Mūsų vaikai mokomi įvairių dalykų mokyklose, lanko fizinio pasirengimo pamokas, tačiau kai kuriais atvejais naudos iš to – nedaug. Fizinio lavinimo pamokos dažnai praleidžiamos pro pirštus, todėl vaikai auga silpni, neužsigrūdinę, dažnai sergantys, turintys lėtinių negalavimų, antsvorio.

Pasirengti suaugusiųjų gyvenimu vaikams gali padėti ne tik fizikos ar chemijos pamokos, bet ir sportas. Klaipėdoje veikiančio aikido klubo „Budokan“ vadovas Dainius Šilingas sako, kad per treniruotes svarbu ne tik pasiekimai, bet ir tai, kad vaikai augtų laimingi ir pasiruošę suaugusiųjų užduotims.

„Jeigu kažkam kyla klausimas, kokią naudą suteikia fizinė veikla, galime atsakyti, kad mes savo bendruomenėje turime daug vaikų ir suaugusių, užsiimančių aikido kovos menu. Mes matome, kad sportuojantys vaikai jaučiasi geriau, jie sugeba atlikti įvairius fizinius pratimus, po treniruotės tampa linksmesni ir guvesni“, – teigia D. Šilingas.

Kartu aikido klubo vadovas pataria vertinti dabarties laiką, nes kad ir kokie laimėjimai laukia ateityje, svarbiausia yra išmokti džiaugtis dabarties akimirka ir vertinti tai, ką turime šiuo metu.

„Tik išmokdami tinkamai valdyti kasdienes situacijas, galime kalbėti apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Pastebėjome, kad išėjus su vaikais į 5 km žygį, dalis jų greitai pavargsta, zirzia, kad jiems sunku ir prašo sustoti, pailsėti, nori grįžti namo. Pradėkime su vaikais dirbti mažais žingsneliais: išsiveskime pasivaikščioti į lauką, pažaiskime kartu gaudynių, patys užsiimkime sportu ir vaikams parodykime jo džiaugsmą. Jei vaikai rodo susidomėjimą, galime juos atvesti į treniruotes. Per aikido pamokas vaikai jau konkrečiai mokosi išsisukti, pasitraukti nuo atakos linijos, tinkamai nugriūti, stebėti aplinką. Galbūt tai padės jiems išvengti pavojingų situacijų“, – sako D. Šilingas.

Jo teigimu, sportas ne tik sustiprina fizinį kūną, bet ir ugdo pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, drąsą, pagerina nuotaiką. Nebūtina užsiimti sporto šaka, kuri vaikui yra atgrasi. Jeigu jam sunkiai sekasi „susidraugauti“ su kamuoliu, leiskime pažinti kitas šakas – plaukimą, kovos menus, tenisą, šokius, laipiojimą uolomis, čiuožimą ir kt.

Kovos menų užsiėmimai sustiprina fizinį kūną, ugdo vyriškumą, drąsą, pasitikėjimą savimi, tačiau kartu per sportą tvirtėja ne tik kūnas, bet ir dvasia.

Aikido ilgus metus praktikuojanti Vitalija Paulauskaitė pasakoja, jog mokykloje jai labai nepatiko fizinio lavinimo pamokos, nes per jas dažniausiai būdavo žaidžiamas krepšinis.

„Nemėgau šio sporto. Kartais bėgdavome ilgesnes distancijas, tačiau aš greitai uždusdavau, bėgimas man kėlė diskomfortą. Požiūris pasikeitė tik užaugus. Pastebėjau, kad net ir trumpai pabėgiojus pagerėja nuotaika, tampu darbingesnė. Vėliau atėjau sportuoti aikido. Dabar galiu pasakyti, kad jeigu vaikystėje pas mus per pamokas būtų mokę aikido, tai būtų buvusi pati mėgstamiausia mano pamoka. Būčiau sportavusi su didžiausiu džiaugsmu! Manau, daugelis nenorinčių sportuoti vaikų jaučiais panašiai kaip aš vaikystėje. Tačiau atradus mylimą sporto šaką – viskas pasikeičia. Mano požiūris pasikeitė jau suaugus, kuo greičiau pamilstame sportą, tuo geriau mums patiems“, – sako mergina.