Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-30 |
Vieno Šilutės plento name esančio buto savininkė prisiteisė penkis tūkstančius eurų žalos iš Klaipėdos savivaldybės už tai, kad buvo aplieta iš pastarajai priklausančio neprižiūrimo buto. Taip pat moteriai buvo priteista ir porą tūkstančių eurų bylinėjimosi išlaidų.
Nukentėjusi buto savininkė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams buvo pateikusi ieškinį, kuriame nurodė, jog jos butas buvo užlietas jau ne kartą, ji ir kiti kaimynai esą nuo 2016-ųjų vis perspėdavo savivaldybę ir jos VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl netinkamos aukščiau esančio buto priežiūros, tačiau pastarosios į tokius skundus nereagavo.
Po paskutinio apliejimo šių metų sausį patirtą žalą moteris įvertino 5 769 Eur ir dar prašė priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Savo atsiliepime savivaldybė teigė, kad su tokiu ieškiniu nesutinka ir aiškino, kad butas nuo 2010-ųjų liepos yra neterminuotai išnuomotas vienai klaipėdietei. Esą vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika buto valdytojas, o ne savininkas turėtų atsakyti už padarytą žalą. Savivaldybė prašė teismo vertinti ir jos VšĮ „Klaipėdos butai“ atsakomybės klausimą.
Kartu savivaldybė patvirtino, kad ne kartą buvo informuota apie pastebėtus atvirus langus jai priklausančiame bute, tačiau namo administratoriui į jį patekti nepavyko. Ir tik bute trūkus vandens vamzdžiui namo administratorius su antstoliu priverstiniu būdu įėjo į butą, užaklino vamzdžius ir uždarė langus.
VšĮ „Klaipėdos butai“ savo atsiliepimo nustatytu terminu teismui nepateikė.
Daugiabutį administruojanti bendrovė „Mano būstas Baltija“ savo atsiliepime nurodė, kad reagavo į įvykį ir atliko reikiamus veiksmus, būtinus avarijai likviduoti – atvykę darbuotojai nutraukė vandens tiekimą visam namui ir po apžiūros konstatavo, kad avarijos priežastis yra užšalę ir trūkę vamzdžiai minėtajame bute.
Teisme apklausiama viena iš liudytojų tvirtino, kad dėl minėtos vandentiekio avarijos visi namo gyventojai savaitę laiko neturėjo vandens ir tik po savaitės VšĮ „Klaipėdos butai“ organizavo patekimą į butą. Taip pat ši moteris ir kita liudytoja tikino, kad savivaldybės buto langai buvo atviri nuo praėjusio rugsėjo, kai pradingo nuomininkė, dėl to vėliau šildymo sezono metu ėmė vėsti ir kaimyniniai butai.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Erika Tamošaitienė konstatavo, jog moters ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Anot teismo, jei nuomininkas butu naudojasi pažeisdamas kitų asmenų interesus, juo nesirūpina arba net turtą apleidžia, pareiga juo rūpintis išlieka savininkui, šiuo atveju – savivaldybei.
Teismo sprendime akcentuojama, kad savivaldybė, puikiai žinodama situaciją, kad nuomininkė jau pakankamai ilgą laiką bute nebegyvena, o jis rudens ir žiemos metu paliktas atvirais langais, neatliko reikiamų veiksmų galimai žalai užkirsti.
„Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė, siekdama išvengti neigiamų padarinių, dar 2023 m. galėjo inicijuoti nuomos sutarties nutraukimą ir nuomininkės iškeldinimą, kadangi nuomininkė jau ne pirmą kartą pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, atsakovės atstovės teigimu, nemokėjo mokesčių, netinkamai elgėsi su turtu, vandens išsiliejimo atvejų ginčo bute buvo ir anksčiau, dėl ko buvo daroma žala ne tik savivaldybės, bet ir kitų namo gyventojų turtui“, – dėstoma sprendime, akcentuojant, jog nuomininkės iškeldinimas inicijuotas tik po įvykio ir po šios bylos iškėlimo.
Pasisakydamas dėl galimos VšĮ „Klaipėdos butai“ atsakomybės teismas nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik jo administravimo funkcija. Kartu pabrėžta, kad savivaldybė gali inicijuoti bylą šiai savo įstaigai ir reikalauti žalos atlyginimo.
Teismas priteisė užlieto buto savininkei 5 004,67 Eur turtinės žalos, o reikalavimą dėl neturtinės atmetė, nes ji nuolat gyvena užsienyje, bute gyvena jos dukterėčia, jokių pretenzijų dėl patirtos žalos byloje nereiškusi.
„Asmuo valdydamas nuosavybę, visada patiria tam tikras laiko ir finansines sąnaudas, todėl ieškovės rūpinimasis savo butu, arba tai, kad ji pasirinko savo turtu rūpintis tik nuotolinėmis priemonėmis ar per kitus asmenis, savaime nesudaro pagrindo jai reikšti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė, rūpindamasi savo turtu, jo neapdraudė, nors nurodo, kad užpylimo atvejų būta ir anksčiau, o būtent būsto draudimas palengvintų žalos ir neigiamų padarinių pašalinimą, įvykus draudiminiam įvykiui. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė“, – dėstoma sprendime.
Kadangi teismas patenkino 74 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš savivaldybės priteista ir atitinkama patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma – 2 123,87 Eur.
Dar savivaldybė turės sumokėti ir 121 eurą UAB „Mano būstas Baltija“ už advokato pagalbą bei 11,73 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Ši savivaldybė yra bedantė ir veikli tik ten, kur prasimato dideli pinigai. Taip,pvz, leidžia atlikėjams įžūliai pažeidinėti Higienos normas , aplinkinių sveikatos sąskaita, nebaudžia,kaip turėtų, apsileidusių sklypų ir butų savininkus ir t.t.
Šiuo atveju tikra kalta savivaldybės butą prižiūrinti įstaiga.