Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-22 |
„Tokie susitikimai įvyksta ne atsitiktinai“, – sako Klaipėdoje apsilankęs Dyteris Šaidas (Dieter Scheid), kuris 1940 metais buvo pakrikštytas Klaipėdos Šv. Jono bažnyčioje. Su žmona Ingeborga savo gimtąjį miestą aplankęs vokietis sako Klaipėdos senamiestyje ieškojęs savo Šv. Jono bažnyčios bokšto ir nustebo jo neradęs. Vaikštinėdami Dangės pakrante ir atsitintinai užkalbinę praeivį Dyteris ir Ingeborga buvo nukreipti pasikalbėti su Šv. Jono bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondo kolektyvu.
D. Šaido teigimu, jis Klaipėdoje šiemet lankosi paskutinį kartą – jam 84–eri, daugiau atvykti nebeplanuoja. Keltu iš Kylio atvykęs klaipėdiškis 1940 metų liepą gimė Memelio mieste, o 1944 metų spalį tapo karo pabėgėliu. Tuomet su mama, močiute ir savo broliu D. Šaidas pasitraukė į Vakarus. Pakeliui lapkričio 5 dieną gimė jo sesuo. Dyteris dar ir šiandien nesupranta, kaip naujagimė jo sesuo išgyveno.
„Mano tėtis gyveno Vokietijos mieste Frankfurte, o 1939 metais jis atvyko į Memelio miestą ir čia susipažino su mano mama. Jis buvo sužavėtas šio miesto ir Kuršių nerijos grožio, taip pat ir jaunų simpatiškų moterų grožiu, ypatingai jam patiko šviesiaplaukė Hilde, kuri vėliau tapo jo žmona ir mano mama“, – prisiminimais dalinasi D. Šaidas.
Pirmą kartą po pasitraukimo iš gimtojo miesto Dyteris į Klaipėdą sugrįžo tik 1987 metais.
„Dirbau turizmo srityje. Dėjau labai daug pastangų, kad su turistais iš Vokietijos galėčiau čia atvykti. Politinė padėtis tuomet dar buvo labai įtempta. Itin norėjau aplankyti savo gimtąjį miestą, todėl ėmiau ieškoti galimybių. Viską turėjome derinti su Maskva. Kad galėtume atvykti į Klaipėdą, privalėjome su turistais 3 paras praleisti Vilniuje, 3 paras – Leningrade (dab. Sankt Peterburgas) ir tik 1 parą galėjome būti Klaipėdoje. Viskas dėl pinigų, dėl uždarbio viešbučiams“, – prisimena D. Šaidas.
„Iš Klaipėdos išvykti turistams buvo griežtai draudžiama – nebuvo leidžiama iš Vokietijos atvykusiems piliečiams apžiūrėti savo gimtųjų namų Klaipėdos krašte. Tačiau jie, žinoma, rasdavo galimybių. Sumokėdavo taksistams 100 markių ir jie juos veždavo kur paprašydavo: į Mingę, Šilutę ir toliau.“
Pasak Dyterio, jų kelionė į Klaipėdą Vokietijoje sulaukė didžiulio susidomėjimo nacionaliniu mastu.
„Kai mes paskelbėme, kad yra galimybė iš Vokietijos keliauti į Lietuvą, apie mūsų pasiūlymą 1987 metais Vokietijoje rašė laikraščiai, rodė televizijos žinios. Tai buvo didžiulis įvykis, nes visi Klaipėdos krašto vaikai norėjo pamatyti savo namus, kurių nematė nuo 1944 metų – ilgiau nei 40 metų“, – pasakoja D. Šaidas.
„Ar tik vienintelis varpas iš buvusio Šv. Jono bažnyčios yra išlikęs?“ – klausia D. Šaidas, lydimas iki Šv. Jono bažnyčios vietos.
Apie tai, kas nutiko su Šv. Jono bažnyčia, Dyteriui papasakojo Edita Valinčienė ir bažnyčios atstatymo fondo vadovė Lilija Petraitienė.
„Deja, man buvo tik ketveri, aš negaliu daug papasakoti, kaip bažnyčia atrodė iš vidaus ar iš išorės, tačiau man daug pasakojo mano močiutė ir mano tėvai. Prisimenu tik tiek, kad bažnyčia buvo netoli mūsų namų. Augau dabartinėje Joniškės g. 5 name. Mes vadinome savo rajoną Janischken. Norėjau nuvykti apžiūrėti, ar kas nors iš mano gimtųjų namų dar likę, bet per „Google“ žemėlapius pažiūrėjome, kad ten šiuo metu įsikūrusi statybinių prekių parduotuvė. Mūsų namai nugriauti“, – pasakoja Dyteris ir tuo pačiu priduria, kad yra labai nustebintas, kokia Klaipėda pasikeitusi ir kiek daug gražaus mieste padaryta.
Pasak Dyterio, jo gyvenimo kelią lydi įdomūs sutapimai.
„Mes nebuvome itin religinga šeima, bet visi esame pakrikštyti evangelikų liuteronų bažnyčioje, vėliau Vokietijoje visi vaikai buvome konfirmuoti. Tiesa, aš Vokietijoje buvau konfirmuotas taip pat Šv. Jono bažnyčioje, tik Frankfurto mieste“, – prisiminimais dalijasi D. Šaidas.
Jis sako tikėjęsis Klaipėdoje pamatyti Šv. Jono bažnyčią, tačiau labai nustebo pamatęs tik kleboniją, kuri dabar turi tarnauti kaip bažnyčia.
Šiuo metu Dyteris su Ingeborga gyvena Achimo mieste Vokietijoje, netoli Bremeno.
Klaipėdiškis, dirbantis turizmo versle ir gali nežinoti kas išliko po II p. karo Klaipėdoje?!.