Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-22 |
Dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai buvusiai Klaipėdos rajono savivaldybės bibliotekos vadovei Indrai Tamašauskienei nepavyko pasiekti, kad teismai leistų jai paskirtą 7500 eurų baudą sumokėti dalimis per dvejus metus. Analogiškos pozicijos, kaip ir pirma instancija, laikėsi ir Apeliacinis teismas.
Prokuratūra po atlikto ikiteisminio tyrimo buvo pateikusi I. Tamašauskienei kaltinimus, kad ji neturėdama teisinės galimybės paskirti sau premijos, galimai pasinaudojo jai pavaldžiais darbuotojais ir taip gavo turtinės naudos. Tyrimo metu surinktų duomenų visuma, anot prokuratūros, leido pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims bibliotekos darbuotojoms paskyrė didesnes premijas nei buvo numatyta skatinimo projekte ir įkalbėjo jas dalį gautos išmokos perduoti jai. Teismo posėdžio metu prokuroras Jevgenij Michailovskij buvo detalizavęs, kad buvusiai Metodinio skyriaus vedėjai Laimai Damulienei premija buvo padidinta nuo 878 iki 1118 eurų, vyriausiajai metodininkei Jūratei Tilvikienei nuo 808 iki 1048 eurų, o buhalterei Ilonai Dotienei – nuo 546 iki 846 eurų. Pinigų surinkimą ir perdavimą direktorei esą organizavo L. Damulienė.
Bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė pernai rugpjūtį paskelbė, jog dabar Darbo inspekcijoje tuo metu dirbusi I. Tamašauskienė yra išteisinama. Tuo metu Apeliacinio teismo kolegija, išnagrinėjusi prokuroro skundą, jį patenkino iš dalies – abejones, kurių nepavyko pašalinti, įvertinus I. Tamašauskienės naudai, buvo pakeista dalis kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir nustatyta, kad iš L. Damulienės I. Tamašauskienė tiesiogiai gavo ne 540 Eur, o 150 Eur. Taip pat iš kaltinimo I. Tamašauskienei buvo pašalinta jo dalis dėl įgaliojimų viršijimo.
Apeliacinio teismo nuosprendžiu pripažinta, kad I. Tamašauskienė piktnaudžiavo tarnyba siekdama turtinės naudos bei jai skirta 7500 eurų bauda. Taip pat iš jos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai priteista 150 eurų žalai atlyginti.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad praėjus beveik dviem mėnesiams po tokio nuosprendžio paskelbimo I. Tamašauskienė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama leisti jai paskirtą baudą mokėti lygiomis dalimis pagal grafiką per 24 mėnesius, mokėjimo pradžią atidedant iki 2025-ųjų gruodžio 31 d.
Prašyme ji nurodė, kad nuo paskutinės gegužės dienos buvo atleista iš Klaipėdos teritorinio padalinio, kuriame dirbo vyriausiąja darbo inspektore, pareigų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, numatantį, kad tarnautojas atleidžiamas, kai įsiteisėja nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų.
Anot I. Tamašauskienės, jai dabar iki 2025 m. kovo yra paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Kartu moteris nurodė, kad turi ilgalaikių būsto paskolą, su vyru pilnai išlaiko du vaikus (nepilnametį ir studentą). Anot moters, Apeliacinio teismo nuosprendis jai atėmė galimybę dirbti pagal turimą išsilavinimą ir profesiją, todėl naujo darbo paieškos gali užtrukti.
Tuo metu Klaipėdos apygardos prokuratūra prašė teismo I. Tamašauskienės prašymo netenkinti ir nurodė, kad ji esą nutylėjo ir teismui nepateikė duomenų apie realią savo šeimos turtinę padėtį bei gaunamas pajamas.
I. Tamašauskienės prašymą nagrinėjo ta pati teisėja D. Jazbutienė, kuri ją ir buvo išteisinusi 2022-aisiais. Ji nusprendė moters prašymą tenkinti tik iš dalies. Anot teismo, nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą ir baudos sumokėjimo terminą pratęsti 24 mėnesiams, atidedant šios baudos mokėjimo pradžią iki 2025 m. gruodžio 31 d.
„Kaip pagrįstai atsiliepime į nuteistosios prašymą pažymėjo ir prokurorė, nuteistoji teismui nepateikė duomenų apie realią savo šeimos turtinę padėtį bei gaunamas pajamas (banko sąskaitų išrašų, Nekilnojamo turto registro išrašų). Iš prokurorės teismui pateiktų duomenų, t. y. VMI deklaracijų, Nekilnojamo turto registro išrašų matyti, kad nuteistosios I. Tamašauskienės finansinė padėtis nėra tokia sunki, kaip teigiama jos prašyme. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad I. Tamašaukienei paskirtos baudos dydis – 7 500 Eur, nėra toks didelis, kad būtų nepakeliama našta nuteistajai, jos šeimai ir kurios ji negalėtų (negalėjo) savanoriškai sumokėti per teismo nustatytą bendrąjį 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo“, – rašoma nutartyje.
Teismas nusprendė, jog įvertinus aplinkybę, kad savanoriško baudos sumokėjimo terminas jau pasibaigęs, yra pagrindas prašymą tenkinti iš dalies ir mokėjimo terminą pratęsti dviem mėnesiams, jį skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos – t. y. iki rugsėjo vidurio.
Tokia nutartis dar galėjo būti skundžiama Apeliaciniam teismui ir I. Tamašauskienė tai padarė.
Savo skunde ji tvirtino, kad apygardos teismas esą buvo suklaidintas prokurorės, neva pateikusios neaktualius dokumentus ir neteisingą informaciją. Be to, anot I. Tamašauskienės, prokurorės pateikti duomenys apie šeimos turtą ir bendras pajamas neturi jokios reikšmės, kadangi sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, kurioje numatyta, kad kiekvieno turtas, įgytas iki santuokos sudarymo ir santuokos metu, yra atskiras. Išieškojimas iš bendro šeimos turto esą yra negalimas, kadangi tokio turto tiesiog nėra.
I. Tamašauskienė tvirtino, kad turi tik dvi, o ne septynias transporto priemones. Neva nereali yra ir prokurorės nurodomo šeimos turimo turto vertė – 425 000 Eur. Realiai ji esą siekia tik 218 240 Eur.
Prokurorė, anot buvusios direktorės, nurodė ir neegzistuojančias meno vertybes bei juvelyrinius dirbinius, įvertintus 48 000 Eur. Toks turimas turtas esą vertas viso labo 2 500 Eur. O keturi prokurorės nurodomi sklypai yra tik priklausiniai vedamų komunikacijų ruožuose, valdomi kaip jungtinė bendro naudojimo nuosavybė kartu su kitais sklypų savininkais.
Moteris teigė, jog neturi jokių įmonių, neteikia jokių paslaugų, tad prokurorės nurodytos aplinkybės apie teikiamas paslaugas, neva perkamus daiktus yra teismo klaidinimas. Šių metų sausio 29 d. deklaracijoje nuteistoji nurodė turinti 4 300 Eur banke ir 2 000 Eur santaupų. Kartu ji pabrėžė, kad vien advokato paslaugos šioje byloje jau kainavo 5 570,49 Eur.
Prokurorė, anot skundo autorės, pateikė ir klaidingą informaciją ir apie jai priklausančius tris butus. Esą ji turi tik po dalį dviejų butų.
Buvusi direktorė aiškino ir aplinkybes dėl jos bei sutuoktinio parduotų automobilių. Jie esą buvo parduoti 2022 m. ne už 45 000 Eur, o už 43 000 Eur ir dalis šios sumos buvo gauta grynaisiais pinigais, kurie buvo panaudoti perkant kitus du automobilius už 25 100 Eur.
Šį skundą išnagrinėjęs Apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Gražys konstatavo, jog pirma instancija prašymą išnagrinėjo teisingai, įvertink visas aktualias faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą.
„Teismas, įvertinęs I. Tamašauskienės asmeninį turtą, nurodytą minėtoje metinėje šeimos turto deklaracijoje, daro išvadą, jog nuteistosios galimybės sumokėti jai paskirtą baudą yra daugiau nei pakankamos. Kaip matyti iš minėtos deklaracijos, 2023 m. pabaigoje I. Tamašauskienei priklausė toks turtas: 1) du butai daugiabučiame name, vieno vertė nurodyta kaip 41 940 Eur, kito – 20 300 Eur; 2) 115 000 Eur vertės gyvenamasis namas; 3) du lengvieji automobiliai – 23 000 Eur ir 3 000 Eur vertės; 4) 15 000 Eur vertės namų valda; 2 500 Eur vertės vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai; Banke nuteistoji turėjo 4 300 Eur, ne banke – 2 000 Eur. Net ir nevertinant nuteistajai faktiškai priklausančio nekilnojamojo turto dalių, galimybių šį turtą parduoti, vien nuteistosios valdomų transporto priemonių vertė (automobilius nuteistoji, beje, turi du) yra daugiau nei tris kartus didesnė nei paskirtas baudos dydis“, – rašoma nutartyje.
Anot Apeliacinio teismo, nors prokurorės pateikti duomenys galimai ir neatspindėjo nuteistosios tikslios turtinės padėties klausimo nagrinėjimo metu, visgi leido teismui susidaryti bendrą įspūdį apie I. Tamašauskienės ir jos sutuoktinio valdytą ar valdomą turtą ir jo vertę bei galimybes sumokėti teismo paskirtą baudą.
Nutartyje taip pat akcentuojama, jog baudžiamosios atsakomybės taikymu nusikalstamas veikas padariusiems asmenims yra suinteresuota ne tik valstybė, bet ir visa visuomenė, kadangi asmuo, pažeisdamas baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius, ignoruoja tiek valstybės, tiek ir visos visuomenės interesus. O pernelyg ilgas baudos sumokėjimo terminas neužtikrina ne tik, kad bus pasiekti bausmės tikslai, bet ir, be kita ko, viešojo intereso.
Beje, savo skunde I. Tamašauskienė taip pat prašė „užtikrinti asmens duomenų apsaugą“, kadangi esą nėra viešas asmuo, o skundžiama teismo nutartis ir jos prašymas buvo paviešinti žiniasklaidoje, dėl ko ji neva patyrė pažeminimą, patyčias, socialinį spaudimą.
Teismas savo ruožtu akcentavo, kad toks prašymas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas ir jei I. Tamašauskienė mano, jog žurnalistai padarė asmens duomenų apsaugos pažeidimus, nuteistoji turi teisę skųsti jų veiksmus.
Visose bibliotekose moka duokle nuo premiju direktoriams,tik niekam nerūpi
turės darbo amžinai – apie tą ponišką jau turbūt 10 kartą copy paste daro…. Gal ką nors naujesnio parašyk p. Martynai… o gal jam honoraras mokams už žodžių skaičių, nesvarbu kad istorija jau pasenusi ??
o Vainorius 🙂
Gerai, o kaip reikalai su Viesulo centro Vaclovo piniginiais reikalais? Dar laukiama 1 tarybos nario leidimo pradėti tyrimą?
O is darbo inspekcijos a neišmes dabar?