Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-04 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja apie vieną nemaloniausių XX a. 3-iojo dešimtmečio incidentų Klaipėdoje – 1923 m. balandžio 6–11 dienomis vykusį kruviną vietos gyventojų streiką ir situaciją bei nuotaikas jo metu.
Kaunas – prieš paminklų atstatymą
Balandžio 10-ją datuotoje telefonu vykusios pokalbio išklotinėje matyti, kad buvęs sukilimo karinės operacijos vadas Jonas Polovinskas-Budrys, jau ėjęs Lietuvos vyriausybės atstovo Klaipėdos krašte Antano Smetonos padėjėjo ir pavaduotojo pareigas, Užsienio reikalų ministerijos Vakarų ir Politikos departamentų direktorių Bronių Kazį Balutį informavo, jog „rodos, viskas pradeda nurimti, bet galutinės rimties dar nėra“.
„Daugumas krautuvių jau atidaryta, bet yra darbininkų, kurie dar slankioja pakampiais“, – kalbėjo J. Polovinskas-Budrys.
Kartu jis dėstė nuomonę, kad streikuotojų ekonominiai reikalavimai buvo tik pretekstas, esą „tas visas triukšmas turi politinės spalvos: į streiką dėjosi visi luomai“ ir priminė aukštus muito ir pašto tarifus, „nepatogias“ valdininkų algas, kad „ligšiol nesą progos savo politinei nuomonei pareikšti“.
„Išvisako matyti, jog tas streikas buvo planingai paruoštas tam laikui, kada Paryžiuje turėjo būti svarstomas Klaipėdos statutas“, – dėstė J. Polovinskas-Budrys.
Jis taip pat informavo, kad dėl Borusijos ir Vilhelmo I paminklų nuvertimo „dauguma Klaipėdos gyventojų labai supyko“.
Šiame pokalbyje dalyvavo ir apie savo atsistatydinimą jau anksčiau pareiškęs Antanas Smetona. Jis teigė, kad „norint Kaune turėti daugiau ir platesnių informacijų reikia padidinti Klaipėdos įgaliotinio įstaigai etatus“, nes turint vieną biuro vedėją negalima suspėti padaryti ir „kasdienių paprastų darbų“ bei priminė, kad jau anksčiau buvo prašęs į tai atsižvelgti, bet iki šiol neturėjo žinių, ar Ministrų kabinetas tam pritarė.
„Pas mus viskas nenumatomai ir per vėlai daroma“, – priekaištavo A. Smetona, kuriam B. K. Balutis pažadėjo pasidomėti, ar buvo išspręstas šis klausimas ir asmeniškai informuoti.
Perklausęs A. Smetonos, ar šalia esantis operatorius supranta angliškai ir sulaukęs atsakymo, jog pastarajam ši kalba neįkandama, B. K. Balutis angliškai informavo Lietuvos vyriausybės atstovą, kad premjeras Ernestas Galvanauskas mano, jog yra viltis sudaryti susitarimą su sąjungininkais dėl Klaipėdos krašto valdymo sąlygų, o visas tokias nuomonės priežastis išdėstys iš Paryžiaus į Kauną išvykęs kurjeris.
„Jis mano, kad neturėtume mąstyti taip desperatiškai, kaip Ministrų kabineto posėdžio metu, kuriame dalyvavote“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos departamento vadovas.
B. K. Balutis taip pat angliškai išdėstė girdėjęs, jog J. Polovinskas-Budrys nori atstatyti nuverstus paminklus, bet Kaune laikomasi kitokios nuomonės.
„Prašau, pasakykite jam, kad palauktų, kol gausime daugiau informacijos iš kurjerio“, – A. Smetonai sakė aukštas ministerijos valdininkas.
„Netiesa, kad Budrys turi ketinimų atstatyti paminklus. Jie jau patalpinti direktorijos kieme“, – atsakė eksprezidentas, ir sulaukė B. K. Balučio reakcijos, jog malonu tai girdėti.
Balandžio 11-osios vakarą vėl susiskambinus A. Smetonai ir B. K. Balučiui pastarasis informavo, kad iš Paryžiaus gautomis žiniomis sąjungininkai jau siūlė tam tikrų nuolaidų būsimam Klaipėdos krašto statutui, kaip kad vienų rūmų vietinis parlamentas ir kita, tad jos esą „duoda šiokio tokio pamato tikėtis, kad galbūt galima bus susitarti Lietuvai priimtinomis sąlygomis“.
B. K. Balutis taip pat pranešė, kad Vyriausybė patvirtino „visą etatą“, kurio reikalavo A. Smetona.
Savo ruožtu pastarasis informavo, kad tądien Klaipėdoje jau veikė visos parduotuvės, „iš pažiūros mieste visa ramu“, nedirbo dar tik apie 1000 Celiuliozės fabriko darbininkų, bet ir tie jau ruošėsi nutraukti streiką.
„Ekonominė Klaipėdos padėtis sunki. Uoste nėra jokios gyvybės – visa apmirę. Prieš kelias dienas buvo plaukę du laivai Klaipėdon kokių daiktų prikrauti, bet išgirdę apie streiką ir nebedaėjo. Klaipėdos gyventojai nerimsta nežinodami tikro likimo. Tuo galima paaiškinti jų streiką. Paminklų nuvertimas labai suerzino vokiečius. Vieną pasiėmė direktorija į savo kiemą, antrą magistratas į gaisrininkų kiemą“, – kalbėjo A. Smetona.
Vėl angliškai pokalbį pratęsęs B. K. Balutis nurodė, kad geriausia būtų šiuos paminklus palikti muziejams.
„Būkite labai atsargūs“
Tą pačią dieną telegramą iš Paryžiaus susisiekimo ministrui Benediktui Tamoševičiui siuntė premjeras Ernestas Galvanauskas.
„Daugiausia klaipėdiškius erzina jų papročių (prekybinių, administratyvių ir susisiekimo) laužymas. Todėl būkite per šį pereinamąjį laiką labai atsargūs surišant Klaipėdos įstaigas su centro (Kauno)“, – telegramą pradėjo premjeras ir davė nurodymus konkrečiomis sritimis.
Jis nurodė dėti visas pastangas, kad nepablogėtų pašto greitis ir laiškų bei siuntinių išnešiojimas, nes „Klaipėdos pirkliai ir bendrai gyventojai labai jautrus“.
„Kiek galėdami nejudinkit jų valdininkų“, – rašė E. Galvanauskas.
Taip pat jis nurodė, kaip elgtis geležinkelių bei telegrafo ir telefonų ūkyje, pridėdamas, kad iš pastarojo nusiskundimų dar negirdėta.
„Geriausiai paskirkit p. Visockį uoste viršininku; jis turįs priklausyti (sulig sutarties) tiesioginei nuo Susisiekimo Ministerio, bet ne nuo Plentų Valdybos. Uosto esancialiai organai su visu esančiu personalu turi būt palikti pereinamam laikui ir nejudinti jų papročių. Uostas turi būti administruojamas uosto viršininko, kuriam duodami platus įgaliojimai (iniciatyva) ir jis atsako tiesioginiai prieš Susisiekimo Ministerį. <…> Gerai butu, kad Jus patįs (ypač pradžioj) nuvažiuotumėte į Klaipėdą revizuoti uosto ir kitų susisiekimo sričių. Stengkitės pradžioj apsilankyti net vieną kartą į savaitę ir išklausyti užinteresuotų įstaigų ir grupių atstovų“, – rašė E. Galvanauskas kartu informavęs, jog su klaipėdiečiais sutarė, kad vietiniai geležinkeliai ir keliai su plentais priklausys krašto administracijai, o uostas, jūra ir Nemunas, išskyrus mažus upelius ir kanalus – centrui.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą