Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-25 |
Nors dažnas vyresnės kartos klaipėdietis, dalindamasis savo prisiminimais, mini ir kokia tuo metu buvo švari Dangė bei kaip maudydavosi joje, bent jau vienas iš pokario miesto valdžios sprendimų byloja apie visai kitokią situaciją.
Apie jį ir apie kitus, reglamentavusius tvarką pokario mieste, ir pasakos šis rašinys iš ciklo „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“.
Dar 1949-ųjų birželio 14-ąją Vykdomasis komitetas (VK) buvo priėmęs sprendimą dėl sklypo skyrimo naujoms miesto kapinėms. Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad generaliniame plane buvo numatyta uždaryti senąsias miesto kapines (dabartinis Skulptūrų parkas). Naujosioms kapinėms buvo numatytas apie 10 ha sklypas „rytinėje dalyje, dešiniajame Dangės upės krante, už geležinkelio tilto”.
Tikslias paskirto sklypo ribas buvo nurodyta numatyti vyriausiajam miesto architektui Albertui Cibui, o Laidojimo biuro vedėjas drg. Obuchovas gavo nurodymą iki paskutinio 1949-ųjų ketvirčio parengti kapinių sutvarkymo planą. Privažiuojamaisiais keliais buvo nurodyta pasirūpinti Kelių ir tiltų tresto vedėjui drg. Dimavičiui.
Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad kapinėms priskirtame sklype buvę Jūrų prekybos uosto individualūs daržai turėjo būti perkelti į buvusius Miesto pramonės kombinato pagalbinių ūkių plotus.
Akivaizdu, kad anuometinei miesto valdžiai įrenginėti naujas kapines sekėsi panašiai, kaip ir šiuolaikinei. 1951-ųjų balandžio viduryje VK priėmė sprendimą, kuriuo uždraudė „naudotis daržais kapinėse“.
Toks sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad, vadovaujantis miesto generaliniu planu, šiame sklype dar tais pačiais metais buvo numatoma atlikti drenažinius darbus, kad čia būtų galima įrengti kapines. Uždrausdamas būsimų kapinių vietoje užsiiminėti daržininkyste VK nurodė, jog naujiems daržams bus paskirtas žemės sklypas buvusio Invalidų namų pagalbinio ūkio vietoje.
Dabartinėje miesto spaudoje nurodoma, kad Joniškės kapinės pradėjo funkcionuoti tik 1959-aisiais.
Tą pavasarį, gegužės pradžioje, miesto valdžia nusprendė padaryti tvarką ir vandenyje – uždraudė maudytis ir žvejoti Dangės upėje.
„Dangė užteršta ir teršiama nuotekomis ir pramoniniu vandeniu, teka per miesto centrą, jos krantai yra darbo žmonių poilsio vieta, bet jie yra visiškai sugriuvę ir kelia pavojų žmonių gyvybei“, – taip buvo motyvuotas toks sprendimas.
Miesto komunalinio ūkio vedėjui drg. Galvonui VK nurodė 50 m upės kranto linijoje į abi puses nuo Biržos tilto įrengti atitvarus.
O apskrities milicijos valdybos viršininkui buvo duotas nurodymas vykdyti griežtą kontrolę pakrantėse, kad gyventojai paisytų šio draudimo.
Lapkritį viename iš savo sprendimų VK konstatavo, jog Klaipėdoje nepatenkinamai vykdomas tų metų balandį LTSR Ministrų tarybos priimtas sprendimas ir vėlesnis atitinkamas miesto valdžios nutarimas dėl priemonių pagerinti spalvotųjų ir juodųjų metalų laužo surinkimą.
„Įmonių ir organizacijų vadovybė neįvertina metalo laužo reikšmės liaudies ūkiui, nepatenkinamai organizuoja jo surinkimą“, – rūgojo VK ir išvardijo didžiausius tokio plano sabotuotojus: Prekybos uostas nesurinko 131 tonos juodųjų metalų, organizacija UNR-57 – šimto tonų, fabrikas „Artojas“ – 36 tonų, „Energorajonas“ – 26 tonų ir t.t.
Spalvotųjų metalų laužo surinkimo normų nevykdė Faneros fabrikas, tas pat Prekybos uostas, Tralinis laivynas, Laivų remonto gamykla ir kt.
Kartu sprendime akcentuota, kad alaus darykla ir Prekybos uostas iš viso propagavo vyriausybės uždraustą praktiką – patys perlydydavo spalvotuosius metalus.
Reaguodamas į tokią situaciją VK nurodė per savaitę surinkti visą įmonių teritorijoje buvusį metalo laužą ir jį perduoti nepaisant plano įvykdymo rodiklių. Tuo metu naujam Miesto komunalinio ūkio vedėjui drg. Medinskui ir Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Vileriui buvo tik pasiūlyta per tą patį laikotarpį surinkti metalo laužą iš kiemų, rūsių bei palėpių.
Taip pat organizacijų „Vtorčermet“ ir ir „Vtorcvetmet“ vadovams draugams Alilujevui ir Kotlerevskiui buvo nurodyta vykdyti griežtą metalo priėmimo bazių priėmėjų kontrolę, kad būtų išvengta apsvėrinėjimo ir vertingesnių metalų pakeitimo menkaverčiais atvejų.
Baigiantis 1951-iesiems VK nustatė nuo naujųjų įsigaliosiančius naujus tarifus už miesto valymo paslaugas. Sprendime nurodyta, kad jie nustatyti atsižvelgus į sumažintą savikainą ir atitinkamą LTSR Ministrų tarybos sprendimą.
Miesto valdžia nusprendė, jog nuo 1952-ųjų už šiukšlių išvežimą bus mokama 10 Rb/kub. m, už fekalijų – 25 Rb/kub. m. Už gatvių, šaligatvių ir aikščių valymą buvo nustatytas 16 kap./kv. m tarifas, o sniego valymas šiose vietose buvo įkainotas dvigubai didesniu tarifu.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Puiku, kad Jūs ,dirbęs Syriuje, prisiminėte ir parašėte. Aš (D.Ž.) nedirbau,o gal „dirbau” kontroliuodama ,kiek galima dažniau „veržtis” į galvanizacijos cechą ir kt gamybos patalpas. Prisimenu, kad nuotekos su visomis kancerogeninėmis (vėžį sukeliančiomis) cheminėmis medžiagomis visai nevalytos, tiesiai per vamzdį tekėdavo į Dangę. Aišku ir į J.kalnelio tvenkinį, ir marias, jūrą.. Graudu buvo tai, kad ten dirbantys vengė kalbėtis, net slapstydavosi kai ateidavau ten. jau buvo aišku, kad serga darbininkai, kiek prisimenu 1- a moteris sirgo vėžiu. Jau 1992-93 m. pasisekė ištirti J.k. tvenkinio vandenis, Ten buvo mirtinų cheminių medžiagų, kurios ir buvo SYRIUJE…… Tada, ačiū Dievui, tuometiniai Deputatai pritarė Tvenkinio kapitaliniam valymui t.y. buvo užtvara ties tilteliu įrengta ir visas vanduo išpumpuotas. Darbus atliko labai nuoširdūs darbininkai ( suradau juos vėliau,kalbėjau su jais) Tuo ,laiku pradėjusi verslą įmonė „HIDROSTATYBA” irgi sąžiningai darbavosi. Vienus metus dirbo. Pinigų iš ES dar nebuvo. Tai buvo ‘sukrapštyti” iš miesto ūkio tvarkymo biudžeto. Beje, PRIV ALOME labai saugoti nuo taršos Tvenkinį. Jau dėl to yra bėdų, bet .aišku . ne tokių kokį EKOCIDĄ vykdė SYRIUS.
Vis atsiranda Commen…tatorių kurie „kabinėjasi „prie niekniekių…O aš dėkoju žurnalistui M. Vainoriui. Jis vis atranda archyve ir atkreipia dėmesį net ir mūsų Dangės istoriją. Man liūdniausia, kad Akmena -Danė (Dangė) nemažiau ir dabar yra teršiama, nesaugojama. Taip, atėję 1990 m. į savivaldybę darbuotis, pirmi darbai buvo DANGĖ. Jau tada atsirado ir padėjėjų, finansuotojų iš Skandinavijos šalių, praktinių patarimų… reikėjo „staigiai” stabdyti Faneros fabriko , Syriaus, Baldų .Kl.energijos ir dar 5-6 įmonės ant D. kranto. „Įdomu” ,kad Kretingalėje jau, gal, nuo 1950-55 m. aktyviai veikė fabrikas LAISVĖ, Jis gamino tekstilės, audinių gaminius ir juos..DAŽĖ. Tie dažai, chemija tiesiai į A-Dangę… Tauralaukyje iki dabar gyvena puikus žmogus Jonas Ž. kuris tuo laiku yra matęs tokį vaizdelį: iš Dangės rėpliojo VĖŽIAI į krantą… Šimtai, tūkstančiai… Buvo baisu matyti… Beje panašiai buvo ir prie Fanerinės . Kai vanduo nusekdavo ir toje vietoje VĖŽIUKAI gelbėjosi palikdami savo namus -Dangę… Ir taip iki šiol jie ir ….nesugrįžo…O kas buvo su J.kalnelio tvenkiniu? SYRIUS į upę leisdavo manganą, šviną, gyvsidabrį ir pn. iš savo „batareikų” gaminimo cechų. 1992-93 m. Gamtosaugos sk. iniciatyva ir su kt. deputatų ir gerų tuometinių verslininkų pagalba, buvo visas tvenkinys . prieš tai net išsiurbiant vandenį, IŠVALYTAS.. Džiaukimės ir saugokim, kad to nebūtų daugiau…
Nepamirškim ,kad Dangė išteka iš Salantų. Tai pradžia-Akmena. Iki Bajorų, paskui Dangė. Viso 65 km. Mes esame Žemupyje. Teršalai juk teka iš viršaus -žemyn… Privalome saugoti nuo teršimo visą A- D baseiną ir saugoti K.marias , jūrą. Ir ten A-Dangės teršalai atplaukia…
Puikiai parašėt.👍
Puiku
Tikra teisybė. Anuo metu teko gerą dešimtmetį darbuotis „Syriuje” ir pamatyti, kaip buvo „saugoma” Dangė nuo labai kenksmingų teršalų: gyvsidabrio, cinko, mangano ir dar velniai žino ko. Tais laikais, kad „neišlįstų” brokas, nevykusi produkcija paslaptingu būdu sugebėdavo nuskęsti, o ką išplaudavo lietaus vandenys iš teritorijos kas bepasakys… O žemiau buvusio beždžionių tilto žvejeliai gaudydavo metalais ir mineralais „praturtintus” žuveliokus, treniruodavosi irkluotojai. Kažin, kaip jų sveikata dabar, ar apskritai dar gyvi?
Miesto kapinės įkurtos kairiajamr Dangės upės krante.
Taip, žinau, tačiau sprendime parašyta būtent dešinėje. Klydo ir tarybiniai raštininkai.
Atsisukus veidu į Maskvą – dešiniajame 😉