekspertai, kurių tikslas bus vartotojo gerovė“, – teigia jis.

VšĮ „Klaipėda ID“ talentų projektų vadovė Jurgita Raišytė teigia, kad regiono iš tiesų laukia labai daug namų darbų. Sėkmė čia tiesiogiai priklausys nuo gebėjimo skirtingoms interesų grupėms surasti bendrą kalbą ir kurti vieningą Klaipėdos ateities viziją.

„Ateinantys 5–7 metai regionui bus išskirtinai svarbūs. Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Jeigu tinkamai sudėliosime tikslus ir priemones, kuriomis jų sieksime, gyvenimas Klaipėdoje pakils į naują kokybinį lygmenį. Turime šansą tapti ne tik jūreivystės, bet ir energetikos centru. Svarbiausia juo proaktyviai pasinaudoti, o ne laukti, kad viskas įvyktų savaime“, – sako ji.