Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo darbininkai praėjusįjį savaitgalį „nupiešė” savo lyderio pergalę tris dienas trukusioje procedūroje, kuri buvo pavadinta prezidento rinkimais. Oficialiai paskelbta, kad už dabartinio Rusijos diktatoriaus kandidatūrą prie balsadėžių pasisakė 87,28 proc. rinkėjų.

Dar prieš „rinkimus” Rusijos ekspertai viešai kalbėjo apie tai, kad prezidento administracijos pareigūnai iš viršaus į valdžios vertikalės apačią nuleido užduotį – V. Putino pergalė privalo parodyti 80-85 proc. siekiantį rinkėjų palaikymo rodiklį. Tikslas buvo netgi viršytas. Kiti trys formalūs V. Putino konkurentai (jie visi jį palaikė) surinko visiškai nereikšmingą skaičių rinkėjų balsų. Jų kartu surinktas procentas nesiekė net 12 proc.

Vladimiro Putino pakoreguota Rusijos konstitucija prezidento poste leidžia būti nebe keturis, o šešerius metus. Jei taip ir atsitiks, jis pagal valdymo Rusijoje trukmę nusileis tik XVIII amžiuje ilgiau nei tris dešimtmečius valdžiusiai carienei Jekaterinai II (karūnuota – 1762, mirė – 1796 m.). Kol kas jis nusileidžia tik Sovietų sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui (šis neformaliai SSRS vadovavo 26 metus nuo 1927-ųjų iki savo mirties 1953-aisiais). Amaury Laporte (flickr.com) nuotr.

Iš V. Putino kelio į naująją kadenciją žiauri Rusijos teisinė sistema pašalino visus galimus konkurentus, neleido užsiregistruoti net švelniai prieš karą Ukrainoje pasisakiusių kandidatų, kurie buvo nežinomi ir išvis nepopuliarūs. O nuosekliausias diktatūros kritikas – Aleksejus Navalnas – keletą metų ligi tol nuodytas, kalintas, paslaptingomis aplinkybėmis mirė ypatingo režimo kolonijoje už Šiaurės poliarinio rato vasario 16-ąją.

Rinkimų rezultatu V. Putinas simboliškai priartėjo prie Vidurio Azijos šalių diktatorių. Jam šiek tiek trūksta ligi tų, 90 proc. viršijančių rezultatų, kuriuos per „rinkimus” beigi „referendumus” pasiekia Uzbekistano, Kazachstano ar Tadžikistano lyderiai. Tačiau rusų ekspertai pažymi, kad niekada net per prezidento „rinkimus” Rusijoje nei rinkėjų aktyvumas, nei parama esamam lyderiui niekada nebuvo tokia didelė. Jie, žinoma, šiandien skelbia įvairius grafikus, kurie, jų nuomone, parodo, kaip nesivaržant ir be jokio padorumo rinkimų rezultatai buvo falsifikuoti.

V. Putinui tai jau penkti rinkimai. Pirmąsyk jis rinkimuose dalyvavo kaip buvusio prezidento Boriso Jelcino įpėdinis 2000 m. Vėliau buvimą Kremliuje jis pratęsė 2004, 2012 (po pertraukos), 2018 ir dabar 2024 m. V. Putino pakoreguota Rusijos konstitucija prezidento poste leidžia būti nebe keturis, o šešerius metus. Jei taip ir atsitiks, jis pagal valdymo Rusijoje trukmę nusileis tik XVIII amžiuje ilgiau nei tris dešimtmečius valdžiusiai carienei Jekaterinai II (karūnuota – 1762, mirė – 1796 m.). Kol kas jis nusileidžia tik Sovietų sąjungos diktatoriui Josifui Stalinui (šis neformaliai SSRS vadovavo 26 metus nuo 1927-ųjų iki savo mirties 1953-aisiais).

Ir tai nebus pats ramiausias V. Putino politinės karjeros etapas. Jis, ko gero, tiki, kad vienaip ar kitaip jam pavyks parklupdyti Ukrainą, prieš kurią pradėjo agresyvų karą 2022-aisiais. Tačiau akivaizdu, kad Ukraina ir diduma Vakarų šalių šiuo klausimu turi kitokių planų, Nepaisant oficialių fanfarų, Rusijos ekonomika pamažu nyksta smaugiama vakarietiškų sankcijų ir skaudžių ukrainiečių kariškių smūgių.

Kai kurie ekspertai be to tvirtina, kad V. Putinas neturėtų labai užsisvajoti vertindamas savaitgalį įvykusių rinkimų metu pasiektą rezultatą. Nors ankstesnių balsavimų rodikliai buvo pora dešimčių nuošimčių menkesni, jam nė sykio nepavyko įgyvendinti būtinų reformų, jeigu jos skaudžiai paliesdavo nominalius jo rėmėjus. Taip atsitiko 2004-2005 m., kada V. Putino komanda mėgino reformuoti iš sovietmečio paveldėtą nepakeliamą lengvatų sistemą (tai buvo vadinamasis „lengvatų monetizavimas”). Panašaus pasipriešinimo susilaukė ir pensijų reforma, kurią V. Putinas pradėjo 2019 m. vos išrinktas galinga persvara.

Dabar, net rinkimų kampanijos metu V. Putino paskirta vyriausybė ėmė atvirai kalbėti, kad siekiant subalansuoti skylėtą dėl padidėjusių karinių išlaidų šalies biudžetą, būtina didinti mokesčius, taip pat ir eiliniams gyventojams.

Karo veiksmus komentuojantys analitikai užsimena, kad Rusijoje taip pat laukia nauja mobilizacijos į karą Ukrainoje banga. Nes dėl fiziško karinės jėgos trūkumo dabar Rusijos kariuomenės pagautos iniciatyvos gali greitai nebelikti.

Tokia perspektyva mažai kam patraukli.