Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-06 |
AB „Klaipėdos vanduo” paskelbė viešojo pirkimo konkursą dėl slėginės buitinių nuotekų linijos nuo siurblinės Nr. NS6 pietinėje miesto dalyje iki nuotekų valyklos Dumpiuose rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo.
Šis projektas, tikėtina, didins mokesčius gyventojams už vandens tiekimą, tačiau papildomos ekonominės naudos neduos. Dėl jo būtinumo nėra visiško sutarimo net Savivaldybės tarybos didžiausioje valdančioje frakcijoje.
Slėginės Klaipėdos nuotekų linijos rekonstravimas. Nuotrauka iš Leono Peleckio-Kaktavičiaus knygos „Vandens tiltai”
Bendrovės vadovas Benitas Jonikas anksčiau buvo sakęs, jog 18 mln. eurų investicija kubinio metro vandens kainą per keletą metų galėtų pabranginti apie 9 centus, bet didelio staigaus poveikio esą nebūtų – kaštai bus išdėstomi tolygiai kasmet. Numatyta, kad 50 procentų projekto įgyvendinimo kaštų dengs Klaipėdos miesto savivaldybė.
Nuotekų linijai projektuoti, įskaitant statybą leidžiančio dokumento gavimą ir visas susijusias paslaugas, yra numatytas maksimalus 18 mėnesių terminas. 36 mėnesių terminas numatytas rekonstravimo projekto vykdymo priežiūros paslaugoms teikti – maždaug tiek, manoma, truks viso projekto įgyvendinimas. Projektuotojų pasiūlymų laukiama iki rugsėjo 9 dienos.
Bendras numatomų rekonstruoti slėginių tinklų ilgis yra apie 7950 metrų. Dalis planuojamų rekonstruoti tinklų patenka į kultūros paveldo objektų Žardės senovės gyvenvietės teritoriją, į kurią įeina ir valstybės saugomas Žardės piliakalnis.
„Rekonstruojamos slėginės buitinių nuotekų linijos apjungimo su esama veikiančia slėgine buitinių nuotekų linija metu turi būti užtikrintas nepertraukiamas nuotekų tiekimas į buitinių nuotekų valymo įrenginius”, – rašoma paskelbtuose dokumentuose.
Prieš keletą metų Klaipėdos miesto savivaldybė ir jos valdomos AB „Klaipėdos vanduo” atsisakė galimybės Europos Sąjungos lėšomis rekonstruoti neveikiančią 6,5 km ilgio rezervinę slėginę buitinių nuotekų liniją iš miesto į Dumpius. Taip buvo atsisakyta apie 10 milijonų eurų vertės projekto, atiduodant lėšas investicijoms į Klaipėdos rajono vandentvarkos kūrimą.
„Investicija į slėginės linijos įrengimą papildomos ekonominės naudos negeneruoja, tačiau yra būtina siekiant suvaldyti galimas ekologines bei veiklos tęstinumo užtikrinimo rizikas bei mažinti galimą neigiamą poveikį aplinkai”, – rašoma mero savivaldybės tarybai gegužę pateiktame sprendimo projekte. Jame akcentuota ir tai, kad avarijos atveju, kol senoji slėginė linija būtų remontuojama, miestui nebūtų tiekiamas ir geriamas vanduo.
Buvęs AB „Klaipėdos vanduo” generalinis direktorius Leonas Makūnas tuomet atkreipė dėmesį, kad pernai UAB „Sweco“ parengtame investiciniame projekte nurodomas brangimas yra 9 centai už 1 kub. m. Šis valdančiai daugumai priklausantis politikas stebėjosi, kodėl savo bendrovę „savivaldybė privertė už pernai metus mokėti jai daugiau nei milijoną eurų dividendų“. Anot jo, dėl to vandentiekininkai negali naudotis pelno mokesčio lengvata.
„Negalima šitaip elgtis su pinigais, – piktinosi jis ir siūlė klausimo svarstymą atidėti. – Vienas milijonas dividendų – tai 4 centų už kubinį metrą kainos didinimas gyventojams.”
L. Makūnas teigė suprantąs vandentvarkos įmonės vadovus – jie avarijos atveju turėtų atsakyti personaliai už galimai nusikalstamą aplaidumą.
„Avarijos rizika, žinoma, yra, – kalbėjo politikas. – Rizika yra, bet ji ne tokia didelė, kaip nurodyta studijoje”.
Per 16 metų šioje slėginėje linijoje neįvyko nė vienos avarijos, vamzdžiai, esą „velniškai patikimi”, jų tarnavimo laikas – 50 metų, jie gali atlaikyti 100 atmosferų slėgį.
„Kai vamzdžiams bus 30 metų, tada reikės rūpintis. Iki to laiko lėšas galima sutaupyti, o neužkrauti vartotojams naujų kaštų”, – tąsyk taupyti ragino L. Makūnas.
Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu B. Jonikas teigė, jog apie 97-98 proc. nuotekų šioje linijoje yra Klaipėdos miesto, į ją dar patenka tik Kalotės ir Karklės nuotekos. Apie galimą Klaipėdos rajono prisidėjimą prie tokio projekto esą kalbėta, bet kol kas atsakymo nesulaukta.
INFORMACIJA
Dauguma Klaipėdos miesto buitinių nuotekų suteka į nuotekų siurblinę Nr. 6, esančią Senosios Smiltelės gatvėje, iš kurios nuotekos yra pumpuojamos į nuotekų valyklą Dumpių kaime. Likusi dalis miesto nuotekų į jų valyklą perpumpuojama nuotekų siurblinėje Nr. 19, esančioje Lypkių gatvėje, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.
Iš siurblinių Nr. 6 ir Nr. 19 slėginėmis linijomis perduodama reikšminga dalis (per 80 proc.) visų Klaipėdos nuotekų valymo įrenginiuose sutvarkomų buitinių nuotekų. 2019-2021 m. abiejose siurblinėse perpumpuotų kiekis siekė 11,6-12,9 mln. kub. m, o slėgine linija, išeinančia iš siurblinės Nr. 6 – 9,9-11,3 mln. kub. m.
Pagrindinėje miesto buitinių nuotekų arterijoje iš nuotekų siurblinės Nr. 6 yra dvi slėginės linijos: rezervinė, iš 1200 mm gelžbetoninių spaudiminių vamzdžių su įtempta spiraline armatūra, pastatyta 1979 m., ir 2008 m. vasario 22 d. oficialiai paleista rekonstruota 8 km Klaipėdos miesto slėginė linija iš 1000 mm kalaus ketaus vamzdžių.
Prognozuojama, kad nuotekų kiekis, perpumpuojamas iš siurblinių Nr. 6 ir Nr. 19, augs ir 2030 metais jis sudarys 17,9 mln. kub. m.
Pažymima, kad esant vienai slėginei linijai, jos avarijos metu nuotekos gali būti išleidžiamos į Kuršių marias, kaip tai nutiko 2001 m. liepos 10 d. Tuomet dėl vamzdynų trūkimų į Smeltalės upelį nutekėjo 1 800 m³ nuotekų, o į Kuršių marias išleista 11 670 m³ nuotekų.
Parašykite komentarą