Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-03 |
„Atvira Klaipėda“ rašinių cikle apie ankstyvojo sovietmečio laikotarpį uostamiestyje šįkart pasakoja apie situaciją gyvenamajame fonde ir miesto valdžios užmojus jį išplėsti laivų statytojų sąskaita.
Didžiulės skolos už būstą
Baigiantis 1950-iesiems Vykdomasis komitetas (VK), išklausęs Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininko drg. Popoko ataskaitą, kaip sekasi likviduoti skolas už butų nuomą ir komunalines paslaugas, konstatavo, kad ši įstaiga ir namų valdybos Nr. 5, 6, 16, 19 ir 46 nesiėmė jokių reikalingų priemonių. Taip pat konstatuota, jog Komunalinis bankas prastai kontroliavo namų valdybas, kaip joms sekasi mažinti tokias skolas, netaikė „finansinių represijų“ valdoms, turėjusioms didžiausius tokius įsiskolinimus.
„Kai kurios namų valdybos visiškai apleido darbą likviduojant pradelstus mokėjimus, nesukūrė aktyvo, nedirba su komisijomis, sąskaitas išrašo labai vėluodamos, sistemingai nelanko butų nuomininkų“, – buvo rašoma sprendime, išvardinant konkrečias namų valdybas ir jų valdytojus, išskirtinai lietuvius: Nr. 5 (drg. Petkus), Nr. 46 (drg. Seniuta), Nr. 26 (drg. Vainauskas), Nr. 16 (drg. Žukauskas).
Tokių mokesčių tuomet nesivargino laiku mokėti ir organizacijos – tarp konkrečių skolininkų VK minėjo „Gostorg“, „Rybkoop“, Žvejybos uostą, Laivų remonto įmonę.
Gruodžio 10-osios duomenimis, skolos už komunalines paslaugas siekė 81 546, už butų nuomą – 104 097 rublius.
Tad VK įpareigojo Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininko drg. Popoką „imtis pačių griežčiausių priemonių likviduojant skolas“, tarp kurių paminėtas ir sutarčių nutraukimas su skolininkais bei ieškiniai liaudies teismui su reikalavimais iškeldinti. Taip pat buvo nurodyta nemokėti algų tiems namų valdybų valdytojams, kurių įstaigos nėra atgavusios skolų.
Namų valdyboms buvo nurodyta sąskaitas nuomininkams išrašyti ir įteikti iki kiekvieno mėnesio 5-os dienos. Skolininkus nurodyta aplankyti ne rečiau nei kartą per savaitę ir piktybiniams įteikti perspėjimus apie būsimą iškeldinimą.
Namų valdytojams drg. Petkui ir Vainauskui VK pareiškė perspėjimus, o jų kolegos Širochinas, Ubonienė, Bortkevičienė ir Venckus buvo atleisti. Trims neįvardintiems valdytojams buvo paskirti griežti įspėjimai. O drg. Popokas buvo perspėtas, kad jei padėtis nepagerės, jo atžvilgiu irgi bus taikomos „griežtos priemonės“.
Komunalinio banko valdytojui drg. Briuchanovui buvo nurodyta namų valdų, turėjusių didžiules skolas, atžvilgiu taikyti finansines represijas.
Didžiulėms statyboms centre – trijų metų terminas
Dar 1950-ųjų liepos 25 d. VK buvo konstatavęs, jog „miesto atstatymas vykdomas nepatenkinamais tempais” ir vis dar yra „daug sugriautų, tuščiai stovinčių, užstatymui skirtų kvartalų”, o kai kurios organizacijos „užėmė neteisingą poziciją miesto atstatymo atžvilgiu”.
„Laivų remonto gamykla stato individualius ir daugiabučius namus pietinėje miesto dalyje, nutolusioje reikšmingu atstumu nuo gamyklos, o „Baltijos” laivų statykla numato pradėti statyti specialią gyvenvietę palei Kretingos plentą, 3,5 km atstumu nuo gamyklos, paliekant miestą sugriautą”, – rašoma šiame VK sprendime.
Tad miesto valdžia tada nusprendė pasiūlyti Baltijos laivų statyklai atsisakyti tokių planų ir perdavė įmonei kvartalą tarp M. Melnikaitės (dabar – S. Šimkaus), Mažvydo (dabartinės alėjos), Montės (dabar – Herkaus Manto) ir Vytauto gatvių, kvartalą tarp Montės, Mažvydo, Smilties (vėliau įtraukta į Šaulių g.) ir Vytauto gatvių, dalį kvartalo tarp Mažosios Smilties, Kiemų (vėliau tapo Mažvydo alėjos dalimi), Žaliosios (dabar – J. Karoso) gatvių iki tuometinės S. Daukanto gatvėje buvusios pirties, sklypus Mažvydo gatvėje nuo tuometinių vaikų namų (dabar – buvusios „Vakarų ekspreso“ redakcijos pastatas) iki Ligoninės gatvės bei kai kuriuos sklypus šioje gatvėje. Taip pat buvo perduotos teritorijos prie Tarybų (dabar – Atgimimo) aikštės tarp Laivogatvio (dab. Danės g.) ir M. Gorkio (dabar – Liepų) g.
Miesto gyvenamojo fondo valdybai buvo nurodyta iki 1951 m. pradžios iškeldinti visus gyventojus iš nugriauti numatytų namų Montės g. 4 ir 8, o iškeldinimo iš likusių tokio pat likimo šioje teritorijoje buvusių namų terminus nurodyta derinti su „Baltijos” laivų statykla.
1951 m. vasario 2 d. VK priėmė dar vieną, jau konkretesnį sprendimą dėl būsimų „Baltijos” laivų statyklos statybų miesto centre – paskyrė jai gyvenamųjų namų statybai teritoriją „tarp Centrinės Tarybų aikštės ir Montės gatvėje“.
Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad VK posėdyje svarstant miesto generalinį planą buvo pateiktas pasiūlymas užstatyti kvartalą, buvusį tarp Montės, Mažvydo, M. Melnikaitės ir S. Daukanto, bei sklypą šalia Tarybų aikštės tarp Laivogatvio ir M. Gorkio g.
„Baltijos” laivų statyklos direktorius buvo įpareigotas pradėti statybas „kuo įmanoma greičiau“, kad namai būtų pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip 1954-ųjų pradžioje.
Klaipėdos universiteto istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad remdamasis 1947 m. kovo Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu Vykdomasis komitetas turėjo teisę įmonėms perduoti apgriautus miesto namus, kuriuos atstačiusios įmonės galėjo apgyvendinti juose savo darbuotojus.
Pasak jo, palyginti su kitoms įmonėms skirtais sklypais, „Baltijos“ laivų statykla turėjo užstatyti kone didžiausią išgriautos miesto teritorijos dalį. Tik Jūrų prekybos uostui buvo skirti užstatyti palyginti dideli sklypai buvusioje Bomelsvitėje.
Architektas Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad iš viso tarp Vytauto, M. Melnikaitės, S. Daukanto ir Ligoninės gatvių buvo suprojektuoti keturi pagal kirlicos pirmąsias raides – A, Б, В, Г – pavadinti kvartalai. Pirmasis gyvenamųjų namų kompleksas Montės gatvės prieigose buvo pradėtas statyti 1951 m.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą