Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-09-21 |
Nepaisant žiniasklaidos nuolat skelbiamų policijos pranešimų ir bankų perspėjimų klaipėdiečiai toliau atiduoda savo pinigus „Google“ darbuotojais apsimetantiems sukčiams.
Paskutinis toks atvejis užfiksuotas šį penktadienį – 44-erių vyras Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnams pranešė, kad tądien paskambinę nepažįstami asmenys, prisistatę „Google“ darbuotojais bei nurodę, kad jo paskyra esą nesaugi, apgaulės būdu, išviliojo 9200 eurų.
Šį antradienį Klaipėdos policija registravo moters pareiškimą, kad tądien jai paskambino neva iš „Google“ atstovybės ir apgaulės būdu išviliojo 5000 eurų.
Tokie nusikaltimai uostamiestyje pradėti fiksuoti balandį. Tada buvo pranešta, jog 43-iejų vyrui paskambino „Google“ darbuotoju prisistatęs asmuo bei apgaulės būdu iš jo banko sąskaitos pasisavino 17 900 eurų. Dar du identiški sukčiavimo atvejai, aukoms atsiėję per 32 tūkst. eurų, fiksuoti gegužės pradžioje. Rugpjūčio viduryje prisistatydami „Google“, banko ir policijos atstovais sukčiai iš vienos klaipėdietės pasisavino apie 19 tūkst. eurų.
„Įsivaizduokite: Jums paskambina „Google“ darbuotojas. Jo balsas sunerimęs. Jis sako, kad kitas žmogus bandė jungtis prie Jūsų „Google“ paskyros. Jis tiksliai įvardija, kokį telefoną ar kompiuterį naudojate. Sunerimstate ir Jūs. Juk atsitiko kažkas rimto, jei skambina „Google“? Asmuo Jūsų nepaleidžia, tęsia pokalbį, tuo metu tikrina, ar Jūsų duomenys saugūs. Asmuo Jums atsiunčia nuorodą. Jūs ją paspaudžiate, suvedate slaptažodį ir prisijungiate prie savo e. pašto. Taip jam suteikiate prieigą prie savo e. pašto dėžutės ir visos joje esančios informacijos. Asmuo Jus sujungia su banko darbuotoju, kuris taip pat tikrina, ar Jūsų duomenys saugūs. Banko darbuotojas Jums praneša, kad kažkas ne tik jungiasi prie Jūsų „Google“ paskyros, bet ir bando Jūsų vardu paimti paskolą. Su juo taip pat kalbate ilgai. Banko darbuotojas Jums atsiunčia dar vieną nuorodą. Jūs ją paspaudžiate, suvedate savo prisijungimo duomenis ir prisijungiate prie savo interneto banko paskyros. Taip jam suteikiate prieigą prie savo interneto banko paskyros ir visų Jūsų sąskaitose esančių lėšų. Sukčiai Jūsų pinigus perveda į savo sąskaitas“, – taip šią sukčiavimo schemą rugpjūtį aprašė SEB bankas savo klietams skirtuose laiškuose.
Bankas ragino prisiminti, kad „Google“ ir „Meta“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų ir kitos įmonės telefoninio pokalbio metu negali sujungti su banku. Be to, bankas niekada nesiunčia nuorodų, kurias paspaudus reikia suvesti savo prisijungimo prie interneto banko ar kitus duomenis. Taip pat banko darbuotojai niekada neprašo telefoninio pokalbio metu diktuoti ar kitaip atskleisti prisijungimo prie interneto banko duomenų bei niekada nesiūlo pervesti pinigų į kitą „saugią“ sąskaitą ir neprašo niekam perduoti kortelės – tik gali užblokuoti nuotoliniu būdu.
„Jei turite nors menkiausią įtarimą, kad pokalbis vyksta keistai – padėkite ragelį ir patys perskambinkite bankui. Taip įsitikinsite, kad tikrai kalbate su banko darbuotoju“, – pataria SEB.
Įtarus, kad atskleidėte savo duomenis, reikėtų tuoj pat susisiekite su banku, kad jis galėtų užblokuoti banko sąskaitą ir /ar kortelę. Tokiu atveju tikimybė, kad išsaugosite savo lėšas, yra didesnė.
Parašykite komentarą