Ernestas Galvanauskas

„Neerzinkite klaipėdiškių“ 

„Atvira Klaipėda“ Medijų rėmimo fondo suteiktos paramos dėka gali pratęsti ir pasakojimus apie tarpukario Klaipėdą, parengtus pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus dokumentus.   Pirmajame iš jų – apie įvykius, besirutuliojusius...

Kova dėl Klaipėdos: kaip Lietuva pateko į spąstus

Nors praėjus mėnesiui po karinės sukilimo operacijos – 1923 m. vasario 16 d. – Ambasadorių konferencija perdavė Klaipėdą valdyti Lietuvai, o po trijų dienų prancūzų karinė įgula ir civiliai įsėdo į karo laivą bei paliko miestą, kova už Klaipėdos kraštą dar nebuvo...

Ypatinga vasario 16-oji: su puolimais ant kaklo ir bučiniais

Po slaptos, sėkmingai 1923-iųjų sausio 15-ąją pasibaigusios Lietuvos karinės operacijos įtampa ir nežinia Klaipėdos krašte tęsėsi daugiau nei mėnesį. Tik vasario 16-ąją Ambasadorių konferencija nusprendė perduoti kraštą Lietuvai su tam tikromis sąlygomis. Beje, žinia...

Prieš šimtą metų…

Šiemet buvo paminėtas Klaipėdos krašto prijungimo, kurį tiksliau būtų vadinti Klaipėdos krašto užėmimu, prie Lietuvos šimto metų jubiliejus. Įvyko keletas konferencijų ir proginiai minėjimai Klaipėdos krašte, surengtos parodos, sukurtas Edmundo Jakilaičio prodiusuotas...

Klaipėdos finansinė padėtis – „labai liūdna“

Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai išvakarėse ekonominė padėtis čia buvo nepavydėtina. Apie tai liudija Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) dabar saugomi 1923-iųjų vasario dokumentai. Iki pat paskutinės akimirkos čia vis dar virė ir politinės aistros dėl...

1923-iųjų vasaris Klaipėdoje: „Ūpas čia blogas“

Nors antrąją 1923-iųjų vasario savaitę Klaipėdoje jau buvo prasidėjusios derybos dėl sąlygų, kaip kraštas gali būti perduotas į Lietuvos suverenitetą, įtampos čia ir toliau netrūko. O kad kalbėtis būtų lengviau Lietuvos vyriausybės atstovas prie Ypatingosios komisijos...

Į Klaipėdą didvyris sugrįžo visiems laikams

Iš Čikagos per Vilnių ir Kauną – į Klaipėdą: tokį kelią po 59 metų atliko 1923-ųjų metų Klaipėdos operacijos vadovo, pirmojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos – bendražygės Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai....

1923-ieji: prieš ultimatumus Lietuvai buvo ir Musolinis

1923-ųjų pradžios dokumentai, dabar saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA), liudija, jog nei anglai, nei italai nebuvo linkę jėga pamokyti Lietuvos, surengusios slaptą karinę operaciją Klaipėdos krašte. Įsibėgėjus trečiai savaitei po Klaipėdos užėmimo...

Pin It on Pinterest