Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-10 |
Viena iš uostamiestyje veikiančių Šaulių sąjungos kuopų nuo šiol vadinsis Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio vardu.
135-ųjų šios iškilios asmenybės gimimo metinių proga penktadienį surengtoje ceremonijoje dalyvavo ir vienas iš jo vaikaičių – Timothy Budrys, lankęsi Klaipėdoje ir pernai, kai čia buvo perlaidojamo jo senelių pelenai.
Prieš vardo suteikimo renginį Skulptūrų parke buvo surengta Budrių pagerbimo ceremonija. Pačio renginio metu Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas, sudaręs ką tik iš spaustuvės parkeliavusią knygą „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir kritinė analizė“, priminė, kad tikrasis šios asmenybės gimtadienis visgi yra ne gegužės 10-ąją, o dviem savaitėmis vėliau, nes jis buvo gimęs dar Rusijos imperijoje, kur galiojo senasis kalendorius.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Kalbėdamas apie J. Polovinską-Budrį istorikas pabrėžė, jog jo veiksmai buvo daugiau nei vadovavimas karinei operacijai.
„Jis kaip kontržvalgybininkas turėjo gerą nuovoką, kas buvo grėsmės valstybės saugumui ir kaip jas pašalinti“, – sakė V. Safronovas.
Anot istoriko, J. Polovinskas-Bydrys suprato, kad Klaipėdos neturinčią Lietuvą, Lenkija galėjo praryti jei ne politiškai, tai ekonomiškai. Be šio krašto Lietuva nebūtų galėjusi atsikratyti ir visiškos ekonominės priklausomybės nuo Vokietijos.
„Deja, ne visur dar vienodai teisingai suvokiamas jo vaidmuo“, – kalbėjo istorikas.
Šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis pasidžiaugė, kad Vakarų (Jūros) šaulių 3-iosios rinktinės Klaipėdos 302 šaulių kuopa nusprendė pasirinkti tokio labai drąsaus žmogaus vardą.
„Jis turėjo komandą ir pabaigė operaciją, o ne kaip mes dabar dažnai padarome pusinių, trečdalio darbų, pasipiariname ir numetame“, – kalbėjo vadas.
Renginyje dalyvavęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus irgi kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje dar per mažai dėmesio skiriama šiai asmenybei. Pasak mero, šis ir pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi buvęs asmuo jam yra pavyzdys, apie tai liudija ir paveikslas darbo kabinete.
Meras taip pat pasidalino, kad jau yra suderinta paminklo, kuris iškils Budrių perlaidojimo vietoje, idėja. Jį gamins skulptorius Gintautas Jonkus.
„Tikiuosi, kad po keleto mėnesių jis bus vietoje ir tai bus nauja vieta jaunajai kartai, kur bus galima priminti, kaip reikia mylėti ir gerbti tėvynę“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Pats T. Budrys, gimęs 1960-aiais – likus keturiems metams iki J. Polovinsko-Budrio mirties, sakė jau nebepamenantis senelio, bet nuolat džiaugiasi ir didžiuojasi, kad turi lietuviškų šaknų. Pasak jo, ypač šiais neramiais laikais yra svarbu tęsti J. Polovinsko-Budrio darbus.
Didžiavyrio vardą gavusios kuopos vadas Saulius Valiulis džiaugėsi, kad palikuonys mielai sutiko su tokia iniciatyva ir raštiškai patvirtino savo valią. Pasak jo, šią kuopą galima vadinti garbės, nes jos narių amžiaus vidurkis – 67 metai, dauguma jų yra sąjungos atkūrėjai.
Gražus renginys. Šaunuoliai organizatoriai
Puiku! Ačiū!