Keturiasdešimtą karo su teroristine „Hamas“ grupuote dieną Gazos ruožė Izraelio kariuomenė pagaliau užėmė vieną didžiausios regiono ligoninės „Al-Šifa“ (angl. Al-Shifa) korpusą. Praleido ten pusdienį, sulaikė porą šimtų žmonių, kai kuriuos jų suėmė. Kariuomenės atstovai praneša esą kai kurie „Hamas“ teroristai prieš izraeliečių kariškiams įžengiant į ligoninės patalpas mėgino apsimesti pacientais bei ligoninėje dirbančiais medikais. Todėl kariškius lydėjo arabiškai susikalbėti gebantys žmonės, taip pat tikri medikai.

EPA-ELTA nuotr.

Stebėjus įvykius Ukrainoje visiškai nesunku įsivaizduoti, ką su ligonine būtų padariusi Rusijos kariuomenė (prisimename gimdyklą Mariupolyje), o iš Gazos kol kas pranešta, kad to paties trečiadienio pavakarę izraeliečiai iš ligoninės pasitraukė. Jeigu taip, yra šiek tiek keista, nes anksčiau, remiantis Izraelio žvalgybos ir kariškių pranešimais, viešumoje buvo teigiama esą kaip tik ligoninėse (jų Gazos ruože yra maždaug pusketvirtos dešimties), taip pat gydymo įstaigų rūsiuose yra paslėpti teroristinės organizacijos štabai, ginklų saugyklos. O galbūt ir laikomi dar spalio 7 d. Izraelyje pagrobti 239 įkaitai.

Ginklų, amunicijos Izraelio kariuomenė ten rado ir parodė tai liudijančius vaizdus. Tų liudijimų, kaip teigiama Vakarų žiniasklaidos, neįmanoma patvirtinti. Tačiau atrodo, kad kariuomenės atstovais ir jų pateikiama informacija apie karą jau pasitikima nepalyginamai labiau nei „Hamas“ viešinama informacija apie žydų metodiškai skerdžiamus moteris ir vaikus, taip pat 11 tūkst. viršijantį bendrą karinės operacijos Gazoje metu žuvusiųjų skaičių.

Šiomis dienomis akyliau stebiu rusakalbės Izraelio žiniasklaidos pranešimus. Ten galima išgirsti mūsų ausims ir akims įdomių dalykų.

Dėl karo veiksmų šalies pietiniuose (besiribojančiuose su Gazos ruožu) ir šiauriniuose (Libano pasienio) regionuose į labiau šalia šalies centro esančias gyvenvietes šiuo metu yra perkelta apie du šimtus tūkstančių žmonių. Premjero Benjamino Netanjahu kabinetas yra kritikuojamas, kad evakuotiesiems šalies gyventojams pasiūlė gana menką finansinę paramą. Ir dėl jos ministrai sutarė tik praėjus 30 dienų po įvykių spalio 7-ąją, kada Gazos sektoriaus prieigas netikėtai atakavo keli tūkstančių teroristų.

Pasakojama, kad šalies visuomenė, atmetant sunkias psichologines problemas dėl spalį įvykusių skerdynių, patiria panašias problemas, kaip per COVID-19 pandemiją. Valstybės institucijos eilinei krizei pasirodė visiškai nepasirengusios, o pagalba evakuotiesiems žmonėms, taip pat ir į kariuomenę mobilizuotiems 300 tūkst. rezervistų teikia ne tiek valstybės institucijos, kiek pilietinės visuomenės organizacijos.

Izraelio dešiniųjų vyriausybė dabar kritikuojama ir dėl to, kad, nepaisant karo, ižde turi užšaldžiusi bent porą milijardų dolerių, kuriuos vadina „koaliciniais pinigais“ ir atsisako juos skirti tiek socialinėms, tiek karinėms reikmėms. „Koaliciniai pinigai“ lietuvio ausiai skamba pakankamai neįprastai. Tačiau Izraelyje toks fenomenas – kada valdančiosios koalicijos partijos susitaria dėl biudžeto dalies, iš kurios bus finansuojami į koalicijos sudėtį įeinančioms partijoms aktualūs projektai – įprastas. Tarkime, vienas iš dabar sutartų dalykų – specialus religinių mokyklų-ješivų veiklos finansavimas, kuris nepatinka politinei opozicijai (kairesnei už vyriausybės koaliciją).

Ko gero, tai rodo, kad nepaisant karo veiksmų šalies ekonominė-finansinė padėtis nėra bloga ar kritinė. Nors tuo pat metu šalies Užsienio reikalų ministerija skelbia nebeturinti lėšų per pasaulį platinti proizraelietišką karo veiksmų naratyvą.

Vieno šalies universiteto surengta visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai paskelbti šią savaitę, rodo, kad dauguma Izraelio gyventojų nepasitiki dabartine šalies vyriausybe ir tik penktadalis deklaruoja jai paramą. Tik 4 proc. apklaustųjų tiki tuo, ką apie karo veiksmus pasakoja šalies vyriausybės vadovas B. Netanjahu. Tuo pat metu kariuomenės atstovu, brig. generolo Danielio Agario kasdieniais pranešimais pasitiki daugiau nei 70 proc. žmonių.

Karas be to skatina stačiai pamatines Izraelio visuomenės diskusijas apie tai, kas turi būti Gazos ruože po to, kada bus, kariškių ir politikų teigimu, sutriuškintas ten valdžiusi „Hamas“. Arba kas iš viso yra Izraelis – religinė ar pasaulietinė judėjų valstybė? Kada antruoju atveju joje vietos turi būti ne tik žydams. Arba ką daryti su palestiniečiai-arabais Gazos sektoriuje (ten – tarsi Palestinos autonomija) po neišvengiamo „Hamas“ pralaimėjimo?

Ko išties derėtų pasimokyti, tai Izraelio gynybos pajėgų užnugario vadavietės šviečiamosios veiklos – kaip iš tikrųjų nuosekliai beigi metodiškai aiškinti šalies žmonėms, kad jie būtų labiau saugūs per netilstančius apšaudymus raketomis iš Libano pusės ir Gazos ruožo teritorijos.