Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-29 |
Pokario dokumentus Klaipėdos regioniniame valstybės archyve vartanti „Atvira Klaipėda“ šįkart savo skaitytojams pristato, kokius prekybos iššūkius 1950-1951 m. sprendė miesto Vykdomasis komitetas (VK).
Viena didžiausių šalyje parduotuvių – ministerijos globon
1950-ųjų gruodžio pradžioje VK priėmė sprendimą ir dėl Petro Cvirkos (dabar – Turgaus) g. 16 adresą turėjusio univermago.
„Atvira Klaipėda“ šiame cikle jau buvo rašiusi, kad 1950-ųjų liepą buvo sprendžiama dėl šio pastato kapitalinio remonto. LTSR Prekybos ministerija tada buvo atsiuntusi raštą, kuriame prašė pastatą perduoti į organizacijos Gostogr Klaipėdos skyriaus balansą. Ministerija aiškino, kad tokį remontą Gostorg galės atlikti tik amortizacinių atskaitymų dėka, tad univermago pastatas turi būti perduotas į šios organizacijos balansą.
„Minimas pastas yra išskirtinai tik prekybinis. Atlikus jo kapitalinį remontą ir pastačius ten universalinėms parduotuvėms reikalingą įrangą jis taps viena iš didžiausių prekybinių bendrovių respublikoje”, – rašė prekybos ministro pavaduotojas T. Gorochovas.
VK, reaguodama į tokį prašymą, rugpjūčio 10-ąją nurodė perduodanti iki tol Miesto gyvenamojo fondo valdybos balanse buvusį pastatą Gostogr.
Visgi šiuos reikalus vėliau buvo nuspręsta tvarkyti kitaip – gruodžio pradžioje jau buvo nuspręsta univermagą perduoti tiesiai į Prekybos ministerijos balansą. Miesto gyvenamojo fondo valdybos viršininkui drg. Popokui buvo nurodyta sutvarkyti visus formalumus per savaitę.
Minėtasis univermagas veikė dar 1858 m. įkurtos universalinės parduotuvės vietoje.
„Pastatą puošė piliastrai, virš stogo linijos pereinantys į bokštelius, namo kampas buvo nusklembtas ir jame įstatytos durys. 1898 m. prie šio pastato prijungtas gretimas Turgaus gatvės triaukštis jugendo stiliaus namas. Po rekonstrukcijos abu pastatai buvo jau su aukštomis didelėmis vitrinomis. Šiuos abu skirtingus namus jungė virš pirmojo aukšto išsikišusi plati juosta su firmos pavadinimu „Lasso ir Ko”. Firma turėjo ir savo siuvyklą, gaminius pardavinėjo parduotuvėje; firmos savininkai laikraštyje gyrėsi, kad duoda darbo daugiau nei penkiasdešimčiai pardavėjų ir siuvėjų”, – apie išskirtiniu buvusį pastatą yra rašęs architektūros istorikas Jonas Tatoris.
Tarpukariu čia prekiauta ir lovų spyruoklėmis, vyriškais kostiumais, galanterija, žaislais, kilimais, baldų audiniais, patalyne ir lino gaminiais. Pastate veikė ir amatų parduotuvė, o vietinė mados studija siuvo moteriškus ir vyriškus drabužius.
1963 m. sausį „Tarybinės Klaipėdos” paskelbtame straipsnyje buvo rašoma, kad pirmaisiais pokario metais dalyje pastato buvo gyvenamieji butai, o minėtajame Prekybos ministerijos rašte jau buvo dėstoma, kad Gostorg 1946-asiais už 460 tūkst. rublių atstatė šį pastatą ir įkūrė ten universalinę parduotuvę.
Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, „Universalinių prekių magazinas” čia buvo atidarytas 1946 m. rugpjūčio 21 d. Iš pradžių čia buvo tik audinių ir drabužių skyriai, po kelių mėnesių atsirado avalynės ir galanterijos, kosmetikos, žaislų ir kiti skyriai.
Turgui – tvora
Tą pačią dieną VK sprendė ne tik dėl univermago, bet ir, „siekdamas sudaryti geresnes sąlygas dirbantiesiems įsigyti žemės ūkio produktų bei kur kas labiau pritraukti kolūkiečius bei valstiečius“ paskelbė trečiadienius bei sekmadienius tokiai prekybai skirtomis dienomis.
Apie tai pranešti spaudoje ir skelbimais buvo įpareigotas Miesto prekybos skyriaus vedėjas drg. Zubovas.
Prie turgaus reikalų miesto valdžia buvo sugrįžusi 1951-ųjų spalį, kai nusprendė jį aptverti tvora. Šio sprendimo prireikė todėl, kad tais metais tokie darbai nebuvo įtraukti į miesto statybinių organizacijų planus. Tad VK leido turgaus viršininkui paskutinį 1951-ųjų ketvirtį organizuoti tvoros statybą ūkiniu būdu, pagal patvirtintą 31 268 rublių sąmatą.
Vyriausiajam miesto architektui Kostui Černiauskui buvo nurodyta natūroje pažymėti vadinamąsias raudonąsias turgaus linijas.
Kartu VK kreipėsi į organizacijos UNR-57 viršininką drg. Kosogo, kad jis leistų savo inžinieriui drg. Krasnovui organizuoti tokius statybos darbus ir jų techninę priežiūrą.
Parduotuvėse – „apleista sanitarinė padėtis“
1951-ųjų rudenį VK rūpinosi ir prekybos padėtimi visame mieste – baigiantis rugsėjui konstatuota, kad patikrinimo metu prekybinėse organizacijose buvo nustatyta „visa eilė sovietinės kultūringos prekybos taisyklių pažeidimų“: daugumoje parduotuvių, ypač maisto, buvo „apleistoje sanitarinėje padėtyje“. Buteliai iš parduotuvių nebuvo išvežami, todėl jų patalpos buvo užgrūstos ir purvinos, iš gyventojų buteliai nebebuvo superkami.
„Daugumoje parduotuvių neužtikrinamas normalus produktų laikymas, nes nėra stelažų ir lentynų tam skirtose patalpose. Parduotuvėse nėra būtinos, apiformintos reklamos, produktai netinkamai išdėstyti, jie parduodami nesuvynioti į pakavimo popierių, pardavėjai dirba su purvinais spec. drabužiais“, – rašoma sprendime.
Jame taip pat dėstyta, jog daugelyje parduotuvių, valgyklų, restoranų ir kavinių nebuvo iškabintos lentelės su šių įstaigų darbo laiku, vedėjų ir pardavėjų vardais bei pavardėmis, informacija apie skundų ir pageidavimų knygą, įstaigas valdančios organizacijos kontaktais, kur būtų galima pasiskųsti dėl netinkamo darbuotojų elgesio. Buvo konstatuota ir tai, kad įstaigų vadovai nesirūpino laiku patikrinti ir atitinkamai užantspauduoti svarstykles. Kai kurios parduotuvės nepaisė ir darbo laiko, ir prekes pardavinėjo be kainų.
„Klientų apmatavimas, apskaičiavimas ir apsvėrimas vyksta visose miesto prekybinės organizacijose, o Žuvies kooperatyve atskleistas faktas, jog čia visos prekės pardavinėtos padidintomis kainomis. Tai buvo galima padaryti dėl vadovybės nekontroliuoto prekių priėmimo ir išdavimo bazėje, kurį organizavo sandėlio vedėjas drg. Šneideris, jau atleistas iš pareigų“, – liūdną padėtį pripažino VK ir įvardino, kad dėl padidintų kainų pirkėjai permokėjo 62 488,71 Rb, bet ši suma iš organizacijos biudžeto buvo paimta ir pervesta į valstybės biudžetą.
Reaguojant į tokią padėtį buvo nubausti 98 prekybininkai, jiems išrašyta baudų už 6630 rublių. Žuvies kooperatyve buvo iš viso atleisti keturi asmenys.
Visgi VK konstatavo, jog prekybinių organizacijų vadovai nekovojo su pažeidimais, nepakankamai vykdė auklėjamąjį kolektyvų darbą, šį reikalą paliko savieigai, dėl ko sovietinių pirkėjų aptarnavimo kultūra ir neaugo. Tad miesto valdžia nusprendė imtis eilės priemonių – nurodė per 10 dienų visų prekybinių organizacijų vadovams pašalinti minėtuosius trūkumus.
Papildomai buvo nurodyta per mėnesį visiems ties prekystaliais dirbantiems prekybininkams praversti „sanminumo“ kursus, garsinti geriausius prekybininkus ir organizuoti susitikimus su jais. Taip pat buvo nuspręsta iki 34-ųjų spalio revoliucijos metinių surengti visų miesto prekybinių organizacijų darbuotojų susirinkimą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą