Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-22 |
Nerimaujant, kad dėl perkrovimo gali sprogti pagrindinė miesto slėginė nuotekų linija ir tuomet nevalytos nuotekos lietųsi tiesiai į Kuršių marias, Klaipėdos savivaldybė suplanavo 17,7 milijono eurų investicijas. Tačiau kai kurie vietos politikai abejoja šios investicijos savalaikiškumu ir mero potvarkiu AB „Klaipėdos vanduo” mokėti savivaldybei milijoninius dividendus.
Slėginės Klaipėdos nuotekų linijos rekonstravimas. Nuotrauka iš Leono Peleckio-Kaktavičiaus knygos „Vandens tiltai”
Prieš keletą metų Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos valdomos AB „Klaipėdos vanduo” atsisakė galimybės Europos Sąjungos lėšomis rekonstruoti neveikiančią 6,5 km ilgio rezervinę slėginę buitinių nuotekų liniją iš miesto į Dumpius. Taip buvo atsisakyta apie 10 milijonų eurų vertės projekto, atiduodant lėšas investicijoms į Klaipėdos rajono vandentvarkos kūrimą.
„Investicija į slėginės linijos įrengimą papildomos ekonominės naudos negeneruoja, tačiau yra būtina siekiant suvaldyti galimas ekologines bei veiklos tęstinumo užtikrinimo rizikas bei mažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai”, – rašoma savivaldybės Tarybai pateiktame sprendimo projekte.
Jame akcentuoja ir tai, kad avarijos atveju, kol senoji slėginė linija būtų remontuojama, miestui nebūtų tiekiamas ir geriamas vanduo.
Meras siūlo pritarti slėginės buitinių nuotekų linijos iki valyklos Dumpių kaime rekonstravimo investiciniam projektui bei „skirti projekto įgyvendinimui iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto 50 procentų nuo visų projekto išlaidų, bet ne daugiau kaip 8 850 000 eurų”. Tačiau pirmadienį posėdžiavę miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai balsų dauguma tokiam sprendimo projektui nepritarė – nutarta jį atidėti ir analizuoti kartu su visais Klaipėdos vandentvarkos įmonės investicijų planais.
Tik pristačius projektą komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas pasiteiravo, kiek dėl šios investicijos brangs paslaugos gyventojams. Išgirdęs atsakymą apie galimą vandens tiekimo ir nuotekų paslaugų brangimą po 4 centus už vieną kubinį metrą, buvęs AB „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas atkreipė dėmesį, kad pernai UAB „Sweco“ parengtame investiciniame projekte nurodomas brangimas yra 9 centai už 1 kub. m.
Šis valdančiai daugumai priklausantis politikas stebėjosi, kodėl savo bendrovę „savivaldybė privertė už pernai metus mokėti jai daugiau nei milijoną eurų dividendų“. Anot jo, dėl to vandentiekininkai negali naudotis pelno mokesčio lengvata.
„Negalima šitaip elgtis su pinigais, – piktinosi jis ir siūlė klausimo svarstymą atidėti. – Vienas milijonas dividendų – tai 4 centų už kubinį metrą kainos didinimas gyventojams.”
Projektą pristačiusi Indrė Butenienė, Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo skyriaus vedėja, priminė, kad sprendimą dėl dividendų mokėjimo priima akcininkas. Šiuo atveju tokį sprendimą priėmė meras.
L. Makūnas teigė suprantąs vandentvarkos įmonės vadovus – jie avarijos atveju turėtų atsakyti personaliai už galimai nusikalstamą aplaidumą.
„Avarijos rizika, žinoma, yra, – kalbėjo politikas. – Rizika yra, bet ji ne tokia didelė, kaip nurodyta studijoje”.
Per 16 metų šioje slėginėje linijoje neįvyko nė vienos avarijos, vamzdžiai, esą „velniškai patikimi”, jų tarnavimo laikas – 50 metų, jie gali atlaikyti 100 atmosferų slėgį.
„Kai vamzdžiams bus bus 30 metų, tada reikės rūpintis. Iki to laiko lėšas galima sutaupyti, o neužkrauti vartotojams naujų kaštų”, – ragino taupyti L. Makūnas.
Tačiau konservatorius Andrius Petraitis buvo kitos nuomonės: „Mes esam politikai, jei nusprendžiame to nedaryti – patys prisiimame atsakomybę”. Jis priminė „Grigeo Klaipėda” istoriją ir viešą visų kalbėjimą apie būtinybę saugoti gamtą bei užkardyti panašias grėsmes. Tačiau balsuojant už pasiūlymą atidėti sprendimo projektą prieš balsavo tik jis ir dar pora komiteto narių. O už atidėjimą balsavo keturi komiteto nariai, tarp jų – ir jo pirmininkas.
Galutinį sprendimą priims savivaldybės Taryba.
ATNAUJINTA. Trečiadienį vykusio Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio metu „Klaipėdos vanduo” vadovas Benitas Jonikas teigė, jog pagal STR privalo būti antra lygiagreti tokia linija. Anot jo, 18 mln. eurų investicija kubinio metro vandens kainą per keletą metų galėtų padidinti apie 9 centais, bet didelio staigaus poveikio esą nebūtų – esą kaštai išdėstomi tolygiai kasmet. O jei savivaldybė prisidėtų pusę sumos, atitinkamai ir didėjimas būtų mažesnis.
I. Butenienė, vardinusi, kad dabar egzistuoja įvairių rūšių rizika, tikino, kad tokia investicija yra pakeliama ir įmonei, ir savivaldybei. O problema esą būtų išspręsta 20-30 metų.
Šis komitetas tokiam sprendimo projektui pritarė bendru sutarimu, tik nurodė, kad Tarybos posėdžio metu turėtų būti pristatytos ir visos artimiausiems penkeriems metams įmonės suplanuotos investicijos.
Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu B. Jonikas teigė, jog apie 97-98 proc. nuotekų šioje linijoje yra Klaipėdos miesto, į ją dar patenka tik Kalotės ir Karklės nuotekos. Apie galimą Klaipėdos rajono prisidėjimą prie tokio projekto esą kalbėta, bet kol kas atsakymo nesulaukta. Liberalas Saulius Budinas pasiūlė raštiškai kreiptis į rajono savivaldybę dėl šio klausimo. Pastarasis komitetas bendru sutarimu pritarė tokiam sprendimui su minėtąja S. Budino pastaba.
INFORMACIJA
Dauguma Klaipėdos miesto buitinių nuotekų suteka į nuotekų siurblinę Nr. 6, esančią Senosios Smiltelės gatvėje, iš kurios nuotekos yra pumpuojamos į nuotekų valyklą Dumpių kaime. Likusi dalis miesto nuotekų į nuotekų valyklą perpumpuojama nuotekų siurblinėje Nr. 19, esančioje Lypkių gatvėje, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).
Iš siurblinių Nr. 6 ir Nr. 19 slėginėmis linijomis perduodama reikšminga dalis (virš 80 proc.) visų Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose sutvarkomų buitinių nuotekų. 2019-2021 m. abiejose siurblinėse perpumpuotų kiekis siekė 11,6-12,9 mln. kub. m, o slėgine linija, išeinančia iš siurblinės Nr. 6 – 9,9-11,3 mln. kub. m.
Pagrindinėje miesto buitinių nuotekų arterijoje iš nuotekų siurblinės Nr. 6 yra dvi slėginės linijos: rezervinė, iš 1200 mm gelžbetoninių spaudiminių vamzdžių su įtempta spiraline armatūra, pastatyta 1979 m., ir 2008 m. vasario 22 d. oficialiai paleista rekonstruota 8 km Klaipėdos miesto slėginė linija iš 1000 mm kalaus ketaus vamzdžių.
Prognozuojama, kad nuotekų kiekis, perpumpuojamas iš siurblinių Nr. 6 ir Nr. 19, augs ir 2030 metais jis sudarys 17,9 mln. kub. m.
Pažymima, kad esant vienai slėginei linijai, jos avarijos metu nuotekos gali būti išleidžiamos į Kuršių marias, kaip tai nutiko 2001 m. liepos 10 d. Tuomet dėl vamzdynų trūkimų į Smeltalės upelį nutekėjo 1 800 kub. m nuotekų, o į Kuršių marias išleista 11 670 m³ nuotekų.
Neaisko,kodel „sumuojamos” nuotekos is Pramonines Lezo zonos su butinemis nuotekomis(Nr 6+Nr19=80 %) !?( „pabrangimas” ar pasieuravimas ?)
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/02/06/mero-nepasitikejimui-subresti-reikia-beveik-pusmecio/
Pirmoje pastraipoje turėtų būti vietos politikai, o ne vietos politikos.