Įvairiausių ieškinių lavina nelegalią tvorą, užtvėrusią valstybinį žemės sklypą, bandančiam išsaugoti verslininkui Rimantui Cibauskui greitai gali tekti pradėti ieškoti savos teisybės kitų miestų teismuose.

Tokia situacija klostosi dėl to, kad verslininkas nepageidauja, jog naujas jo užvedamas bylas nagrinėtų tie patys teisėjai, kurie praeityje jau priėmė jam nepalankius sprendimus.

Rimantas Cibauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Aiškinsis dėl tvoros ir želdinių

„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad Apeliacinis teismas praėjusių metų pabaigoje priėmė R. Cibauskui nepalankų sprendimą byloje, kurioje jis tvirtino, kad Savivaldybės administracija esą neteisėtai užvaldė kelią, esantį šalia jo namų ir nutiestą pagal 2003 m. susitarimą su miesto valdžia.

„Ieškovas, būdamas apdairus, rūpestingas ir patyręs asmuo, negalėjo nežinoti ginčijamos sutarties (kurią sudaro vos 2 lapai) esmės ir jos sąlygų ir (ar) jų nesuprasti, sutartį sudarė siekdamas turtinės naudos sau, padidinant žemės sklypo plotą, ir laisva valia prisiėmė jos įsipareigojimus. <…> Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išreiškęs valią perduoti sukurtą turtą (infrastruktūrą) atsakovei, t. y. ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl turto perėmimo, kaip buvo sutarta Sutarties 3.7 papunktyje, ir taip pats neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl šio turto priteisimo atsakovei natūra yra nepagrįstas“, – rašoma šiame Apeliacinio teismo sprendime.

Šis teismas konstatavo, kad pačio R. Cibausko netinkamas sutarties įvykdymas lėmė tai, jog buvo sudarytas jo ginčytas minėtojo kelio perdavimo aktas.

Dabar jau R. Cibauskas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydamas, kad šis pripažinti niekiniais ir negaliojančiais neva tik ažūrinės tvoros ir 0,0483 ha žemės plotą užimančių želdinių perdavimą valstybei. Ieškinyje nurodoma, kad jei nėra galimybės restitucijos taikyti natūra, jam turėtų būti sumokėti 125 413 eurų. Taip pat R. Cibauskas prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. jam surašytą savavališkos statybos aktą.

Rimantas Cibauskas savo ieškiniuose šią savo nelegaliai pastatytą tvorą, juosiančią valstybinį žemės sklypą, vadina ažūrine (permatoma). Martyno Vainoriaus nuotr.

Atsakovais šioje byloje yra Lietuvos Respublika, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI).

Nagrinėti šią bylą buvo paskirta teisėjai Erinija Kazlauskienė, tačiau ji posėdžio pradžioje informavo, kad buvo kolegijoje, kuri apeliacine tvarka nagrinėjo bylą dėl R. Cibauskui surašyto savavališkos statybos akto ir priėmė nepalankią jam nutartį.

Pasitaręs su savo klientu R. Cibausko advokatas Saulius Tamošaitis pareiškė, jog nesutinka su tokia teismo sudėtimi, nes esą nebus galima objektyviai išspręsti šios bylos.

„Paliekame spręsti teismo nuožiūra, tik jau abejojame ar užteks apygardoje teisėjų, kiek čia skundų Cibausko nagrinėtų yra, dauguma dėl savavališkos statybos, proceso atnaujinimo“, – reaguodama į tai sakė VTSPI atstovė Jurgita Kurtinaitienė.

Padarius pertrauką teisėja E. Kazlauskienė priėmė nutartį, kuria nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Po to byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui Almantui Padvelskiui.

Pats susikūrė aplinkybes

Tuo metu Klaipėdos apylinkės teismas atmetė R. Cibausko prašymą dėl dar vieno proceso atnaujinimo. Verslininkas tikino, kad paaiškėjo esminių bylos aplinkybių ir esą buvo aiškiai suklysta vertinant savavališkos statybos aktą bei priimant sprendimą leisti VTPSI nugriauti nelegalią valstybinės žemės sklype stovinčią tvorą bei paskirta 5 eurų dydžio kasdienę bauda už laikotarpį nuo 2020 06 24 iki 2021 03 02.

Kaip esminę tokią aplinkybę R. Cibauskas nurodė būtent minėtąją Klaipėdos apygardos teisme pradėtą bylą.

Šį prašymą išnagrinėjusi teisėja Asta Matulevičienė konstatavo, kad vien tik ieškinio priėmimo faktas, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nesudaro pagrindo tai laikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe. Juo labiau, kad šias aplinkybės sudarė pats R. Cibauskas ir jos jam buvo žinomos, priklausė tik nuo jo paties valios.

Tokia nutartis, kuria atisakyta atnaujinti procesą, dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

INFORMACIJA

Rimanto Cibausko tvoros istorija prasidėjo 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

Verslininko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio galo atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę, nusikeliant tvorą ir sutvarkant sklypą taip, kad jis būtų tinkamas bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“. Po to prasidėję teismai nesibaigia iki šiol.

Paskutinė iš bylų, kurioje antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismo prašo spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d., neišnagrinėjama nuo 2022-ųjų gruodžio, nes jo advokatas Saulius Tamošaitis vis teikia įvairiausius prašymus ar serga. Paskutiniame posėdyje nepasirodė ir jame turėjęs dalyvauti R. Cibauskas, nes nusprendė paatostogauti. Teismas jam už tai jokios baudos neskyrė.