Dveji metai Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Jungtinėse Tautose (JT) dauguma valstybių-narių įvertino Rusiją kaip teroristinę valstybę. Paradoksalu, bet JT struktūroje iki šiol Kovos su terorizmu biurui vadovauja rusofašistų statytinis Vladimir Voronkov.
Vladimir Voronkov
Skaitytojai gal dar prisimins neseną faktą, kai Izraelio žvalgyba pasauliui pateikė faktus, jog Jungtinių Tautų Pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams darbuotojai padėjo HAMAS teroristams praėjusių metų spalio 7-ą pulti Izraelį, žudyti žydus. Netrukus po spalio 7-os buvo plačiai aptarinėjama informacija, kad teroristams-palestiniečiams daug padėjo Rusijos specialiosios tarnybos. Faktas, kad po to Izraelio ir Rusijos tarpusavio santykiai atšalo.
Vargu ar verta stebėtis, kai vieni teroristai padeda kitiems teroristams. Tačiau gali visiškai priblokšti faktas, kad iki šiol, jau dvejus metus tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, JT Kovos su terorizmu biurui (United Nations Office of Counter-Terrorism) vadovauja toks 100-procentinis maskvietis kagėbistas Vladimir Voronkov.
Visų pripažintos teroristinės valstybės Rusijos atstovas nuo 2017 metų yra JT Kovos su terorizmu biuro vykdantysis direktorius. Biurui V. Voronkovas pradėjo vadovauti jau po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o daugumos pasaulio valstybių vadovai dėl to reiškė „didžiulį susirūpinimą“.
Interneto platybėse nesunku susirinkti pakankamai „gražios“ informacijos apie šį asmenį. Jis gimė Maskvoje, abu jo tėvai – istorijos profesoriai, užėmę aukštas pareigas Maskvos valstybiniame universitete (MGU). Tėvas Ivan Voronkov buvo šio universiteto fakulteto dekanas, o motina dėstė istoriją MGU Azijos ir Afrikos šalių institute. Apie šį institutą nuo seno ne be pagrindo kalbama, kad tai buvo (yra) savotiškas KGB (FST) filialas, kaip ir kita panašaus profilio Maskvos aukštoji mokykla – Maskvos tarptautinių santykių institutas (MGIMO).
Vladimiro Voronkovo tėvams užimti MGU minėtas pareigas be Rusijos saugumiečių palaiminimo vargu ar buvo įmanoma: sprendžiant pagal sūnaus gimimo ir jo studijų MGU laikotarpį, tai buvo brežnevizmo epocha.
V. Voronkov gimė 1952 m., jis tik geru pusmečiu jaunesnis už kitą Vladimirą – Putlerį. V. Voronkov 1975 m. baigė MGU, netrukus apsigynė istorijos mokslų disertaciją. Kaip „gerų tėvų“ vaikas jis du kartus buvo išleistas į mokslines (gal ir ne visai mokslines, vertinant jo vėlesnę veiklą) stažuotes Lenkijoje.
Iš to laikotarpio bene įdomiausias jo biografijos faktas yra tai, kad V. Voronkovas po stažuočių pradėjo dirbti Komunistų partijos centro komiteto aparate. Ir ne šiaip kokiu paprastu sraigteliu partinėje biurokratinėje mašinoje, o vertėju į/iš lenkų kalbos. Tik įdomu, kad šį, kaip gali pasirodyti nuobodoką, vertėjo darbą lydėjo begalinis partinių bosų , o pirmiausia – tai KGB, – pasitikėjimas: jis vertėjavo netgi Brežnevui ir Černenkai (tai tie patys Sovietų sąjungos partiniai bosų bosai, kuriuos mūsų neprilygstamasis Ričardas Gavelis apibūdino „lavonidais“). Kad koks nors žmogus būtų prileistas iki artimiausio kontakto su panašiais „lavonidais“, kagėbistai jo genealoginį medį turėjo ištirti ir įvertinti iki tolimiausių prosenelių.
Gerai mokantis anglų ir lenkų kalbas nuo 1989 m. V. Voronkovas pradėjo dirbti diplomatinį darbą. 1989-1994 m. nekaltas „vertėjas“ dirbo Rusijos ambasados Lenkijoje spaudos atašė. Tai tipiška, dažniausiai naudojama rusų šnipo priedangos pareigybė užsienio valstybių ambasadose. Matyt, gerai atidirbo per karščiausią ir lemtingiausią ne tik Lenkijos, bet ir visos Rytų Europos valstybių istorinį lūžį vaduojantis iš sovietijos priespaudos.
Po to sekė jo nepriekaištinga ir nesustabdoma diplomatinė karjera iki nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rango.
Kokių dar reikėtų įrodymų, kad šiuo metu JT Kovos su terorizmu biuro vykdomuoju direktoriumi dirba akivaizdžiai FST infiltruotas agentas?
Kitas Vladimiras, Putleris, V. Voronkovą du kartus apdovanojo ordinais.
Keista, kad jokie politikai ar diplomatai iki šiol nepareiškė įprasto ir tradicinio „didžiulio susirūpinimo“ dėl asmens, vadovaujančio JT Kovos su terorizmu biurui.
Visiškai nieko nuostabaus. Kiek tokių „atstovų” ir „įgaliotinių” dabar „miega” Lietuvos valdžios įstaigose? Kas pasakys?