Ar mums dar liks gėlo vandens? (13)

Mums rašo
Liudvika Kuzminčiūtė, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė
2024-06-05

Kodėl taip taškomas mūsų gėlas vanduo? Gal todėl, kad Lietuva – viena daugiausiai gėlo vandens atsargų turinčių valstybių Europoje. Lietuva ir Danija yra vienintelės šalys Senajame žemyne, kurios yra visiškai apsirūpinusios gėlu požeminiu vandeniu.

Lietuvoje iš žemės gelmių galima išsiurbti 3,75 milijono kubinių metrų per parą. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių. Lietuva turi daugiau gėlo vandens nei iš tiesų reikia. Todėl lengva ranka galima gėlą vandenį naudoti vandenilio ir metanolio gamybai.

Pasaulis jau dabar susiduria su gėlo vandens trūkumu ir ateityje esant besaikiui vandens naudojimui, gėlo vandens poreikis pralenks turimą pasiūlą.

Danijos energetikos bendrovė „European Energy“ rinkosi vietą, kur Lietuvoje galėtų statyti e.metanolio ir vandenilio gamyklą, į kurios projektą planavo investuoti per 400 mln. eurų. Jos pajėgumai per metus užtikrins 19,25 tūkst. tonų vandenilio ir 100 tūkst. tonų e. metanolio gamybą. Gamyklos teritorija užims iki 15 ha.

Deja, vietą bendrovė renkasi iki šiol, nes Kretingos r. gyventojams sukilus ir aktyviai kovojus dėl savo teritorijos ir žemės gelmių, savivaldybės tarybos nariai balsavo prieš Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime planuojamos statyti žaliojo kuro gamyklą

Numatomas gamyklos vandenilio ir metanolio gamybos pajėgumas: vandenilio gamyba – 19 250 t/metus; metanolio gamyba – 100 000 t/metus; vandens sąnaudos – 274 400 m3/metus; CO2 suvartojimas – 142 000 t/metus; Susidarančios nuotekos – 85 000 m3/metus; Elektros energijos suvartojimas – 1 200 GWh; Bendra galia ~ 200 MW.

Bendrovė, žinoma, rankų nenuleidžia, toliau renkasi jai tinkamas teritorijas ir susidaro toks įspūdis, kad renkasi savo žemėje, kur nori ir kiek nori, lyg žemė nepriklauso Lietuvos piliečiams. Pagarba Kretingos gyventojams, aktyviai kovojusiems už savo žemę.Tai pavyzdys, kaip galima susitelkus pasiekti pergalę.

Mes gerai pamename, kad akcinė bendrovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija numatė savo žaliąjį kursą. Klaipėdos uoste bus gaminamos vandenilio dujos, skirtos degalams vietoje papildyti. Gamybos pajėgumas – ne mažiau kaip 531 kg/24 h. m3 2025-aisiais, palaipsniui jis būtų didinamas iki 1,4 mln. m3 2030 metais.

Žaliojo vandenilio gamybai bus naudojama elektra iš atsinaujinančių šaltinių ir gėlas vanduo. Žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų plėtros Klaipėdos uoste planuojama Nemuno g. 8 A , Nemuno g. 40 Klaipėdoje. Teritorija Nemuno g. 8A jau nuo vasario mėnesį tam ruošiama. Visa projekto vertė sudaro 7 mln. Eur. Degalų gamybai bus naudojamas mūsų gėlas vanduo, o nuotekos kiek apvalytos keliaus į Kuršių marias. Prisimenant „Grigeo” skandalą, toks nuotekų į marias planavimas kelia labai didelį susirūpinimą. Gamybos proceso metu taip pat bus išleidžiamas į orą iki 3 proc. vandenilio.

Tai čia žalias kursas? Man regis, žalias kursas, gerbiami uostininkai ir „žalieji“ verslininkai, yra tuomet, kai vandenilio gamybai naudojamos nuotekos, prieš tai jas išvalius.

Virginijus Sinkevičius, Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys, ragino ES nares daugiau nutekamųjų vandenų vartoti pakartotinai.

Vienam kilogramui vandenilio teoriškai reikia 9 l vandens. Tačiau kiekvienam pagaminto vandenilio kilogramui reikia 10–11 l demineralizuoto vandens. Taip pat papildomas vandens kiekis sunaudojamas vandentiekio vandens demineralizacijos etapu ir įrenginių aušinimui. Mums gi gėlo vandens negaila, turime jo didelę atsargą. Vandenilis buvo gaminamas iš gamtinių dujų, nes gaminti iš vandens buvo per brangu. O dabar tapo pigu? Bus pigūs degalai? Žaliojo vandenilio, gaunamo elektrolizės būdu, kaina svyruoja priklausomai nuo elektros kainos ir pasirinktos technologijos. Gali būti tarp 2,5 ir 5,5 euro už kilogramą.

Šių metų kovą kreipiausi į uosto direkciją klausdama, ar neplanuojama eksportuoti vandenilį ir ar labai jau daug yra transporto, varomo vandeniliu. Atsakė, kad iki šios dienos Europoje jau yra daugybė vandeniliu varomų laivų, pavyzdžiui, vienai didžiausių Norvegijos keltų ir greitųjų laivų operatorių „Norled AS“ priklausantis keltas „MF Hydra“ yra pirmasis komercinis keleivių ir automobilių keltas, varomas skystuoju vandeniliu, taip pat daugelis laivų, skirtų aptarnauti vėjo jėgaines jūroje ir kiti laivai.

Be to, Uosto direkcija šiuo metu stato savo atliekų surinkimo laivą, kuris bus varomas vandeniliu. Uosto direkcija neplanuoja žaliojo vandenilio eksportuoti į kitas šalis. Planuojami pagaminti nedideli žaliojo vandenilio kiekiai (apie 127 430 kg/metus 2030 m. ir vėliau) bus naudojami šiuo metu statomam atliekų surinkimo laivui ir planuojamiems viešojo transporto autobusams, lengviesiems automobiliams pildyti.

Keista, o KKT, mano žiniomis, planuoja pereiti prie elektra varomų autobusų. Uosto direkcija bent būtų savo planus suderinusi su Klaipėdos keleiviniu transportu. Ir kodėl gi miestas planuoja pereiti prie elektra varomų autobusų? O dar keisčiau, kai spaudoje pasirodė straipsnis, kuriame ponas A.Latakas jau kalba apie planus plėsti žaliojo vandenilio gamybą o dar vėlesniuose straipsniuose ir apie eksportą, kurio buvo purtomasi teikiant atsakymą.

Vandenilio gamybai naudos atsinaujinantys elektros šaltiniai – vėjo jėgainės, kuriomis bus suvarpyta visa šalies teritorija (įskaitant numatytus statyti du Lietuvoje energetikos monopolininko „Ignitis“ vėjų jėgainių parkus trečdalyje jau negyvoje Baltijos jūroje) ir saulės baterijos, kuriomis nuklos šalies teritoriją. Lietuva taps vienu dideliu propeleriu, kurį nesant vėjui maitins saulės baterijos. Tik ar žmonėms elektra atpigs? Verslas pasirūpino, kad jam vandenilio ir metanolio gamyba būtų pigi. Degalams gaminti bus naudojamas mūsų turtas – gėlas vanduo. Investuotojai puikiai informuoti apie jo atsargas.

O kuo tokių atsargų neatsakingas eksploatavimas skiriasi nuo iškastinio kuro. Vienas resursas baigiasi, pereinama prie kito, tik pavadinimas pasikeitė – žalias tapo. O kad tas žalias kursas naudoja mūsų resursą – gėlą vandenį, kurio jau trūksta visame pasaulyje, negalvojama.

Vėjo jėgainių plėtros planai labiau primena ekonominę aferą ir nusikaltimą prieš savo šalies žmones. Ten, kur pastatomos galingosios vėjo jėgainės, išnyksta bitės, nustoja perėti, čiulbėti paukščiai, neigiamai veikiama gyvoji gamta. Teko bendrauti su žmonėmis, gyvenančiais netoli tų teritorijų. Daugumai žmonių, gyvenančių 1,5 kilometro ir mažesniu, o dažnai ir didesniu atstumu nuo vėjo jėgainių, pasireiškia chroniška nemiga, chroniškas nuovargis, apatija, depresija, galvos skausmai, pykinimas, širdies ritmo ir kitų organų veiklos sutrikimai – žmogaus gyvenimas kapitaliai sugriaunamas.

Nuo ko? Vėjo jėgainės skleidžia labai stiprų žemo dažnio girdimą ir mūsų ausiai negirdimą infragarsą, kuris labai pavojingas kūnui ir psichikai. JAV kariuomenėje infragarsas jau naudojamas kaip psichotroninis ginklas. Prieš atliekant PAV, rengėjams vertėtų pasidomėti situacija šalia jau įrengtų jėgainių.

Didžiosios Britanijos mokslininkai (jei pas mus tokie yra, tai jų balsas užgožiamas) padarė išsamius vėjo jėgainių triukšmo poveikio žmonėms tyrimus ir nustatė, kad jau 32 dB vėjo jėgainių triukšmas sukelia stiprų erzinimą kai kuriems žmonėms, o 40 dB ir didesnis triukšmas sukelia stiprų erzinimą jau daugeliui žmonių.

Nėra jokios abejonės, kad dėl šitos aferos pakils elektros kaina vartotojams. Elektros gamyba priklausys nuo gamtos – vėjas, saulė yra, vėjo, saulės nėra. Vėjo jėgainių darbas tiesiogiai priklauso nuo vėjo stiprumo. Vėjas stipresnis – elektros daugiau, vėjo nėra – jėgainės sustoja visai. Vadinasi, norint užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, šalia vėjo jėgainių būtina įrengti energijos galingumą balansuojančias įprasto kuro elektrines, kurių pajėgumas turi beveik siekti vėjo jėgainių galingumą. Teks investuoti į elektros energijos kaupimą. Žodžiu, jokios naudos – tik nuostolis ir žala žmonių sveikatai. Vėjo jėgainės – tai jau Lietuvos nelaimė.

Taip, žinoma galima pasakyti – vandeniliu varoma technika – pažangi, netarši. Ar tikrai? Užtenka pagalvoti, kur dės atitarnavusius vėjo jėgainių sparnus. Laidos žemėje rinkdamiesi lengviausią variantą? Man tai primena „pažangą“ gaminant vienkartinius polietileno maišelius, butelius negalvojant, kokios tai gali būti pasekmės ateityje. O pasekmes turime ir dabar rimtais veidais jas sprendžiame. Tai čia normalu? Pirma daroma, paskui galvojama, nes rūpi vienadienis pelnas, užmaskuotas rūpesčiu visuomene.

Reziumuojant galima pasakyti, kad bus naudojami mūsų Lietuvėlės resursai – gėlas vanduo, kurio pasaulyje jau trūksta (džiūstantis Reinas, Eufratas ir kt.) , turėsime suvarpytą mūsų žemę, sugadintą žmonių sveikatą, nepingančią elektrą. Tikėtina, visa žalia elektra keliaus metanolio ir vandenilio gamybai, kuris bus eksportuojamas, nors Uosto direkcija tai ir neigė.

Nesinori būti blogu pranašu, bet be ceremonijų planuojanti paimti 340 hektarų ploto sklypą „Rheinmetall“ (Vokietijos ginkluotės ir automobilinių dalių gamintojas) gamyklos statybai, tieks Europai karo amuniciją. Taip, tai padės užsitikrinti nenutrūkstamą prieigą prie būtiniausių ginklų ir šaudmenų, nes Europos gynybai reikalingus produktus gaminsimės patys. Gal dėlto į svečius pas Uosto direkcijos vadovą A.Lataką atvyksta užsienio aukšto rango svečiai Kanados, Vokietijos ir kt. Atvykimo tikslas išsakomas labai jau aptakiai. Gal planuojamas gaminti vandenilis, metanolis bus naudojamas ir „Rheinmetall“. Tiesą, manau, sužinosime vėliau. Ūkio ir inovacijų ministerijos vystoma iniciatyva „Žaliasis koridorius“ dideliems investiciniams projektams, suteikiant jų projektui valstybinės reikšmės statusą ir 0 procentų pelno mokesčio tarifą iki 20 metų suteikia vilčių, kad mums šaudmenys bus dalijami veltui.

Palengva tampame pramoniniu ES priedėliu.

Už rubrikoje „Mums rašo” išsakytas subjektyvias mintis atsako pats autorius

Žymos: | | | | | |

Komentarai (13):

Atsakymų į “Ar mums dar liks gėlo vandens?”: 13

  1. Anonimas parašė:

    Ačių už labai aktualų straipsnį!
    Mums gresia tikroji ekologinė katastrofa!
    Egyptečiai Saharoje stato miestą, praveda kanalus, brangina kiekvieną vandens lašą!
    O čia viskas daroma atvirkščiai: žydinti Lietuvos gamta be vandens taps išdžiuvusi dikuma!

  2. Anonimas parašė:

    Ačių už labai aktualų straipsnį!
    Mums su laiku gresia tikroji ekologinė katastrofa!
    Egyptečiai Saharoje stato miestą, praveda kanalus, brangina kiekvieną vandens lašą!
    O čia viskas daroma atvirkščiai: žydinti Lietuvos gamta be vandens taps išdžiuvusi dikuma!

  3. Liudvika parašė:

    Ciocė anonimui – Ciocė domėjosi ir vandenilio gamybos pav ir Grigeo. Jei pagavote mintį – tai strategija, kuri mano nuomone buvo senokai brandinama. Jei esate pastabesnis, tai turite viską vertinti platesniu rakursu. Tuomet ir prognozuoti bus labai lengva.

  4. Apie tai rašo ir kiti,dėl gelo vandens panaudojimo parašė:

    http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/jurate-sofija-lauciute-darbenu-pamokos-120017055

    Latakai ir kt. IŠ NUOTEKU DARYKITE SAVO VANDENILI
    O KUO NENORITE…aaa brangiau…..

  5. Ačiū Liudvikai parašė:

    Labai teisingais ir stiprus straipsnis. O neigiamus koment rašo,,lengvo pelno ieškotojai, uostininkai , latakinonkai , kurie veltui vogė vandeni ir gamins,,šuda,, vandenili. Terš Lievuva . Bet Kreivys ir šaika leido vogti gela vandeni.

  6. Anonimas parašė:

    Ciocele,kokiu greziniu,kai KANALAS salia,brangiai „pigu daug ir sakanu”-„dar toliau dar bus graziau” …
    P.S Klaipedoje pries kara,pokaryje DAR buvo vartojamas greziniu vanduo,kol komsiukai …

  7. Anonimas parašė:

    Nebepjaukit grybo, pasidomėkit kiek vandens sunaudoja Grigeo ir kitos panašios įmonės… Vandeniliui gaminti palyginus labai mažai to vandens reikia 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Iš Palangos ir Žibininkų - ekskursija autobusu 

Kretingos rajono turizmo informacijos centras pristato naujovę – ekskursiją autobusu iš Palangos ir Žibininkų į Darbėnų kraštą „Darbienū dyvū dyvā“. ...
2024-06-19
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Dviejuose terminaluose - nauja elektros tiekimo įranga

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė 6 461 213,6 Eur vertės sutartį dėl elektros energijos tiekimo nuo kranto įrangos, skirtos ...
2024-06-15
Skaityti daugiau

Kultūra

Klaipėdos pilies džiazo festivalyje - lietuviški ir berlynietiški prieskoniai

Birželio 28 d. Klaipėdos teatro aikštėje Domas Aleksa & Nnaji kvies leistis į muzikinę kelionę  su berlynietišku prieskoniu. Paskutinis Domo ...
2024-06-12
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This