P0

Istorinės Klaipėdos pėdos, Svarbu

Kaip Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos (6)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2023-12-22


Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą laikinai valdė jį laimėjusios sąjunginės valstybės. Nuo 1920 m. pradžios šis laikinumas užsitęsė trejus metus. Lietuvos vyriausybė per visą tą laiką tikėjosi, kad sąjungininkės anksčiau ir vėliau priims sprendimą perduoti Klaipėdą Lietuvai.

Lietuvių argumentai buvo tvirti: Kaunas teigė, kad šiame regione gyvena lietuviai, be to, Klaipėda Lietuvai yra išėjimas į jūrą ir jos ekonomikai gyvybiškai reikalingas jūrų uostas. Klaipėdos krašte taip pat veikė būrelis lietuvių, remiančių tokį įvykių scenarijų. Tačiau Lietuvai palankaus sąjunininkių sprendimo vis nebuvo, o 1922 metų lapkričio viduryje Europos spaudoje pradeda sklisti iš Paryžiaus nutekinta informacija, kad Klaipėdos kraštas 15-ai metų bus paskelbtas Tautų Sąjungos globojama autonomine teritorija, kurioje ketinama užtikrinti ne vien Lietuvos, bet ir Lenkijos interesus.

Tokia žinia tuometę Lietuvos vyriausybę sukrėtė ir paskatina skubiai veikti. Po kelių pasitarimų ryžtasi rizikingai akcijai – vykdyti Jono Žiliaus, Erdmono Simonaičio, ir kitų Klaipėdos lietuvių jau anksčiau siūlytą idėją prijungti Klaipėdą prie Lietuvos jėga.

1923 m. sausio 10 d. prasidėjusią ir šešias dienas trukusią karinę operaciją kruopščiai planavo Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo Žvalgybos skyrius. Jai vadovavo šio skyriaus Kontržvalgų dalies vadas Jonas Polovinskas, konspiraciniais sumetimais pakeitęs pavardę ir pasivadinęs Jonu Budriu. Pagrindinis politinis visos operacijos centras buvo ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas.

Pasauliui lietuviai pasiuntė žinią, kad Klaipėdos krašte esą vyksta vietos gyventojų sukilimas prieš juos persekiojančią vokišką direktoriją, kurią paskyrė sąjungininkių vyriausiasis komisaras. Realybėje sukilėliais apsimetė daugiau kaip tūkstantis vyrų, Kaune suburtų į Ypatingo paskyrimo rinktinę ir paskirstytų į tris atskiras taktines užduotis gavusias grupes.

Sausio 10 d. peržengę sieną, jie, beveik nesulaukdami pasipriešinimo, užėmė strateginius objektus Klaipėdos krašte. Mūšiai vyko tik dėl Klaipėdos, kurią prancūzai nutarė ginti. Jų metu žuvo dvylika lietuvių, du Prancūzijos kariai, vienas žandaras, trys į apšaudymą patekę civiliai.

Sausio 15-ąją sudarius ugnies nutraukimo susitarimą jis dar nereiškė, kad Klaipėdos kontrolę perėmė Jono Budrio vadovaujamoms pajėgos ar kad Lietuva gauna teisę į Klaipėdą. Sąjungininkės ir toliau laikė, kad teritorija priklauso joms. Tad ne mažiau svarbūs nei karinė operacija buvo tolesnės derybos ir diplomatiniai žingsniai.

1923 m. vasario 16 d. Paryžiuje priimtas Ambasadorių konferencijos sprendimas lėmė, kad Lietuva triumfuos po kelių dienų perimdama suverenines teises į Klaipėdos kraštą. Tačiau nemažai vietos gyventojų šią žinią priėmė gana abejingai.

Klaipėdos kraštas Lietuvai priklausė 16 metų. Lietuvos sudėtyje tai buvo autonominė teritorija, gyvybiškai svarbi jaunos valstybės egzistencijai, vadinta jos plaučiais ir vartais į pasaulį. Tačiau įsitvirtinti šioje teritorijoje Lietuvai buvo didžiulis iššūkis. Ypač todėl, kad dalis krašto gyventojų su 1923-iųjų metų pokyčiu niekada nesusitaikė.

Nacionalsocializmo triumfas Vokietijoje 4-ajame dešimtmetyje įkaitino jų nuotaikas, o geopolitiniai pokyčiai Europoje pasuko krašto likimą nauja linkme. 1939 metų kovą Klaipėdos kraštas vėl tapo Vokietijos dalimi. Tačiau faktas, kad Vokietija 1939 metais sulaužė Versalio tvarką grasinimais Kaunui pareikalaudama Klaipėdos kraštą grąžinti, lėmė, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje niekas neabejojo – Klaipėdos kraštas turi grįžti Lietuvai. Be konspiracinės 1923-iųjų metų istorijos tai nebūtų įvykę…

Apie tai, kaip Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, laidoje kalbėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas, instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, istorikė doc. dr. Silva Pocytė ir istorikas, instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Vygantas Vareikis.

Projektą „Istorinės Klaipėdos pėdos“ iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”. Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.


    2023-12-22

    6 komentarai “Kaip Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos”

    1. Avatarsiaips (IP: 84.15.178.45)

      Kad ir kiek Klaipėda, šio straipsnio autorė, ši tekstą kartotu lik užstrigusi plokštele, ar šiais metais, ar ankstesniais, ir su sau vienai žinoma ir suprantama tendencija keistai propagandai kad lietuviai okupavo Klaipėdos kraštą, ar kiti Klaipėdos šaltiniai, tipo istorikai, tyrinėtojai, bet tik sau suprantamu sausu faktu tendencingu parinkimu ir pateikiantis tik tunelio mąstymą lik tyčia užmiršdami Lietuvos gebėjimą nukreipti sau reikiama linkme tu metu Europos politini gyvenimą.
      Atsakant i sausu istoriku postringavimus: yra Versalio sutarties tikslai, kuriu vedami, tiek vietos lietuviai, tiek Lietuvos politikai, organizavo pasipriešinimą kraštą administravusiai karo administracijai ir sugražino Lietuvai tai tas priklauso, be jėgos panaudojimo.
      Sis susigražinimas vyko su gera valia tiek vietiniu , tiek taip vadinamos didžiosios Lietuvos politiku, kurie davė pagrindą Klaipėdos susigražinimą per tarptautinius diplomatinius susitikimus ir darant spaudimą visiems suinteresuotiems vykdyti Versalio sutarti.
      O atsakant Klaipėdai, jei Lietuva užgrobė Klaipėda kuria dauguma sudarė vokiečiu tautybės žmonės tai kodėl nebuvo vietiniu pasipriešinimo? Imti atskiru vietos gyventoju pasisakymus kaip viso Klaipėdos krašto nuomone butu labai istoriškai kabutėse „teisinga“. Lietuva turi daug patirties kada lietuviai buvo lenkinami nuo Vilniaus krašto, Gardino ar iki Daugpilio ar vokietinant kad ir tame pačiame Klaipėdos krašte.

    2. AvatarTyras (IP: 77.79.44.6)

      Čia buvo ne prijungiamas Klaipėdos krašto, šimtaprocentinė aneksija ir ne reikia žmonėms (pudrinti) smegenų.

      • AvatarTeisybe rašykit tvariai (IP: 90.131.36.164)

        Lietuva bando perašyt istorija če aneksavo lt okupantai Prusu žeme

      • Avatarchi... (IP: 88.119.41.104)

        Vatos išmokit suprasti teksta,nebukit “istorikais” kaip putka.

      • Avatarwrong (IP: 86.159.93.229)

        Idiotams arba piktybiniams kvailiams – Vokietija oficialiai atsisakė Klaipėdos krašto savanoriškai pasirašydama Versalio sutartį, reiškiantį kad nuo šiol, šio krašto lemtį spręs sąjungininkai. Niekas jėga iš Vokietijos nieko neatemė. Nereikėjo prapisti karo, kurio patys Vokiečiai taip norėjo.

    3. AvatarAnonimas (IP: 84.15.188.32)

      Pradziai klausimelis,-kaip Zemaitija ,su “visu Klaipedos krastu”,buvo prijungta-prisijunge prie Lietuvos? … ???

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt