Vandenilio projektas: Uosto direkcija bando paneigti gyventojų baimes  (33)

Fotoreportažai, Svarbu, Uostas ir jūra
Avatar photoMartynas Vainorius
2024-07-05

Ketvirtadienio vakarą Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas vandenilio gamybai numatytoje vietoje – uosto laivyno bazėje – susitiko su beveik pora dešimčių Žvejybos uosto gyvenamojo rajono gyventojų ir bandė juos įtikinti šio projekto nauda bei saugumu.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ apie šį Uosto direkcijos projektą rašė jau nekart. Vandenilio gamybą Klaipėdoje anksčiau tikėtasi pradėti jau kitais metais. Skelbta, kad gamyklos statybos rangovas galės rinktis jos vietą – sklypus Nemuno g. 8A (buvusioje Laivų eismo tarnybos teritorijoje) arba Nemuno g. 40 (direkcijos laivyno bazėje). Tačiau vėliau buvo pranešta, kad Aplinkos apsaugos agentūra, įvertinusi visas išvadas, nusprendė, kad tinkamesnė vieta šiai veiklai vykdyti yra teritorija Nemuno g. 40. Šiuo metu direkcija yra atnaujinusi konsultacijas su rinka dėl viešųjų pirkimų.

„Esame jau stipriai atsilikę lyginant su Europa, jau šimtai stotelių ten yra. Būdami atsakingi prieš visą žmoniją ir įgyvendiname tokį projektą“, – kalbėjo A. Latakas, prieš tai akcentavęs klimato kaitą ir vandenilį kaip vieną iš būdų mažinti aplinkos taršą.

Jis akcentavo, kad šioje vietoje „bus tik du konteineriai, o ne fabrikas“. Esą pažiūrėjus į bet kurią degalinę galima įsivaizduoti, koks tai bus objektas.

„Absoliučiai skirtingi dalykai nei Darbėnų projektas. Ten fabrikas, gamyba vien 29 000 tonų. Čia – 127 tonos per metus, 500 kilogramų per dieną. Tai labai mažo pajėgumo vandenilio stotelė“, – dėstė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak Algio Latako, gamybai bus reikalinga tik apie 11 kub. metrų vandens per parą, o per visus metus – apie 4200 kub. m.

„Apaugame istorijomis, kurių visiškai nėra“, – apie vandens poreikį tokiai gamybai sakė jis ir pabrėžė, kad tai esą yra viena švariausių gamybų.

Tačiau tokie teiginiai bent jau vienos iš atėjusių klaipėdiečių neįtikino.

„Žemėje trūksta gėlo vandens, o jūs naudosite jį. Norite, kad ir Lietuvoje būtų trūkumas?“ – reagavo moteris.

Savo ruožtu Liudvika Kuzminčiūtė, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė, viešai jau dėsčiusi skeptišką savo požiūrį į tokį projektą, teigė, kad Uosto direkcija eina tokiu keliu, kad jai pigiausiai kainuotų.

„Kalbate apie žaliąjį kursą, bet reikia žiūrėti apibendrintai, o ne į vieną kolonėlę. Sudėkite neigiamą ir teigiamą, kas gausis? Kokia nauda klaipėdiečiui?“ – sakė ji.

„Pigiausias būtų deginti naftą ir leisti dūmus. Statome ir brangų laivą, kuris bus varomas ir vandeniliu“, – reagavo į tai A. Latakas.

Kiti susirinkusieji domėjosi, ar įvertinta galimo sprogimo aplinkybė bei tai, kad šalia stovi suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, nes to jie esą nerado paviešintuose dokumentuose.

„Poveikio aplinkai vertinime liečiami visi absoliučiai klausimai. Jei neradote „Independece“, reiškia nėra sinergijos“, – teigė Uosto direkcijos vadovas.

Tuo metu kita moteris teigė nepasitikinti bendrovės „Kelprojekto“ atlikto šio objekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

„Ar „Kelprojektas“ gali padaryti gerai? Kaip Rumpiškės kvartale? Kasdien ten kenčiu. Aš abejoju jų kompetencija, jų tinkamumu. Kaip jie paskandino, nesugebėjo nuotekų padaryti“, – teigė ji.

„Ant popieriaus pas mus viskas gerai, bet darbo kultūra – vienas dalykas. Ko tada meras kažko abejoja?“ – antrino aktyvus visuomenininkas Virginijus Partaukas, atėjęs į susitikimą su plakatu, klausiančiu, ar A. Latakas prisiims asmeninę atsakomybę už šį projektą.

„Kol kas neturėjau su juo pokalbio, kad aiškiai pasakytų nori ar nenori“, – apie mero poziciją sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Visgi, atrodo, kad didžiosios dalies susirinkusiųjų jo argumentai neįtikino.

„Kas dabar blogai? Ar kvėpuoti neturime? O kas bus kai be vandens liksime?“; „Mes ne pasaulio gyventojai, mes klaipėdiečiai“; „Geriau Kiniją, Indiją priversti, negi Lietuvėlė išgelbės visą pasaulį“, – skambėjo mintys.

Apibendrindamas susitikimą A. Latakas teigė manantis, jog tokias nuotaikas tikriausiai lemia įprasta žmonių baimė nežinomoms naujovėms, nors ji šiuo atveju esą ir neturi pagrindo – technologija jau plačiai naudojama įvairiose šalyse.

Uosto direkcijos darbuotojų atėjusiems klaipėdiečiams dalintame informaciniame lankstinuke rašoma, jog Latvijoje vandeninio gamykla yra įrengta vos 100 m atstumu nuo gyvenamųjų namų, Norvegijoje – 80 m atstumu, vieną iš Vokietijos vandenilio gamyklų ir profesinio mokymo centrą skiria tik gatvė, o Jungtinėje Karalystėje jau testuojamas projektas, kurio metu vandenilis naudojamas namams šildyti. Teigiama, kad šiuo metu Europoje jau yra apie 200 vandenilio stotelių, dar 60 statoma. Klaipėdos atveju artimiausi gyvenamieji namai būtų 150 m atstumu nuo šios stotelės.

Žymos: | | | | | | | | | | |

Komentarai (33):

Atsakymai į “Vandenilio projektas: Uosto direkcija bando paneigti gyventojų baimes ”: 33

  1. To Jonui parašė:

    Iš kur žinai? Gal pats nuolatinis pinigu plovėjas ir įstatymų pažeidėjas?

  2. Jonas parašė:

    Kaip visada ateina tie patys protestuotojai prieš visas pasaulio naujovės ir reiškia savo nuomonę, kuri mėtosi ant kiekvieno kampo

  3. Esu prieš parašė:

    vandenilio gamybą Klaipėdoje!

  4. nuomonė parašė:

    Tegul stato LEZ-e, gamykloms ne vieta jūrų uoste.

  5. Naudoti gela vandeni vandenilio gamybai nusikaltikas parašė:

    Vandeniliui seniai pranašaujama iškastinio kuro pamainos lemtis, tik štai išgauti jį tradicine elektrolize nelabai rentabilu: reikia elektros ir brangios įrangos.
    Iš 10litru -1litras išeina degalu

  6. Įdomu parašė:

    Įdomu kas ir už kiek samdo tą plakatų „dailininką” šis pilietis, kažkokia Klaipėdos ikona, jis kur nori ten dalyvauja, kur nenori nedalyvauja. Mano asmenine nuomone, tai yra samdomas žmogus. Gėda ir jam ir jo samdytojams!

    • < To įdomų parašė:

      Tu mastai savo,,panelėms,, . Nes būtent tu samdomas visada būni. Ir tau geda smerkti žmogu ,kuris turi savo nuomonė.

    • Senis parašė:

      Nežinau, kas jį samdo, bet aš jį pažinojau daug metų atgal – normalus vyras buvo. Tuo metu negalėjau pagalvoti, kad Virgis taps „aktyviu visuomeniniku”. Kas jį pakeitė – nesiimu spėti (gal liga?).

    • Dov parašė:

      Ne visi tokie bailiai kaip tamsta. Prieš ką reikia, prieš tą ir protestuoja, ne Stalino laikai.

  7. Auditorius parašė:

    Pagal tai kiek uosto direkcija investavo per padkuuyiniys metus į visokius šokius, pokius, vakarienės, tai akivaizdu, jog reikia atsargiai vertinti ši projektą.

  8. GGG parašė:

    Lai vysto tokius projektus nešdami asmenine atsakomybe ir už savo lėšas, manau greit fantazija atšoktu…

  9. R.S. parašė:

    Problemos:
    1. Pirmoji problema kad šio vandenilio /heksogeno/ gamybai reikia išvystytos energetikos infrastruktūros + jį gaminat reikia sunaudoti daug energijos, t.y energijos sanaudos vandenilio gamybai elektrolizės būdu yra didesnės nei gaunamo vandenilio energetinė vertė /EKONOMIŠKAI NEAPSIMOKA/
    2. Elektros energija jam gaminti gaminama iš iškastinio kuro.
    3. Tačiau vandenilis taip pat yra labai sprogios dujos. Visa tai sukelia didelių sunkumų laikant ir transportuojant
    4. dėl didelio vandenilio naudojimo pasekmių aplinkai, įskaitant neišvengiamą tam tikro kiekio nuotėkį, naudingumo klausimas vis dar nėra visiškai išspręstas. Negalima atmesti, galimą neigiamą vandenilio poveiki stratosferai
    Ambicingi ES planai numato iki 2050 m. metinį vandenilio suvartojimą padidinti iki 50 mln. Norint pagaminti tokį vandenilio kiekį vandens elektrolizės būdu, reikėtų mažiausiai 2000 TWh elektros energijos. 2019 m. elektros energijos gamyba ES šalyse siekė mažiau nei 4000 TWh [14], iš kurių AEI, įskaitant hidroenergiją, sudarė apie 1500 TWh, arba 38 proc. Taigi, norint pagaminti nurodytą vandenilio kiekį, reikėtų sunaudoti daugiau nei 50% visos šiuo metu pagaminamos elektros energijos, o visos elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių neužtektų… Tokia gamyba asmeniškai suinteresuota ,,Shell“:D) ..Kol kas kalbama apie virš 600,,kvadratu“(N.8a)ar virš 800(N. 40), bet pažadai išlieka tik pažadais o vėliau tokia veikla (kuri nepageidaujama kitose šalyse) išvirsta į didžiulę gamybą ir taršą. Tą mes matome iš Fortumo pavyzdžio kuomet jie atsikrauste į LEZ žadėjo nuodingų pelenų tik apie 2 tonas ir nedidele ūkinę veiklą, o dabar varo dešimt kart daugiau. Dar ir vardą pakeitė..:D) Ir dar. Nagrinėjant šito objekto PAV ą patapo labai keista kad PAV‘e gana didelė dalis paskirta gyventojų amžiaus ir darbingumo mieste analizei bei jų rizikos grupėms.Kaip jums atrodo kodėl? :D)

    • Korektūra parašė:

      Ne heksogenas, o hidrogenas. Jo pilna visur, net ore. Tai – labiausiai paplitęs elementas Visatoje. Nepainiokime. Ir pigų, saugų vandenilio išgavimą bei naudojimą žmonija pilnai įsisavino.

    • Čipsas parašė:

      Gera analizė, siūlyčiau įmest į traders.lt ar miestai.net, ar kitur į atitinkamą skiltį, nes kitaip pasimes informacija komentaro pavidale.

  10. To Dariui Musteikiolui parašė:

    GAL per daug uostei monoksido ir gliukikai prasidėjo? Ar kliedesiai?

  11. Darius Musteikis parašė:

    Yra žinoma, kad pats pavojingiausias skystis ir jo garai žmogui yra dihidrogeno monoksidas. Nuo jo kasmet miršta tūkstančiai žmonių ir gyvūnų. Ir tokie nemokšos „žalieji” jį vartoja kasdien, nes yra priklausomi nuo jo …

  12. vigis parašė:

    Būtinas baudžiamo kodekso papildymas. Turi būti numatyta baudžiamoji atsakomybė už durnumą ir nemokšiškumą.

  13. Ne lyberalas parašė:

    Tegul pirma mariu vandeni isvalo, o to vandenilis smirdes…

    • Be pasitikėjimo parašė:

      Šitiek metų dūdoriaus valdžia nematė, kaip Grigeo teršia marias??? Dabar tas rožinių spalvų povas- ponas Latakas bando mums tikinti superiniu…” žaliuoju kursu”? Nepasitikiu. Nebėr B. Lubio, nebėr atsakingų padorių uostininkų, kurie mato gyventojus, jų ateitį, Lietuvą . Todėl dabartinė mūsų miesto valdžia turi atsakingai reaguoti. O prie- centrinės bepročių , karo kurstytojų vyriausybės tik dėkit į stalčius , ponai, tokius vandenilio planus! Pasižiūrėkite internete, kaip atrodo „žaliojo kurso” aukos-” Tesla” automobiliai sąvartynuose! „Žalieji”…

  14. Gintautas parašė:

    Uosto direkcija teisingai daro, kad „žalina” uostą. Manau didžiausia problema yra ne vandenilis o oro tarša. Štai kas yra didžiausia ir nuodingiausia problema. O vandenilis tikrai ne pavojus.

  15. Vytas parašė:

    Lai pasistato savo sklype

  16. Jonas parašė:

    Latakas bent nebijojo eiti su žmonėm susitikti ir paaiškinti, kas čia bus. O tie protestuotojai (ypač pirmas dėdė – etatinis plakatų gamintojas) nesupranta, apie ką ta stotelė yra.

  17. Kl parašė:

    O kaip sprogimo riziką . Klaipėdai užtenka ir pavojingos auksinės geldos.

  18. Latakas apie tai tylėjo parašė:

    . Pagrindinės vandenilio sektoriaus vystymo silpnybės – vandenilio saugojimo sprendimų nebuvimas, kas ribotų vandenilio panaudojimą elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugoms teikti. Taip pat rinkoje susiformavusi situacija, kuri nulems AEI plėtros sulėtėjimą po 2030 metų.

    68. Viena didžiausių grėsmių Lietuvai – tapti energetiškai priklausoma nuo vandenilio ir (ar) dujų, naudojamų vandenilio gamybai, importo, jeigu susiformuos pernelyg didelė mėlynojo arba mažai anglies dioksido išskiriančio vandenilio paklausa. Taip pat grėsme laikoma tai, kad Lietuvos trąšų ir naftos perdirbimo sektoriai, kurie sudarys didžiąją vandenilio nacionalinės paklausos dalį, gali tapti mažiau konkurencingais, esant ribotai mažai anglies dioksido išskiriančio vandenilio pasiūlai bei šiems sektoriams pritaikius ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą be pereinamojo laikotarpio išimčių.

  19. Latakui parašė:

    Gerb. Latakai ar žinote kad pasaulyje vandenili gamina iš dujų ir kt komponentu ir yra stotelės? Iš dujų pagamintas kainuoja 2eurai. O latakas siūlė pas ji nupirkti iš gelo vandens už 10€.
    Tai Gerb
    Lataki kada nustokite mulkinti žmonės. Žmonės pasiūlė jums gaminti iš jūros vandens arba išvalyti iš Gregeo nuoteku. Pasakėt jums pelnas per mažas, per brangu. Tai gaminkite iš dujų.

    • Prie ko parašė:

      čia Latakas jeigu jis tik marionetė? Kabinkit aukščiau ir seniau. Šita nesąmonė sugalvota dar gerokai prieš kovidą ir maždaug tokiu pat metu kaip ir vėjo malūnų parkas jūroje tik kad buvę valdžioj nesijudino tep kap dabartiniai kurie skuba kiek gali – jaučia kad reik suspėti pinigus pasiimt. Kitos tokios progos prilyst prie milijonų gyvenime gal nebūt.. :D)

  20. Anonimas parašė:

    apgailėtinas tipas tas klaskinis latakas. Dešimtmečiais miestą nuodijo dažydamas klasco kranų strėles ir dažų dulkės sklisdavo ant viso miesto, kraunamos rūdos ir kito rusiško brudo dulkėmis, o įkištas į uosto generalinius jau pareiškė, kad tai labai pažangu ir uostas yra beveik žalias – tik viešinimo trūksta. Uosto įstatyme parašyta labai aiškiai- Valstybė patiki uosto direkcijai valdyti mūsų visų teritoriją uosto veiklai ir jis skirtas krovai – jokia gamyba uoste negalima. O tas kvailys išsikabinęs transparantą pats viešina, kad numatoma vandenilio gamyba. Tuo tarpu miestiečių išsirinkta miesto taryba suskliaudusi ausis tyli . Jau neminint fakto, kad „klaipėdos vanduo” yra savivaldybės valdoma įmonė ir tai reiškia, kad ji yra visų pirma žmonių išlaikoma įmonė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Visuomenei pristatys žaliojo vandenilio gamybos projektinius pasiūlymus

Klaipėdos uostas tikisi jau po poros metų tapti pirmuoju Lietuvoje ir Baltijos šalyse gaminančiu ir tiekiančiu žaliąjį vandenilį laivams, viešajam ...
2024-07-12
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Nyderlandų jūrinio verslo atstovai domėjosi bendradarbiavimu su kolegomis iš Klaipėdos

Šią savaitę Klaipėdoje lankėsi Nyderlandų kompanijos „Oceanwide” atstovai, kurie domėjosi bendradarbiavimo galimybėmis su Klaipėdoje veikiančiomis jūrinio verslo įmonėmis, jūrininkų rengimo ...
2024-07-12
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Ruošiasi naujo kruizinių laivų terminalo statyboms

Klaipėdos uostui centrinėje miesto dalyje rengiantis statyti naują kruizinių laivų terminalą, baigtos galimo poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros. Aplinkos apsaugos ...
2024-07-10
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This