Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-15 |
Pokarinės Klaipėdos gyvenimą pagal tuometinės valdžios dokumentus aprašanti „Atvira Klaipėda“ viename iš šio ciklo rašinių jau buvo pateikusi informaciją, kad baigiantis 1950-iesiems Vykdomasis komitetas (VK), išklausęs Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininko drg. Popoko ataskaitą, rūgojo, jog namų valdos niekaip nelikviduoja skolų už butų nuomą ir komunalines paslaugas.
Gruodžio 10-osios duomenimis, skolos už komunalines paslaugas siekė 81 546, už butų nuomą – 104 097 rublius.
1951-ųjų Klaipėda. B. Umbro (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.
Tada VK įpareigojo drg. Popoką „imtis pačių griežčiausių priemonių likviduojant skolas“, tarp kurių paminėtas ir sutarčių nutraukimas su skolininkais bei ieškiniai liaudies teismui su reikalavimais iškeldinti. Taip pat buvo nurodyta nemokėti algų tiems namų valdybų valdytojams, kurių įstaigos nėra atgavusios skolų.
Namų valdytojams drg. Petkui ir Vainauskui VK pareiškė perspėjimus, o jų kolegos Širochinas, Ubonienė, Bortkevičienė ir Venckus buvo atleisti. Trims neįvardintiems valdytojams buvo paskirti griežti įspėjimai. O drg. Popokas buvo perspėtas, kad jei padėtis nepagerės, jo atžvilgiu irgi bus taikomos „griežtos priemonės“.
Tačiau atrodo, kad tokie griausmai apačioms nebuvo labai baisūs. Nors Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininkas jau buvo kitas – drg. Vileris – tačiau situacija šioje srityje 1951-ųjų spalį nė kiek nebuvo pasikeitusi. VK, išklausęs drg. Vilerio pranešimą, konstatavo, jog ši valdyba tokių skolų likvidavimo procesą buvo palikusi savieigai. Dėl to skola už komunalines paslaugas nuo 57 tūkst. rublių 1951-ųjų pradžioje išaugo iki 106 tūkst. rublių tų metų spalio 1 dienai.
Anot VK, dauguma namų valdybų nuomininkus aplankydavo tik kartą per mėnesį, kai įteikdavo jiems pranešimus apie einamojo mėnesio mokestį, o apie esamų skolų likvidavimą jiems neprimindavo. Dėl tokios padėties ir Miesto butų ūkio valdybos nevykdytos kontrolės eilė namų valdybų turėjo sukaupusios didžiules skolas, kurios siekė nuo 30 iki 65 proc. per mėnesį gautinų pajamų.
Kaip konkretūs pavyzdžiai buvo išvardintos vien tik lietuvių vadovautos namų valdybos, nors paminėta, kad tokių buvo ir daugiau: Nr. 5 (valdytojas drg. Petkus) – skola siekė 1846 Rb arba 40 proc.; Nr. 7 (drg. Dikuckaitė) – 2415 Rb ir net 72 proc.; Nr. 10 (drg. Murauskaitė) – 3062 Rb arba 48 proc.; Nr. 11 (drg. Keraitis) – 3749 Rb arba 58 proc.; Nr. 23 (drg. Liseckas) – 3656 Rb arba 68 proc.; Nr. 25 (drg. Urbanienė) – 2546 Rb arba 50 proc.; Nr. 26 (drg. Vainauskas) – 3122 Rb arba 49 proc.; Nr. 32 (drg. Paulauskas) – 3324 RB arba 59 proc. ir Nr. 37 (drg. Jonaitienė) su 2719 Rb arba 46 proc.
Kartu pabrėžta, kad namų valdybos Nr. 26 valdytojas drg. Vainauskas pats buvo „neaktyvus mokėtojas“ ir nuomą mokėdavo tik kartą per pusmetį, o namų valdybos Nr. 5 viršininkas drg. Petkus paskutinį kartą tokius mokesčius mokėjo tik prieš 13 mėnesių – 1950 m. rugpjūtį – ir buvo įsiskolinęs 300 rublių.
VK konstatavo, kad ne ką geresnė padėtis buvo ir su nuomos mokesčiais – spalio 1-ajai įsiskolinimai siekė 93 tūkst. rublių ir sudarė beveik visą vidutinę per vieną mėnesį gautiną sumą. Kartu akcentuota, kad tokia padėtis kėlė grėsmę, jog bus neįvykdytas kapitalinio gyvenamojo fondo remonto planas, nes būtent šis mokestis sudarė 95 proc. tokioms išlaidoms skiriamų pajamų.
Tad miesto valdžia įpareigojo Miesto butų ūkio valdybos viršininką drg. Vilerį asmeniškai kontroliuoti, kaip namų valdybos likviduoja tokius įsiskolinimus. Namų valdyboms buvo nurodyta „sistematingai“ eiti pas nuomininkus ir priminti apie būtinybę likviduoti savo įsiskolinimus. Neatidiems skolininkams buvo nurodyta įteikti perspėjimus, kad jų atžvilgiu bus parengti vykdomieji notariniai raštai dėl skolų išieškojimo, o piktybinius perduoti į teismą, kad jie būtų iškeldinti.
Taip pat namų valdybos buvo įpareigotos kas penkias dienas perduoti duomenis Miesto būtų ūkio valdybai ir Komunaliniam bankui apie skolininkus ir jų skolas. Drg. Vileris gavo nurodymą analizuoti šiuos duomenis ir imtis skubių priemonių dėl namų valdybų, kuriose tokios skolos sieks ženklias sumas. Taip pat jam buvo nurodyta ne rečiau kaip du kartus per mėnesį surengti namų valdybų atstovų susirinkimus, kuriuose būtų pristatomi geriausi ir prasčiausi skolų išieškojimo pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi.
Už šiurkščius finansinės disciplinos pažeidimus VK nusprendė atleisti iš pareigų namų valdybos Nr. 5 viršininką drg. Petkų, o šios valdybos buhalterei drg. Vaninai buvo nurodyta nedelsiant apiforminti vykdomąjį notarinį raštą dėl privalomojo skolos išieškojimo iš jau buvusio jos viršininko.
Drg. Petkaus kolegos Murauskaitė, Liseckas, Vainauskas, Urbanienė, Paulauskaitė ir Jonaitienė buvo perspėti, kad jei iki lapkričio nepasieks akivaizdžių rezultatų mažinant įsiskolinimus, jiems bus taikomis griežtos priemonės, neatmetant ir atleidimo iš pareigų.
Papildomai drg. Vileriui buvo nurodyta patikrinti visus namų valdybų kadrus ir nesugebančius tinkamai dirbti atleisti iš pareigų, o į jų vietas priimti „patikrintus, darbingus žmones“. Taip pat buvo duotas nurodymas šioje įstaigoje įrengti garbės lentą ir joje viešinti geriausius namų valdų darbuotojus, o tarp pačių įstaigų rengti skolų likvidavimo socialistines lenktynes.
Kartu Miesto butų ūkio valdybos viršininkui buvo nurodyta išsiųsti perspėjimus visiems nuomos nesusimokėjusiems asmenims nurodant, kad jei jie iki lapkričio nelikviduos savo skolų, bus nutrauktos jų nuomos sutartys.
Taip pat buvo duotas nurodymas Miesto finansų skyriaus vedėjui drg. Deineko bendradarbiauti su Miesto butų ūkio valdyba ir tais atvejais, kai skolas už nuomą turi organizacijos, atitinkamas sumas nurašyti iš jų sąskaitų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą