Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-09-06 |
Naftos produktų išsiliejimai vandenynuose, jūrose, uostų teritorijose – dažnos ir ilgalaikes pasekmes vandens ekosistemose paliekančios nelaimės. Iki šiol šiems teršalams surinkti naudojami sintetiniai sorbentai arba taikomos kitos, aplinkai nedraugiškos priemonės.
Tačiau jau po poros metų rinką turėtų pasiekti Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkių dr. Tatjanos Paulauskienės ir dr. Marijos Kataržytės sukurta mėlynoji biotechnologija – aplinkai draugiškas sorbentas (aerogelis su naftą skaidančiais mikroorganizmais). Produkto kūrimas, pirmieji gamybos procesai ir prekyba, tikėtina, prasidės triskart greičiau nei planuota.
Jochen Uebe, Tatjana Paulauskeinė ir Marija Kataržytė. KU nuotr.
Tokios galimybės atsirado po to, kai šiai technologijai plėtoti sukurta KU atžalinė įmonė „Inobiostar“ gavo reikšmingą ir solidžią Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ 2,3 milijonų eurų vertės dotaciją. „Inobiostar“ yra pirmoji atžalinė universiteto įmonė Lietuvoje, gavusi šios programos finansavimą.
Siekiant gauti paramą, mokslininkų komandai (dr. T. Paulauskienei, dr. M. Kataržytei ir idėją vystyti padedančiam KU mokslininkui dr. Jochen Uebe) teko įveikti beveik metus trukusį net trijų etapų vertinimą. Paskutinis jų – interviu su autoritetingais ekspertais Briuselyje.
Iš daugybės teikusiųjų paraiškas į antrąjį vertinimo etapą pateko beveik tūkstantis, o pokalbiui pakviesta triskart mažiau. Galutinis ekspertų verdiktas – finansavimas skirtas septynioms dešimtims įmonių, tarp jų ir „Inobiostar“.
„Aukščiausio lygio mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo paramos programoje „Europos horizontas“ gauname ne tik finansavimą, bet tampame Europos giliųjų technologijų startuolių ekosistemos dalimi. Tai suteiks mums galimybę gauti įvairių sričių ekspertų paramą ir konsultacijas, mūsų įmonė ir jos produktai atsiras Europos komisijos duomenų bazėje. O tai reiškia, kad prireikus galėsime kur kas lengviau gauti papildomų investicijų. Be to, turėsime galimybę kartu su Europos komisija dalyvauti tarptautinėse parodose ir pristatyti savo sukurtą produktą rinkai“, – sako biotechnologijos kūrėja ir įmonės „Inobiostar“ vadovė dr. T. Paulauskienė.
Anot mokslininkės dr. M. Kataržytės, gauta dotacija yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių įvertinimų bei paskatinimų inovacijų kūrėjams.
„Bent mums, kaip Europos mokslininkams, gautas reikšmingas finansavimas „Europos horizonto“ programoje yra aukščiausio lygmens pasiekimas. Tai rodo, kad mūsų atliekami tyrimai ir idėjos yra aktualios ir konkurencingos lyginant su kitų Europos sąjungos tyrėjų idėjomis“, – džiaugiasi biotechnologijos kūrėja dr. M. Kataržytė.
Gavus finansavimą, numatytas aerogelio su naftą skaidančiais mikroorganizmais pilotinės gamybos linijos įrengimas ir paleidimas. Tokios eksperimentinės gamyklos pagaminta produkcija per metus leis neutralizuoti apie 50 tonų išsiliejusių naftos produktų, tačiau vien tuo apsiriboti neketinama.
„Aerogelis gali būti naudojamas ne tik surenkant išsiliejusius naftos produktus, bet ir vykdant nuotekų valymą, taip pat kaip izoliacinė medžiaga. Aerogelio forma ir sudėtis gali būti pritaikyta konkretaus kliento poreikiams, todėl sieksime panaudoti sukurtą infrastruktūrą kitų inovatyvių produktų kūrimui ir prototipavimui“, – aiškina dr. T. Paulauskienė.
Prie mėlynosios biotechnologijos tolimesnio vystymo ir pirminių prototipų testavimo prisidėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, su kuria Klaipėdos universitetas ir „Inobiostar“ yra pasirašiusios trišalę bendradarbiavimo sutartį. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sveikina mokslininkus ir tikisi, kad gavus finansavimą, šis inovatyvus produktas dienos šviesą išvys greičiau.
INFORMACIJA
Klaipėdos universiteto atžalinė įmonė „Inobiostar“ įkurta 2020 metais. Sparčiai besivystanti įmonė teikia mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir konsultavimo paslaugas švariųjų technologijų srityje. 2021-2022 metais „Inobiostar“ kartu su Klaipėdos universitetu vykdė „InoBioTech Baltija“ projektą, kurio įgyvendinimo metu pradėjo vystyti naftos teršalų valymo biotechnologiją. 2022 metais „Inobiostar“ tapo Lietuvos švariųjų technologijų klasterio nariu. 2023 metais „Inobiostar“ laimėjo „Europos horizonto“ programos „Women TechEU“ 75 tūkst. eurų vertės dotaciją, o metų pabaigoje biotechnologijai išduotas Europos Sąjungos patentas. 2023 metais KU mokslininkė, įmonės „Inobiostar“ vadovė T. Paulauskienė tapo Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginės premijos laureate.
Didžiuojamės, šaunuoliai!