Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-14 |
Statybų inspekcijai pagaliau pradėjus ieškoti, kas gali nugriauti nelegalią verslininko Rimanto Cibausko pastatytą tvorą, juosiančią valstybinį žemės sklypą, šis mecenato titulą turintis klaipėdietis suskubo bandyti stabdyti tokį procesą.
Tačiau pirmos instancijos teismas atmetė jo prašymą taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones.
Šios R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo dar 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o tarnybos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“.
Šiemet dviejų instancijų teismai konstatavo, kad baudos verslininkui yra neefektyvios ir pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI) turi pagaliau imtis griauti šią tvotą ir kuo greičiau įvykdyti jau prieš keletą metų įsigaliojusį teismo sprendimą.
Šio mėnesio pradžioje inspekcija pagaliau paskelbė viešąjį konkursą, kurio metu ieško šios tvoros griovėjų. Maksimaliai jiems ruošiamasi sumokėti iki 11 611 Eur. Konkurso laimėtojui sumokėtas atlygis vėliau būtų išieškotas iš R. Cibausko.
Reaguodamas į tokią jam nepalankią įvykių eigą verslininkas nusprendė bandyti sustabdyti šias procedūras motyvuodamas tuo, kad Klaipėdos apygardos teisme yra užvedęs bylą dėl neva nuosavybės gynimo ir savavališkos statybos akto panaikinimo. Šiame procese, jam, beje, jau pavyko nušalinti du teisėjus.
Klaipėdos apygardos teismo R. Cibauskas prašė uždrausti VTPSI organizuoti, vykdyti ar pavesti atlikti „ažūrinės tvoros demontavimo, griovimo ar kitokio sunaikinimo, esamos padėties keitimo veiksmus, uždrausti organizuoti ir vykdyti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo paslaugų pirkimus, uždrausti priimti nurodyto statinio griovimo ar kitokio sunaikinimo tikslu administracinius ar kitus aktus“ ir t.t.
Anot verslininko, nugriovus tvorą, kuri dabar neva yra nusavinta, galimas teismo sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas. Esą restitucija natūra būtų ir ekonomiškesnė, nekiltų žala.
VTPSI savo atsiliepime pažymėjo, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones R. Cibauskui būtų suteiktas pranašumas prieš ją, kaip instituciją, atstovaujančią ir ginančią valstybės interesus. Taip pat buvo pažymėta, jog teismai dar 2019 m. nutraukė bylą, kurioje verslininkas prašė pripažinti neteisėtu Statybos inspekcijos surašytą savavališkos statybos aktą. O šiemet teismai atmetė ir mecenato bandymus atnaujinti procesą. Pabrėžta, kad R. Cibauskas iš viso jau penkis kartus bandė tai padaryti ir visus tokie prašymai buvo atmesti.
„Tvora yra pastatyta neteisėtai, todėl nėra negali būti laikoma teisėtu civilinės apyvartos objektu ir joks šios tvoros perdavimas ar grąžinimas pagal restituciją yra neįmanomas. Dėl to ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, jis vertintinas tik kaip priemonė vilkinti dar 2020 metais pradėtą vykdymo procesą“, – rašoma atsiliepimuose.
R. Cibausko prašymą ir atsiliepimus išnagrinėjusi teisėja Irma Čuchraj antradienį nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių.
Anot teismo, šiuo metu nėra duomenų, kad R. Cibauskas šioje dar vienoje paties inicijuotoje byloje reikštų aiškiai nepagrįstus reikalavimus ar savo teises gintų netinkamu būdu nėra. Kartu pabrėžta, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu.
„Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su išnagrinėta civiline byla, kurioje priimtas procesinis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas. <…> Nors abi civilinės bylos (tiek išnagrinėta, tiek nagrinėjama) susijusios su tuo pačiu statiniu – tvora, tačiau, teismo vertinimu, ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nagrinėjamos civilinės bylos ieškinio reikalavimais, taikyti neprašo“, – rašoma nutartyje, kuria atmestas verslininko prašymas.
Ji dar gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Geriau blogi įstatymai, nei anarchija. Negali kiekvienas žmogus daryti visko, kas galvon šauna. Aišku, pradžioje tą turi įsisąmoninti valdžia. O rėmėjai, mecenatai neturi tikėtis už savo veiklą atlygio. Svarbu geri darbai, tikras geradaris nesusireikšmina ir tikrai neieško naudos. Daugiau kuklumo, žmonės…
Kame problema? Na , pasisavino žmogus gabalą nenaudojamos valstybinės žemės, taip jau nutiko. Reikalą reikėtų dabar spręsti paprastai, leisti žmogui tą gabalą išsipirkti rinkos kaina. Problema labai paprastai išsprendžiama, o jeigu gyventojas nori tai veltui gauti, reikia trinktelįti per nagus. Man buvo panašus nutikimas, darant kadastrinį matavimą aptiko 50 kvadratinių metrų „užgrobtos „žemės nors griežtai laikiausi pirmojo matininko riboženklių. Sumokėjau rinkos kaina, kainavo, bet kitaip ir negalėjo būti.Nejaugi negalima to gabalo žemės parduoti už rinkos kainą, kame čia problema?
Būtent, aš taip pat nematau jokios problemos dėl išsipirkimo…. Esmė yra ta, kad gerb. ponas Cibauskas supranta, jog jam už gerus darbus galėtų būti šis sklypas padovanotas…
gal nežinote , bet tūkstančiai žmonių ,kurie buvo išvaryti į gatvę,nes šis mecenatas labai,, sąžiningai,, privatizavo daugybę įmonių, įteiktų jam kitokią,,dovaną,,. Dešimtmečius bylinėtis mecenatui turėtų būti gėda…
Ir aš pritariu Aušrelei: ,,…keli centimetrai UŽGROBTOS žemės…”,keli metrai ežero pakrantės,keli tūkstančiai eurų ,,čekiukais”,keli šimtai milijonų neveikiančiai karinei technikai… Žodžiu, kaip sakė berods Žemaitės herojus ,,rašyk dėde „, o Stepas pritartų ,,man negaila…”
Jo centimetrai,o kad zmogus,PAGAL SUTARTI su svUvaldybe ,paklojo infrastrukturinius tinklus …,mainais i „centimetrus”, …kad savUvaldybe ji isdure,”istorija nutyli”(„pagaliau” zmogu dabaigs) , …
Ar skaitei sutartį? Nebuvo ten jokio susitarimo dėl tvoros. Jei nevykdė savivaldybė sutarties, reikėjo į teismą.paduoti, o ne tvorą pystelti. Pamažu, pamažu, bet baigsis tokių vsio zakonno veikėjų laikai.
Zmogau,nevaidink durniaus !? Ka zymi tvora,zemes SUTARTINE sklypo riba .
P.S „Durninant” ,kur teismo ” … ” !?, „stakietnikams”(azurui),o gal ten BRANGmetalis-dailes kurinys-autorinis darbas … !?
Pritariui Aušrelei.Jei ši tvora trukdytų Bastijono tilto statybai ar kitam „valstybinės reikšmės” objektui -suprasčiau,bet dabar kiek tokių NŽT,o dabar Statybų inspekcijos „atkovotų „teritorijų dirvonuoja,tampa piktžolių veisyklomis.Čia kaip toje patarlėje nei patys ėda ,nei kitiems duoda..
Idomu,kam ši tvora trukdo? Juk ją nugriovus niekas nepasikeis, nei kelias praplatės, nagal šaligatvis praplatės dviems kaimynans namo pareit. Ar tai yra tokia didelė problema, kur žmogus mieste įrengė daugybe krepšinio aikštelių, tai kažkam parūpo keli centimetrai užgrobtos niekam nenaudojamos žemės. Geda visiems valdininkams, ir tiems kas to siekia. Prieš kažką nugriaudami mieste, pagalvokite, ką davėte miestui gero???
Žinoma! Kas čia tokio, kad užgrobė žemę. Taip pat, kas čia tokio, kad už ją mokesčių nemoka, kaip ir už kitus sklypus. Svarbiausia juk kad mecenatas!
Galpradekime visi statyti