Grąžinkite man genijų

Mums rašo

Vytautas Valevičius
2024-02-26

Komentarų: 1

Mažai kas Lietuvoje žino Kašubos vardą. Gal tik ekskursijų po Vilnių vadovai, atvesdami prie 1996 m. pastatyto paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui.

Vytauto Valevičiaus nuotr.

Savo kūrybos pradžioje Vytautas Kašuba sukūrė monumentalių skulptūrų, antrojo pasaulinio karo metais-kamerinių skulptūrų, reljefų „Kalinių išlaisvinimas”. 1942 m. buvo apdovanotas pirmąja skulptūros premija už šią kompoziciją Lietuvių dailininkų parodoje Kaune. Nuo 1952 m. daugiausia kūrė reljefus iš švino. Dvidešimto amžiaus 8-me dešimtmetyje sukūrė skulptūras (daugiausia moterų portretus) iš gipso, bronzos, liedinto akmens. Devintame dešimtmetyje sukūrė reljefus „Kelionė”, „Būties kelionė”, „Diena iš dienos”. Tai mažai ką sakantys dalykai, jei jų nematėte.

Apie Kašubą reikia kalbėti ne kaip apie „tautišką“ autorių, o kaip apie pasaulinį. Didis menininkas didelis ne pakartojimu, o savitumu, užsienietiškai vadinamu originalumu. Radau tik vieną citatą iš jo pokalbių, kurią pateikiu: „Dirbu tik skulptūroje. Reikštis kitose meno šakos, niekad neturėjau patraukimo ir nejaučiau reikalo. Skulptūroj naudoju medį, akmenį ir metalą. Paskutiniuoju laiku savo skulptūroms pasirinkau šviną. Jo sultingas, įvairiai nelygus ir turtingas paviršius yra artimiausias mano idėjai išreikšti. Dirbant su švinu, visa kūrybinė kova eina į medžiagą, kurioj ir lieka išbaigtas kūrinys. Tuo tarpu vario technika manęs netraukia-vario paviršius yra nuobodus ir neturi to gyvastingumo kaip švinas(…). Manau, kad grynajame mene lietuviško stiliaus, kaip tokio nėra. Yra tik lietuvių sukurtas menas, tuo apjungia lietuvių dailininkų pasireiškimus. Mūsų liaudies menas turi stilių, kurį galima panaudoti, bet jo mes jau nebekuriame, kaip nebekuriamas yra romantiškas ar gotiškas stilius. Viešėdamas Lietuvoj, perėjau daug dailininkų studijų ir ryškiai pajutau, kad jie yra sukūrę grynai lietuvišką meną. Liaudies menas pasidaręs kelrodźiu”. („Darbininkas” 1972 m.).

Lietuviškas nereiškia tautiškas. Smūtkelių galima rasti ir Lenkijoje, ir Baltarusijoje, tiesa, pas mus jų daugiau, nors dar reikėtų gerai paskaičiuoti. Nors V. Kašuba išaugo ant tarpukario lietuviško meno pečių ir pasiekė to laikmečio aukštumų, bet jo savitumas pasiektas visai kitaip. Jau 1954 metais, būdamas ne Lietuvoje, jis sukuria „Nuėmimą nuo kryžiaus“ , kur atrandamas pirmas žingsnis link savęs. Tai ne tradiciškai lietuviškas kūrinys, greičiau tokį gali pamatyti Barselonoje ant Šventosios šeimynos bažnyčios išorės. Tiesa, Kašuba tai padarė gerokai anksčiau. Jausmas, kurį sukelia šis darbas, yra gilus ir ilgas. Skausmą reikia mokėti vaizduoti, o tai skulptoriui pavyko.

Ryškiausias, o gal ir geriausias V. Kašubos pasiekimas – erdvės įvaldymas. Tam prireikė ne tik sunkaus darbo, bet ir sveikatos praradimų. Plakto švino plokštės leido iš erdvės kurti vaizdą, kūną, jausmą. Galėčiau pridėti daug mane sužavėjusių „skulptūrų“ nuotraukų, bet, deja, joks fotoaparatas kol kas nesugeba taip perduoti erdvės pojūčio.

Pasaulyje man teko susidurti tik su keletu tokių pavyzdžių, o pas mus nė karto. V. Kašubos genialumas slypi erdvės rodymo paprastume, kai tarsi iš nieko kyla vaizdas, sukeliantis mintis ir jausmus. Gal dar yra pasaulyje panašių autorių, bet aš noriu matyti šį lietuvišką genijų dažnai. Aš dėkingas, kad jo darbai gana ilgai buvo rodomi Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje, bet… ji išvežta. Grąžinkime genijų žiūrovui, geriau mūsų mieste.

1 Comment

  1. Pritariu gerb.Vytautui.

    Tikrų, genialių kūrėjų pas mus tiek, kad ant vienos rankos pirštų suskaičiuosi. Ir jų darbus, dažniausiai, galime pamatyti ne Klaipėdoje. Dabar, kai panašu, kad mūsų žmonės pradeda jaust kultūrinį alkį (didžiulis susidomėjimas teatrais, koncertais..) tiesiog privalome nekišti prasčiokiško, estetinio kanibalizmo, ”šiuolaikinio meno” vietoje tikro Meno.T ą norėčiau pasakyti mūsų Paveikslų Galerijai, Parodų rūmams, Muzikiniam teatrui bei kitiems su tuo susijusiems objektams:)

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Pristato Algirdo Boso retrospektyvinę darbų parodą

Klaipėdos Prano Domšaičio galerija balandžio 19 d., penktadienį, 18 val., kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Algirdo Boso parodos „Pusiaukelė“ ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Mums rašo

Senoliai ir vaikai: trys pasauliai

Nenoriu galvoti apie tolimas šalis, matau tai, kur dabar gyvenu. Vaikai, jų tėvai ir jų seneliai gyvena labai skirtinguose pasauliuose. ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

Mums rašo

Realybė ir suprantamas pasaulis yra skirtingi

Kodėl filosofija nėra mėgiama? Kodėl dauguma suvokia šios profesijos ar specialybės grupę arba kaip „parazitus“, arba kaip „atvykėlius ne iš ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This