Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-04-30 |
Apeliacinis teismas pakeitė Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį ir nutarė, kad buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovė Indra Tamašauskienė piktnaudžiavo tarnyba.
Indra Tamašauskienė. Teresės Baltokaitės nuotr.
Žinia, prokuratūra po atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pateikusi I. Tamašauskienei kaltinimus, kad ji neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galimai pasinaudojo jai pavaldžiais darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos. Tyrimo metu surinktų duomenų visuma, anot prokuratūros, leido pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims minėtos įstaigos darbuotojoms paskyrė didesnes premijas nei buvo numatyta skatinimo projekte ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai. Manoma, kad tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti 540 eurų.
Teismo posėdžio metu prokuroras Jevgenij Michailovskij buvo detalizavęs, kad buvusiai Metodinio skyriaus vedėjai Laimai Damulienei premija buvo padidinta nuo 878 iki 1118 eurų, vyriausiajai metodininkei Jūratei Tilvikienei nuo 808 iki 1048 eurų, o buhalterei Ilonai Dotienei – nuo 546 iki 846 eurų. Pinigų surinkimą ir perdavimą direktorei esą organizavo L. Damulienė.
Bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė pernai rugpjūtį paskelbė, jog dabar Darbo inspekcijoje dirbanti I. Tamašauskienė yra išteisinama. Teismas konstatavo, jog vertinant visus įrodymus moteris galėjo būti suinteresuota gauti finansinės naudos ir pasinaudoti sau pavaldžiomis darbuotojomis, bet „dėl įrodymų trūkumo byla buvo vertinama kaltinamosios naudos atžvilgiu“. I. Tamašauskienei iš valstybės lėšų dar buvo nurodyta kompensuoti ir 3392,49 eurų teismo išlaidų.
Visgi J. Michailovskij, neseniai tapęs vyriausiuoju Klaipėdos apygardos prokuroru, tokį nuosprendį apskundė Apeliaciniam teismui ir pasiekė dalinę pergalę. Jo kolegija, kurią sudarė teisėjai Vitalija Norkūnaitė, Aiva Survilienė ir Linas Šiukšta, paskelbė, kad pirmos instancijos nuosprendis naikinamas.
„Prokuroro apeliacinį skundą teisėjų kolegija tenkina iš dalies todėl, kad abejones, kurių nepavyko pašalinti, įvertinus I. Tamašauskienės naudai, keičiama dalis kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nustatoma, kad iš L. Damulienės I. Tamašauskienė tiesiogiai gavo ne 540 Eur, o 150 Eur. Taip pat iš kaltinimo I. T. šalinama jo dalis dėl įgaliojimų viršijimo“, – rašoma nuosprendyje.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirma instancija daugelį bylos aplinkybių išnagrinėjo pakankamai išsamiai, skundžiamame nuosprendyje juos tiksliai išdėstė, tačiau dalis jos padarytų išvadų neatitinka įrodymų visumos.
„Visuma duomenų, surinktų byloje ir ištirtų pirmosios instancijos teisme, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog I. Tamašauskienė siekdama turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi“, – rašoma nuosprendyje.
Šis teismas pabrėžė, kad I. Tamašauskienė taip piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, diskreditavo ir sumenkino jos bibliotekos vadovės pareigas, įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą jos veiklos skaidrumu ir teisėtumu. Nors bibliotekai padaryta turtinė žala, nelaikoma didele, tačiau ši aplinkybė, anot teismo, taip pat turi būti vertinama įstaigai padarytos neturtinės žalos kontekste.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažįstama, kad I. Tamašauskienė piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos bei jai skiriama 7500 eurų bauda. Taip pat iš jos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteisiama 150 eurų žalai atlyginti.
Skirdamas minimalią galimą bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad I. Tamašauskienė iki šiol buvo neteista, buvo tik bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei nusižengimą, susijusį su žemės sklypo priežiūra.
Toks sprendimas įsigalioja iškart, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, jis priima ne visus skundus.
I. Tamašauskienė pernai vasarą Klaipėdos apygardos teisme buvo išgirdusi ir nepalankų verdiktą. Jis atmetė buvusios direktorės skundą dėl pirmos instancijos sprendimo, kuriuo moters atleidimas iš pareigų buvo pripažintas teisėtu. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad įvertinus bylos įrodymus darytina išvada, jog I. Tamašauskienė buvo atleista praradus darbdavio pasitikėjimą dėl jos pačios kaltų veiksmų. Anot teismo, meras vien jau remdamasis pačios direktorės apeliaciniame skunde cituojamais liudytojų parodymais turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ja dėl netinkamo elgesio su darbuotojais. Teismas akcentavo ir aplinkybę, kad buvusi direktorė negalėjo savo įsakymu pakeisti įstatymuose nustatytos valstybės ir savivaldybių turto naudojimo tvarkos bei įteisinti tarnybinio transporto naudojimo ne tarnybinėms reikmėms ir juo išimtinai grįžti iš darbo namo ir vykti iš namų į darbą.
ATNAUJINTA. Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojai privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Tokio kriterijaus neatitinka asmuo jei jis pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai. Pasak J. Michailovskij, I. Tamašauskienės padarytas nusikaltimas yra laikomas sunkiu.
Darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio padalinio, kuriame vyriausiąja darbo inspektore dabar dirba I. Tamašauskienė, vedėjas Vytautas Ročys teigė negalintis pasakyti, ar nuteistoji toliau galės eiti tokias pareigas. Anot jo, darbuotojų priėmimas ir atleidimas yra vyriausiojo darbo inspektoriaus kompetencija.
Darbo inspekcijos vyriausioji komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė teigia, jog institucija „galutinio teismo sprendimo dar neturi“ ir situacijos dar nėra išnagrinėjusi, todėl šiuo metu komentuoti I. Tamašauskienės galimybės ir toliau eiti tokias pareigas negali.
Pats Apeliacinis teismas savo nuosprendyje nurodė, kad nesant atitinkamo prokuroro apeliacinio skundo, jis neturi pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios su teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse atėmimu.
Visokie apeliaciniai, apygardos ir dar kokių tik nėra veltaėdžių teismų??? Žmogui reikia gyventi, reikia galvoti apie rytdieną….., o ne nemiegoti naktimis ir galvoti kaip koks prokurolėlis pasijus įžeistas savo kolegų, kurie panaikino jo nuosprendį. Aš nenustebsiu kai vieną dieną koks žmogelis neapsikentęs iššaudys ar kokiu vėzdu neišdaužys kokio prokuroro ar teisėjo šeimos…..
Toks teisingumas kelia abejonę dėl pačiops sistemos … Tokia nuojauta, kad byla sukurpta
ir vėl ta pati pasaka, „pirmos instancijos sprendimas naikinamas”…….kodėl teisėjai, kurie priėmė neteisingą sprendimą lieka nebaudžiami?
Ne paslaptis, kad susliko broniaus sukurstytos bibliotekos darbuotojos dot. ir dam. keitė parodymus kiekvienoje apkausoje. Tų melagingų parodymų pagrindų priima apkaltinamąjį nuosprendį ir mano, kad tokiu būdu įvykdė teisingumą. Gėda.
pagarba prokurorui
Galėsi tam prokurorui jausti pagarbą, kai tau jis bylą sukurps iš oro ir dar pasodins tave.