Senojo pašto ateitį ir toliau gaubia migla

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Po viešo kultūros ministro ir uostamiesčio savivaldybės apsisvaidymo kaltinimais dėl senojo Klaipėdos pašto atgaivinimo, badoma planuoti ir konkrečius veiksmus. Tačiau perspektyva bent jau kol kas nėra įkvepianti – projektavimui pinigų dar nėra, o ir Kauno pašto istorija rodo, kad net ir paskelbus tokį konkursą sutarčiai pasirašyti metų laiko neužtenka – ten tradiciškai viską sustabdė teismuose pradėtos bylos.  

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad uostamiestyje apsilankiusiam kultūros ministrui Simonui Kairiui pareiškus, jog savivaldybė stabdo buvusių centrinių pašto rūmų atgaivinimo procesą, pastaroji pateikė net porą savo versijų.

Pirmiausiai, atsakydama į „Atviros Klaipėdos“ klausimą, savivaldybė tvirtino, kad suburta darbo grupė aktyviai diskutuoja dėl pašto įveiklinimo, o naujosios miesto valdžios siekis yra, kad būsimas veiklas apjungtų jūrinė tematika. Vėliau platintame pranešime spaudai meras Arvydas Vaitkus tvirtino, jog „susidaro įspūdis, kad ministerija pamažu traukiasi nuo savo pirminių ketinimų“.

„Vien tai, kad savivaldybės jau dabar prašoma finansinio prisidėjimo prie projektavimo ir pastato tvarkymo, sukelia daug klausimų, kas bus tolimesniuose etapuose, jei valstybės lėšomis neįstengiama parengti net projekto? Ar sutvarkymui finansavimą numatyti ketinusi ministerija ir vėl dairysis į miesto biudžetą?“ –  cituotas Klaipėdos meras.

Anot pranešimo, pastaruoju metu įvardinamos ir įvairios sumos, kurių kaip prisidėjimo prie projektavimo ir pastato sutvarkymo, esą pageidaujama iš savivaldybės – preliminariai apie 2 mln. eurų.

Ketvirtadienį savivaldybės specialistai kartu su vicemerais Algirdu Kamarausku ir Lina Šukyte-Korske vietoje susitiko su pastatų kompleksą šiuo metu valdančio Kultūros infrastruktūros centro (KIC) atstovais. 

Pasak centro direktoriaus pavaduotojos Reginos Rupšienės, prieš rengiant  techninę projektavimo užduotį būtina žinoti savivaldybės nuomonę dėl būsimo patalpų įveiklinimo, reikia aptarti daug techninių niuansų.

Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, jog miesto valdžia laikosi pozicijos, kad sutvarkymo projektas turi būti rengiamas visiems komplekso pastatams, ne tik centriniam, tik numatant pačių darbų etapiškumą. Analogiškai kalbėjo ir jo kolega, Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

„Techninį projektą reikia rengti pilnos apimties. Buvo kalba, kad projektuoti tik centrinius rūmus net be rūsio. Turi būti kompleksinis sprendimas“, – teigė jis. 

KIC Projektų valdymo tarnybos projektų vadovas Rūtenis Pocius savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad savivaldybė nepritarė architektūrinės idėjos konkursui. R. Zulcas ir V. Juška tai argumentavo pozicija, kad kompleksas yra paveldosauginis ir esą didelės laisvės architektai čia neturėtų. Architektūrinį konkursą esą būtų galima skelbti vėliau kiemo ir aplinkinės teritorijos, taip pat ir Laikrodžių muziejaus kiemo erdvės sprendiniams.   

Vicemeras A. Kamarauskas savo ruožtu aiškino, kad esą nėra tikslūs teiginiai, jog savivalda nori, jog kompleksą valdytų Jūrų muziejus. Anot jo, buvo kalbama tik apie etatą šiame muziejuje, kad tik būtų „pagalbinė struktūra“ vystant idėjas.

„Pasižiūrėsim, kai bus galutinė idėja, koks čia bus modelis, tiek toli nesame nuėję“, – apie tai, kas galėtų valdyti sutvarkytą kompleksą, sakė vicemeras. 

R. Pocius patvirtino, kad šiandien KIC dar neturi jokio finansavimo projektavimo darbams, o iš darbo grupės galbūt dėl siekio sutaupyti buvo juntama pozicija, kad reikėtų rengti kelis sutvarkymo projektus, antram etapui paliekant telegrafo, o trečiam – svarstyklių pastatus.

„Logiška rengti vieną projektą, gal ne tokie dideli pinigai bus dėl kitų. Lengviau ir specifikaciją surašyti konkursui“, – sakė projektų vadovas. 

Kartu jis akcentavo, kad gali būti daugybė versijų, ką daryti viduje, nes čia vertingų elementų nėra, vertinga tik pati struktūra, tad galima daugumą pertvarų ardyti. Anot specialisto, būtina, jog savivaldybė kuo greičiau apsispręstų dėl konkrečios koncepcijos, nes kitaip būtų projektuojamos tik universalios patalpos, bet ir tuo atveju architektai uždavinės daug konkrečių klausimų. Visgi, R. Zulco nuomone, toks variantas nėra blogas – esą taip projektuojama atstatoma šv. Jono bažnyčia, taip buvo elgiamasi ir Pilies muziejuje, o A. Kamarauskas antrino, kad taip yra ir su statomu pilies bokštu.

„Liepą galėsime suvesti du procesus į vieną“, – žadėjo vicemeras, kalbėdamas apie tai, kada savivaldybė turės galutinę komplekso viziją. 

KIC atstovai sakė besiviliantys, kad kovo pabaigoje jau turės ir su Kultūros ministerija, ir su savivaldybe suderintą techninę užduotį. Visgi R. Rupšienė pasidalino ir liūdna Kauno patirtimi, kur dėl teismų net ir praėjus metams po konkurso paskelbimo vis dar nėra pasirašyta pašto projektavimo darbų sutartis. 

Ji išreiškė norą, kad KIC ir savivaldybė pasirašytų bendradarbiavimo sutartį.

„Per daug emocijų viešojoje erdvėje, reikia eiti normaliu keliu bendradarbiaujant“, – sutiko A. Kamarauskas, nurodęs, kad jis ir R. Zulcas bus kontaktiniai asmenys savivaldybėje sprendžiant visus su šiuo projektu susijusius klausimus. 

Pasak jo, iki šiol buvo kalba, kad savivaldybė galėtų prisidėti prie pagrindinio pastato rūsio projektavimo. Tačiau, vicemero nuomone, dabar reikia laikytis pradinių susitarimų, o jei bus kokios kliūtys – sėsti ir žiūrėti, ką daryti.

7 Comments

  1. Anonimas

    Padarykit gera kebabine 😀 Pasitivirtines veiklos modelisir aplinka tinkama 😀

    Reply
  2. Ivan

    O kaip gi kariliuonas?

    Reply
  3. ak

    Viliuosi, kad į pašto gelbėjimo kolektyvą yra įtrauktas Kostas Frankas.Šis nuostabus žmogus buvo giliai išanalizavęs šį statinių kompleksą sovietiniais metais ir labai ,,sirgo” , kad būtų maksimaliai išsaugotas šis paveldo objektas

    Reply
  4. kažkas čia ne taip

    jei projekto vadovas teigia, kad „viduje vertingų elementų nėra, vertinga tik pati struktūra” – ar jis iš viso tada buvo viduje? Galėtų bent nuotraukas pažiūrėti 🙂

    Reply
  5. Nuomonė

    Kur reikia ką nors sugriauti, tuoj atsiranda seimo bičiukai, o čia reikia dirbti, reikia surasti lėšų, seimo berniukų anei kvapo…Toks įspūdis, kad tie mūsų politikai tik intrigoms kurti, o kai rimti darbai, rankos uodegoj.

    Reply
    • Melagyste

      Tai kad skirti pinigai. Ministras ne karta gi pasake kad ir ispirko uz 2 milijonus ir 7 skiria tvarkimui, tik miestas tik dabar prisimine kad irgi kazka gali ir turi daryti

  6. Prasti popieriai

    kai susirinka tokie „specialistai” ir aiškina, priiminėja sprendimus. Tik jie – kaip jiems būtų patogiau ir lengviau „dirbti”, bet ne kaip paštą greičiau ir kokybiškiau sutvarkyti. Straipsnyje minimi pavyzdžiai ir yra tai kaip negalima dirbti. Visi iki šiol vykdyti pastarųjų 10 metų savivaldybės viešų pastatų, erdvių „projektavimai, statybos” tik to įrodymas natūroje ir šių žinovų darbo vaisiai. Ir kaip naujam merui nedašunta, kad jei norima mieste pokyčių tvarką iš esmės reikia keisti.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuomonės

Metai prie Klaipėdos valdžios šturvalo: sėkmės ir nesėkmės

Sėkme reikėtų vadinti pastangas darbuotis atnaujinant daugiabučių namų kiemus, ugdymo įstaigas ir jų aplinką – dėmesio anksčiau tam tikrai stokota. ...
2024-04-17
Skaityti daugiau

Sveikata

Miesto sveikatos įstaigoms siekia gauti 7 mln. eurų paramos

Klaipėdos savivaldybė skelbė, jog parengė investicinį planą ir jau pateikė paraišką finansavimui gauti, kad Sveikatos centro veikloje dalyvaujančios miesto gydymo ...
2024-04-15
Skaityti daugiau

Transportas

Sausio 15-osios gatvėje automobilių statyti neuždraus

Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija nepritarė siūlymui, kad siekiant pagerinti matomumą Sausio 15-osios gatvės atkarpoje, tarp Taikos pr. ir Tilžės ...
2024-04-14
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This