Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-11 |
Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad pirmieji rimtesni poslinkiai gyvenamojo Klaipėdos fondo srityje pokariu prasidėjo ėmus steigti stambias pramonės įmones.
Tiek centrinės, tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios supratimu būtent jos tuo metu buvo pajėgios spręsti gyventojų būsto klausimus kompleksiškai.
Medinukai stovėjo kelis dešimtmečius
Pasak T. S. Butkaus, pirmąja tokia įmone Klaipėdoje tapo Baltijos laivų statykla, tačiau svarbiausiu pirmojo etapo uždaviniu tapo naujo gyvenamojo rajono Žvejybos uosto darbuotojams statyba.
1951-ųjų birželio 12-ąją Klaipėdos miesto Vykdomasis komitetas (VK), reaguodamas į gegužės pabaigoje LTSR Ministrų tarybos ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto sprendimus, nutarė Žvejybos uostui perduoti tris 21 ha ploto kvartalus pietinėje miesto dalyje, prie Minijos gatvės, kad uostininkai čia galėtų pradėti statyti gyvenamuosius namus.
Sprendime taip pat nurodyta, jog Žvejybos uostui leista čia statyti surenkamuosius, skydinius medinius „Ш9-А“ tipo namus.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.
Tokie kvartalo viduje pastatyti surenkamieji skydiniai nameliai, vadinti suomiškais, buvo nugriauti ir užstatyti daugiabučiais tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Achitektūrologas dr. Vaidas Petrulis toje pačioje knygoje rašo, kad Žvejybos uosto kvartalas yra laikytinas spontaniškos Klaipėdos plėtros pavyzdžiu – jis nuo 1951 m. buvo statomas be bendrojo detalaus užstatymo plano.
„Šios vietovės išvystymo iki 1960-ųjų schema Valstybinio žvejybos tresto ir Tralerių laivyno valdybos bazės užsakymu parengta tik 1953 m. rugpjūčio mėnesį (arch. Vaclovas Balčiūnas ir Jonas Navakas)“, – rašė V. Petrulis.
Pasak T. S. Butkaus, šio pirmojo pokario gyvenamojo rajono schemoje buvo suplanuoti keturi tipiniai namų kvartalai, formuojami perimetru su akcentuotais kampais, visuomeniniai pastatai (klubas su 500 vietų sale, 880 vietų mokyklos, rajoninis parkas su stadionu, ligoninės kompleksas – dabartinės Jūrininkų ligoninės pirmtakas, 95 vietų pirtis ir skalbykla), išdėstyti atokiau nuo gyvenamosios zonos. Iš viso planuota Žvejybos uosto rajone apgyvendinti 40 tūkst. žmonių. Tačiau nepasitvirtinus pramonės augimo planams jo plėtra buvo pristabdyta. Spėta tik suformuoti centrinių gatvių išklotines, pastatyti keli visuomeniniai pastatai (prieškarinio stadiono vietoje įrengtas „Baltijos“ stadionas, pastatyta mokykla Strėvos gatvėje, vaikų darželis Žalgirio g.).
„6-ajame dešimtmetyje suplanuotas gatvių tinklas ir dabar formuoja šio rajono kvartalų struktūrą, gyvenamųjų namų grupės dominuoja Minijos. P. Nachimovo (dab. Naikupės), Penkmečio (dab. Sulupės), Žalgirio, Poilsio, Šturmanų ir Giraitės gatvių išklotinėse“, – rašo T. S. Butkus.
Statė ir Joniškės rajone
1951-ųjų rugsėjį sklypų tokioms statyboms gavo ir Klaipėdos degtukų šiaudelių fabrikas (šiandien – AB „Klaipėdos baldai“).
VK sprendime nurodyta, kad iš 1951-1953 m. įmonės suplanuotų 4000 kv. m ploto gyvenamosios paskirties statybų pusė pirmiausia turi būti pastatyta miesto centre paskirtuose sklypuose. Taip pat prioritetine buvo įvardinta vaikų darželio statyba Joniškės gatvėje. Tik įgyvendinus šias užduotis fabrikas galėjo imtis gyvenamosios statybos šiame rajone.
Degtukų šiaudelių gamintojams šiuo sprendimu buvo paskirtas 2800 kv. m ploto teritorija, buvusi tarp Pergalės (dabar – Tiltų) g. 19 ir 27 sklypų. Vaikų darželiui ir gyvenamiesiems namams statyti buvo paskirtas hektaro ploto sklypas tarp Joniškės ir Laukų gatvių.
Fabriko direktoriui VK nurodė statybas pradėti ne vėliau kaip paskutinį 1952-ųjų ketvirtį.
Tuo metu Celiuliozės ir popieriaus kombinatas tą rugsėjį iš miesto valdžios gavo apgriautą gyvenamąjį namą J. Janonio g. 5. Statybos darbus kombinato direktoriui buvo nurodyta pradėti pirmą 1952 m. ketvirtį.
Kariškiai kūrėsi šiaurinėje dalyje
Gyvenamojo fondo plėtra tuo metu rūpėjo ir kariškiams.
Tarp buvusių slaptų VK dokumentų yra jo 1951-ųjų rugsėjį priimtas sprendimas dėl sklypų skyrimo Pabaltijo karinei apygardai. Jis buvo reakcija į rugsėjo pradžioje priimtą LTSR Ministrų tarybos nutarimą.
Kariškiams miesto valdžia paskyrė 15 ha ploto teritoriją, buvusią šalia šiaurinės karinio miestelio ribos ir Girulių pamiškės bei ribojamą linijos, nubrėžtos paraleliai Kretingos plentui, už 200 metrų į vakarus nuo jo. Taip pat kariškiams buvo paskirta ir jų faktiškai jau naudota 35,3 ha ploto teritorija.
Antru punktu buvo numatyta mokymų tikslams kariškiams paskirti ir 120 ha ploto teritoriją tarp Pušyno gatvės ir geležinkelio bei pamiškės. Tačiau jis sprendimo tekste buvo ranka išbrauktas.
Gyvenamajai statybai kariškiams buvo paskirti 9000 kv. m ploto Sportininkų g. sklypai nuo 10 iki 26 numerio, taip pat – 3750 kv. m ploto šios gatvės sklypai nuo 7 iki 21 numerio (sprendime nurodoma, kad tai – senoji numeracija). Gavo kariškiai ir „neporinėje pusėje“ buvusius 5500 kv. m ploto sklypus tarp Malūnininkų ir Pušyno gatvių.
Apygardos Būtų eksploatacijos valdybai buvo nurodyta statybą Sportininkų gatvėje pradėti ne vėliau kaip antrą 1952-ųjų ketvirtį.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Strraipsniai labai idomus, labai idomi istorija, klaipedos raida po karo. Redakcijai prasymas, nepagailekite paieskoti ir prie straipsniu prideti daugiau foto medziagos, paieskokite archyvuose, nes be foto visi sie straipsniai atrodo labai skupus ir nubodus. Dekui is anksto.
P.S. Prisimenu buvusi stadiona minijos /nemuno gatveje, prie dabar esancios Hesburger uzkandines, kuriame vyko tiek daug renginiu, sporto rungciu, svenciu ir visko tiek daug. Niekur negaliu rasti senojo stadiono nuotrauku. Neaisku ar tas stadionas buvo sovietu statytas ar isliko is vokieciu laiku.
Mielai skelbtume daugiau nuotraukų, bet pokaris nėra jomis turtingas. Peržiūriu viską, ką yra paviešinę muziejai, taip pat kreipiuosi ir į Lietuvos centrinį vastybės archyvą. Ką pavyksta rasti, tą ir skelbiame.