Šiuo metu skubiai ir tylomis, neatliekant jokio poveikio aplinkai vertinimo ir tinkamai neinformuojant visuomenės, rengiami planai įgyvendinti tamsiojo šviesolaidžio (angl. long-haul dark fiber) projektą, kuris apimtų visą Lietuvos pajūrį. Šis projektas taip pat apimtų ir saugomas teritorijas – Kuršių nerijos nacionalinį parką, Pajūrio regioninį parką, jūrines saugomas teritorijas NATURA 2000. Pastotės būtų įrengiamos Nidoje ir Palangoje (Monciškėse).
Apie šį projektą, kurį inicijuoja Švedijoje registruota privataus kapitalo kompanija AB „Eastern Light“, yra stebėtinai nedaug informacijos (https://easternlight.se/products/), o ir esanti yra labiau konceptuali, reklaminio pobūdžio nei konkreti. Švedų kompanijai Lietuvoje atstovauja UAB „VentEko“, įmonės direktorius Rolandas Masilevičius. Lietuvoje apie pastarojo projekto įgyvendinimo tikslus, kabelio trasas, su jo įrengimu ir priežiūra susijusios infrastruktūros konkrečias vietas, galimas alternatyvas bei poveikį gamtinei bei kultūrinei aplinkai apskritai nėra beveik jokios informacijos.
Iš Švedijos kompanijos pateikiamos bendro pobūdžio informacijos žinoma, kad kabelio klojimas būtų vykdomas Baltijos jūros pakrantėje. Lietuvos teritorijoje Neringos savivaldybėje ties Nida ir Palangos savivaldybėje ties Monciškėmis yra numatomi technologiniai kabelio išėjimai į krantą, čia planuojamos didelio galingumo tarpinės pastotės.
AB „Eastern Light” puslapyje taip pat yra teigiama, jog šio ryšio patikimumui užtikrinti ir periodiškiems kabelio patikrinimams atlikti jūros dugne netoli pakrantės bus įrengiami techniniai šuliniai (patikros šachtos). Tokios techninės šachtos kabelių patikimumui užtikrinti bus įrengiamos ir sausumoje, paplūdimių smėlyje. Taigi, paplūdimiuose būtų vykdomi statybos darbai, įrengiamos šachtos, klojami kabeliai.
Šios technologijos šviesolaidžio kabelio tiesimas ir su jo priežiūra susijusios infrastruktūros įrengimas vandenyje bei sausumoje gali daryti reikšmingą poveikį priekrantės dugno faunai ir florai, pakrantėje esančioms saugomoms geomorfologinėms struktūroms (apsauginiam pajūrio kopagūbriui Kuršių nerijoje ir žemyninėje Lietuvos dalyje), augmenijai ir gyvūnijai.
Preliminariai įvertinus tai, kad didžioji dalis planuojamo tamsiojo šviesolaidžio tinklo infrastruktūros (povandeninis kabelis ir su jo išėjimo į sausumą vietomis susijusi infrastruktūra) būtų įrengiama gamtiniu ir kultūriniu požiūriu itin jautriose saugomose teritorijose (Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą; Pajūrio regioninis parkas; jūrinės saugomos teritorijos NATURA 2000), todėl su projekto įgyvendinimu ir priežiūrą susiję veiksmai – laikantis Orhuso konvencijos principų – privalo būti svarstomi ir derinami su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene.
Nėra žinoma, kad iki šios dienos toks derinimas būtų atliktas. Visuomeninės organizacijos šiuo klausimu kreipėsi į įvairias atsakingas institucijas. Gauti atsakymai tik iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Šios institucijos informavo, kad nėra gavusios jokios dokumentacijos dėl planuojamo tamsiojo šviesolaidžio įrengimo. Visgi, nepaisant esamo informacijos vakuumo, yra sparčiai vykdomi parengiamieji projekto darbai, įskaitant žemės sklypų ir statinių įsigijimą jūros kabelių išėjimų į krantą ir techninių pastatų vietose. Šiuo metu AB „Eastern Light“ ir UAB „VentEko“, aktyviai bendradarbiaudama su kitomis suinteresuotomis šalimis, įgyja reikalingus leidimus tiek sausumoje, tiek jūroje iš žemės savininkų ir atitinkamų šalių valdžios institucijų.
Dar 2023 m. gegužės mėnesį UAB „VentEko“ kreipėsi į Neringos merą Darių Jasaitį su prašymu sudaryti galimybę įsigyti 140 m2 patalpų šviesolaidinio telekomunikacijų punkto (pastotės) įrengimui Nidoje. D. Jasaitis davė nurodymus ieškoti privačiam investuotojui tinkamų patalpų, kurias savivaldybė galėtų parduoti viešo aukciono būdu. Šis aukcionas įvyks jau sausio 19 d. Elektroninėse varžytinėse parduodamas, gal tiksliau – išparduodamas Neringos biudžetinei įstaigai „Komunalinio turto valdymas“ priklausantis nekilnojamas turtas – miesto želdinių auginimui naudojamas šiltnamis. Yra prielaidų manyti, kad tiek šių varžytinių laimėtojas, tiek ir galutinė kaina jau senokai yra aiški. Aukcionas galimai organizuojamas specialiai bendrovei UAB „VentEko“, kuri vietoje vienintelio Neringos savivaldybės šiltnamio miesto komunalinės įstaigos sklype statytų tamsiojo šviesolaidžio infrastruktūrai reikalingą pastotę (transformatorinę). Suprantama, kad už tokį plotą ir tokioje vietoje bus gauti dideli pinigai, preliminariai, vienas milijonas eurų. Tačiau gauti pinigai turi savybę greitai išgaruoti, o koks bus ilgalaikėje perspektyvoje poveikis aplinkai, pajūriui, trapiai Kuršių nerijos gamtai, UNESCO saugomai teritorijai – negalvojama.
Svarbu paminėti, kad su minėto projekto įgyvendinimu susijusi infrastruktūra nėra numatyta nei Neringos savivaldybės ir jos dalių bendrajame plane, nei Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane, kas rodo trumparegišką, spontanišką ir dėl to galimai neatsakingą požiūrį į UNESCO paveldo teritorijų apsaugą bei tvarkymą.
Tenka priminti, kad vadovaujantis tarptautine konvencija „Dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais” (Orhuso konvencija), visuomenei turi būti pateikta visa medžiaga, susijusi su šio kabelio statyba Lietuvos Respublikos pajūryje, įskaitant, bet neapsiribojant, informaciją apie trasos lokaciją teritoriniuose vandenyse, konkrečias kabelio išėjimų į krantą vietas, tų koridorių gylį, plotį, aptarnavimo šachtas, apsaugines zonas, būsimų statinių kiekį ir jų lokacijas, gabaritus, kabelio statybos technologiją ir kt.
Pažymėtina, kad tokio masto projektas, apimantis šviesolaidžio kabelio tiesimą Baltijos jūroje, visoje Lietuvos teritorinėje jūroje neabejotinai turi atitikti galiojančius teisės aktus ir turi būti įvertintos visos su projekto realizavimu susijusios grėsmės UNESCO paveldo objekto statusą turinčioms bei kitoms LR pajūryje bei teritorinėje jūroje esančioms saugomoms teritorijoms.
Projekto, apimančio šviesolaidžio kabelio tiesimą Lietuvos teritorinėje jūroje, kabelio išėjimo į krantą vietų parinkimo ir nutiesimo bei telekomunikacinio punkto su priklausančia infrastruktūra planavimas, galimo poveikio aplinkai vertinimas, įrengimas turi būti vykdomas laikantis Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo bei tinkamai informuojant visuomenę.
Rubrikoje „Mums rašo” išsakomos subjektyvios autorių nuomonės
Šaunu. Dar viena pinigų plovykla. Rezervinis šviesolaidis rusų tertoriniuose vandenyse.
Nu tas kabelis, nei naftos nei dujų nepumpuos tai apie kažkokias baisias taršas kalbėti nėra ko. Elektra juo irgi netekės, tai ruoniukų nenukrės 🙂
Toks jausmas, kad telekomunikacijų kompanijos ruošiasi planams B, C ir pan, jei būtų nukirsti kabeliai jūros dugne. per metus 2 dujotiekiai buvo nukirsti.
Trūksta aplinkos ministerijos komentaro, kad čia viskas legalu ir su leidimais.
Puolimas, neturint informacijos, primeną tą, kuris buvo prieš skalūnų dujas ir prieš Hitači 🙂 Užsakovo ausys anksčiau ar vėliau išlindo 🙂
Prieš BIZNĮ nepapūsi. Statys vėjo jėgaines jūroje, ties kabelius jūros dugnu ir pakrantėse, statys transformatorines, klos ir tamsų šviesolaidį. Trumpai: Tamsioji šviesolaidinė optika – tai šviesolaidinių kabelių, kurie dar nenaudojami, bet ruošiami aktyvuoti ateityje, įrengimas. Tai ilgalaikė investicija telekomunikacijų įmonėms, leidžianti numatyti paklausą ir turėti galimybę pasiūlyti didelės spartos paslaugas nereikalaujant naujų instaliacijų.
JIEMS , matyt, rūpi tik pinigai, o ne poveikiai mūsų sveikatai. Jei mūsų sveikata JIEMS rūpėtų, kiekvieną dieną arba bent jau kiekvieną savaitę matuotų triukšmo ir užterštumo lygį mieste. Ne tik matuotų, bet ir nuolat viešai skelbtų. Kaip tai buvo daroma anksčiau. Deja… Miegamųjų rajonų gyventojai skundžiasi ne tik parkingų stoka, bet ir tuo, kad tie parkingai jau priėjo iki pat jų miegamųjų langų. O žinant mūsų „budulių” elgesio „kultūrą”, supranti, kodėl žmonės nepailsi, neišsimiega. Iš čia ir katastrofiškai padidėjęs psichinių ligų skaičius. Smegenys pervargę – jei ne nuo triukšmo, ne nuo taršos, tai nuo spinduliuočių arba vibracijų. Bet šitie dalykai, panašu, valdžiai nerūpi. Nors Konstitucijoje parašyta, kad valstybė privalo apginti piliečius nuo sveikatą neigiamai veikiančių faktorių.
Nieko nesupratau – kuo juodas interneto kabelis skiriasi nuo balto? Kodel ne zalia tiesia per Neringa??
Ir Lietuvoje, ir pasaulyje vyksta/vykdomas visiškas chaosas. Ir realus, ir informacinis. Institucijos, įkurtos ginti visuomenės interesus, tiesiog vykdo tik sau, savo vadovams ir finansuotojams naudingą veiklą. Visuomenė neinformuojama, o pagal komercinę teisę, tylėjimas reiškia sutikimą. Todėl būtina raštu teikti ir klausimus, ir nepritarimą tokiems veiksmams. Ar turime Lietuvoje kas to imtųsi?
Labai idomus straipsnis ,reiškia reikia rašiti prezidentui ir prideti šita nuoroda !
Tai gentviliukas ir seimo ,,šaika,,jau viska galimai iškirstu. Kiek pristabdė Dambrauskas. Ar gentvilai laikėsi įstatymo ,kuris nuo 2004 metų galioja???.
Koks tai įstatymas? Šiaip tai įstatymų Lietuvoj nelabai laikomąsi. Ir nuolat keićiami visuomenės (ne)naudai. 🙁
šviesolaidžio kabelio mums nereikia. Kaž kas gaus otkatus. Kaž kas uždirbs dau pinigu. O gamta ….Orhuso konvencijos principų – privalo būti svarstomi ir derinami su suinteresuotomis institucijomis bei visuomene.
Lietuvoje valdžia už pinigus nesilaiko nei Konstitucijos nei įstatymų nei konvencijos.
niekas nieko nežino, o nepailstanti ištikimoji žaliųjų kareivėlė ir medžių gelbėtoja -L. Kuzminčiūtė žino! Kažkaip jau, toks rašinys labiau panašus į tai, kad nuo 2016 m. partijos žaliųjų partijos buvęs pirmininkas tuo pat ir kandidatavęs į Viniaus merus, tuo pat ir verslininkas ir …. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas, besirūpinantis kaip daugiau išpjauti Lietuvos miško, Remigijus Lapinskas dabar dar nutarė nusigriebti „grietinės” ir nuo „tamsiojo” kabelio tiesimo procedūrų. Aplink visą Baltijos jūrą. Kaistant geopolitikos puodui.