Žinia, kad mokyklos direktorius žydas – nepageidautina  (10)

Istorijos iš Klaipėdos archyvo, Svarbu
Avatar photoMartynas Vainorius
2024-10-13

1951-ųjų Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto (VK) dokumentai, susiję su švietimo sektoriumi, atskleidžia ir tokias detales, jog minėti, kad mokyklai vadovauti paskiriamas žydų tautybės asmuo, buvo netinkamas tonas.   

Mokytojos Rubaževičienės fizikos pamoka Klaipėdos gimnazijoje. 1946-aisiais. B. Umbro (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

1951-ųjų pradžioje VK tikriausiai nusprendė pagaliau padaryti tvarką švietimo kadrų srityje ir atgalinėmis datomis ėmė skirti į pareigas mokyklų direktorius.  

Taip Ukrainoje, Dniepropetrovko mieste, darbininkų šeimoje gimęs, aukštąjį įsilavinimą ir devynerių metų stažą partijoje turėjęs Gerša Moisėjėvičius buvo „užtvirtintas“ II septynmetės mokyklos direktoriaus pareigoms nuo 1950 m. rugsėjo 3 d. Beje, įdomi detalė, kad ranka šiame sprendime išbrauktas žodis, jog drg. Gerša buvo žydas. Lygiai taip pat buvo padaryta sprendime dėl kito iš to paties miesto darbininkų šeimos kilusio, 1918 m. gimimo ir nuo 1942-ųjų kaip ir drg. Gerša Komunistų partijoje buvusio, aukštąjį išsilavinimą turėjusio Aleksiejaus Amdamskio Borisovičiaus. Pastarasis irgi nuo 1950-ųjų rugsėjo buvo užtvirtintas IV septynmetės mokyklos direktoriumi. 

Taip pat 1918-aisiais, Čiuvašijoje, Jadrinsko rajone, valstiečių šeimoje, gimęs, komunistu nuo 1944-ųjų buvęs, bet tik „nepilną aukštąjį išsimokslinimą“ turėjęs Stepanas Jakovlevas Jakovlevičius buvo užtvirtintas Darbo jaunimo II vidurinės mokyklos direktoriaus pareigoms po beveik pustrečių metų nuo realaus darbo pradžios – 1948-ųjų rugsėjo.  

Tokias pareigas gavo ir nepartinis lietuvis, bet gimęs 1913 m. Peterburgo darbininkų šeimoje. Taip pat „nepilną aukštąjį išsimokslinimą“ turėjęs Eduardas Ingaunis Darbo jaunimo I vidurinės mokyklos direktoriumi buvo patvirtintas nuo 1950-ųjų rugsėjo.

E. Ingaunis – kairėje. Venanto Butkaus nuotrauka iš albatrosas.lt

Venantas Butkus dienraštyje „Klaipėda“ 2010-aisiais rašė, kad Edvardas (neaišku, kur padaryta klaida – ar VK dokumente, ar V. Butkaus straipsnyje), kad Ingaunis tarpukariu buriavo vidaus vandenyse, o atsikėlęs į Klaipėdą kartu su poetu Saliu Šemeriu atkūrė čia buriavimą. 1946 metų vasarį jis buvo paskirtas Lietuvos jūrų jachtklubo su filialu Trakuose viršininku.

„Lietuvos jūrų jachtklubas yra metodiniu centru mokomojo ir sportinio vietos bei vidaus vandenyse ir jūrų plaukiojimą vykdanti kūno kultūros ir sporto organizacija“ – taip, nors ir nelabai sklandžiai, valdžios buvo nusakomas jachtklubo statusas. E. Ingaunio dukra Jūratė Kalvaitienė išsaugojo įdomų to meto dokumentą. Tai Kultūros ir sporto komiteto prie LTSR Ministrų Tarybos pirmininko A. Šimano išduotas įgaliojimas. Jame lietuvių ir rusų kalbomis buvo rašoma: „Šiuo įgaliojamas Lietuvos TSR Jūrų Jachtklubo viršininkas drg. Ingaunis Eduardas, s. Felikso perimti Lietuvos TSR Jūrų Jachtklubo žinion vandens sporto reikmenis ir kitas priemones. Vietos partijos, komjaunimo ir kūno kultūros komitetai, vykdant minėtos sporto rūšies turto priėmimą, prašomos suteikti drg. Ingauniui Eduardui visokeriopą paramą“. Gavęs tokį valdžios „mandatą“, E. Ingaunis pradėjo dairytis būsimų bendradarbių, su kuriais galėtų atkurti jachtklubą“, – rašė V. Butkus.

1955 metais darytos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dabar saugomos nuotraukos aprašyme dėstoma, kad Edvardas Ingaunis (pirmas iš kairės) buvo mokytojas, buriuotojas. I vidurinėje dėstė matematiką, fiziką, istoriją, 1945 m. buvo Klaipėdos jachtklubo direktorius.

„Vakarų ekspreso“ žurnalistė Gražina Juodytė cikle „Klaipėdos akvarelės“ rašė, jog Eduardas Ingaunis buvo prieškario skautijos vadas ir 1936-aisiais, kai į Palangą atkako pasaulio skautijos pradininkas ir vadas Robert Baden-Powell, E. Igauniui teko stovėti šalia šios įžymybės.

Švietimo vadovų karjerą darė ir iš Rytų į Klaipėdą atvykusios moterys. 1910 m. Kursko srityje, Sovietsko rajone, Krėstiščos kaime, valstiečių šeimoje gimusi, jau nuo 1931-ųjų partijoje buvusi ir aukštąjį išsilavinimą turėjusi Marija Bėzlėpknina Aleksiejevna Maksimo Gorkio (II vidurinės) mokyklos direktore buvo patvirtinta irgi gerokai pavėluotai – nuo 1948-ųjų rugsėjo.

Direktoriumi pavyko tapti ir dar vienam nepartiniam, jau Lietuvoje, tarnautojų šeimoje, 1913 m. gimusiam lietuviui Česlovui Petrauskui. Aukštąjį išsimokslinimą turėjęs iš Joniškėlio rajono kilęs vyras nuo 1949-ųjų rugsėjo buvo paskirtas I septynmetės mokyklos vadovu.  

Dar vienas nepartinis lietuvis, bet turėjęs nelabai lietuvišką pavardę bei tik vidurinį išsilavinimą, nuo 1950-ųjų spalio 10 d. buvo paskirtas III septynmetės mokyklos direktoriumi. Toks karjeros šuolis tada ištiko 1926-aisiais Skuode, valstiečių šeimoje gimusį Vaclovą Petrovą.  

Atgaline data tada VK tvirtino ir Klaipėdos miesto Liaudies švietimo skyriaus mokyklų inspektorių. Juo nuo 1949 m. birželio buvo paskirtas 1926 m. Luokės miestelyje, darbininkų šeimoje gimusį, Klaipėdos mokytojų institutą baigusį komjaunuolį Leonardą Ringį. Kita šio skyriaus inspektore net nuo 1947-ųjų rugsėjo buvo paskirta 1897 m. Pskovo srityje, Puškino rajone, Pėčanės kaime, tarnautojų šeimoje gimusi rusė Aleksandra Polistovskaja Timofiejevna. Drg. Aleksandra turėjo nepilną aukštąjį išsimokslinimą ir buvo nepartinė.  

Tokių kadrinių reikalų tvarkymą VK tęsė ir 1951-ųjų vasario pradžioje. Tada V septynmetės mokyklos direktore nuo 1949 m. spalio buvo paskirta 1924-aisiais Kirovsko srityje, Kiknursko rajone, tarnautojų šeimoje gimusi nepartinė, aukštąjį išsilavinimą turėjusi rusė Iraida Mazurėnko Pavlovna.  

Tą pačią dieną VK nuo 1948 m. rugpjūčio 20 d. I vidurinės mokyklos direktoriumi paskyrė 1908 m. Tauragės apskrityje, Norkaičių kaime, tarnautojų šeimoje gimusį Vytautą Ruzgį. Šis nepartinis lietuvis irgi buvo baigęs Klaipėdos mokytojų institutą.

INFORMACIJA

Kastytis Antanaitis straipsnyje „1952-1953 metų antisemitinę kompanija Sovietų socialistinių respublikų sąjungoje“ rašo, kad nuo 1949 iki 1953 m. visoje SSRS aktyviai vyko antisemitinė kampanija.

„Rimtos antisemitinės kampanijos ištakas galima aptikti 1944 m. išplėstiniame SSKP CK Politinio biuro ir Sekretoriato posėdyje, kuriame buvo pareikalauta apriboti žydų priėmimą į vadovaujančius SSRS valstybinius ir partinius postus. Po posėdžio Georgijus Malenkovas partinėms institucijoms parengė nurodymus bei postų, į kuriuos žydai neturėjo būti paskiriami, sąrašus. Pamažu nuo žydų vadovų skaičiaus ribojimo buvo pereitą prie antisemitizmo teorinio pagrindimo ir apie 1948–1949 m. antisemitinės nuotaikos ėmė virsti SSRS partinės ideologijos dalimi. <..> Su antisemitine kampanija glaudžiai susijęs Žydų antifašistinio komiteto uždarymas ir byla. <…> 1948 m. vasario 3 d. buvo uždaryti žydų rašytojų susivienijimai ir nutrauktas literatūrinių almanachų jidiš kalba leidimas. Imamas riboti žydų priėmimas į aukštąsias mokyklas, jie tapo nepageidaujamais partinėse mokyklose, diplomatinėje tarnyboje, kariuomenėje ir represinėse struktūrose. <…> Vien tik žydų organizacijų persekiojimu nebuvo apsiribota – 1948 m., asmeniškai įsakius Josifui Stalinui, Minske užmušamas Žydų antifašistinio komiteto vadovas Samuelis Michoelsas, kuris po ketverių metų prasidėjus gydytojų kenkėjų bylai (ši politinių represijų kampanija amžininkų ir istorikų dar vadinta ir gydytojų nuodytojų arba tiesiog gydytojų byla) buvo paverstas pagrindiniu tariamo antisovietinio žydų nacionalistinio centro, vykdžiusio JAV žvalgybinius nurodymus, vadovu. Kiti su komiteto veikla susiję žydai irgi buvo represuoti ir 1952 m., po dvejų su puse metų tardymo, Žydų antifašistinio komiteto byla baigiama – nuteisiami 125 suimtieji, iš kurių 25 sušaudomi. <…> 1953 m. iš žydų imta tyčiotis ir centrinėje satyrinėje spaudoje – žurnale „Krokodil“. Propagandinė kampanija neapsiribojo tik spauda, pranešimai buvo aktyviai svarstomi politinių agitatorių ir propagandistų organizuotuose pokalbiuose bei susirinkimuose su paprastais darbininkais ar kolūkiečiais. Vėliau, per partinių institucijų organizuotus masinius mitingus pasmerkus gydytojus teroristus, pradėjo gydytojus žydus atleidinėti iš darbo32, neapsiribota tik medikais – vasario 22 d. MGB sričių padalinių vadovybei buvo išsiuntinėti įsakymai skubiai, iki vasario 23 d., atleisti visus dirbančius žydus mažinant etatus“, – rašo K. Antanaitis.

.Antisemitinės kampanijos kurstymas sulėtėjo po Stalino mirties 1953 m. kovą.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“

Žymos: | | | | | | | | | | | | | | | | | | | | |

Komentarai (10):

Atsakymų į “Žinia, kad mokyklos direktorius žydas – nepageidautina ”: 10

  1. Stepas parašė:

    Nežinau kodėl E. Igaunis ? Berods turėtų būti Ingaunis. Taip pat ir jo žmona Ingaunienė buvo I -os K. Donelaičio vidurinės mokyklos mokytoja.

  2. Kur vardas , tevo vardas parašė:

    Pavardė? Teksto autorius turbūt turi aukštąjį ( įtariu, tarybinį).
    „Marija Bėzlėpknina Aleksiejevna Maksimo Gorkio”.
    Taip pedagoginiai technikumai , Klaipėdoje toks buvo iki 1980 . Tarpukario Lietuvoje aukštasis mokslas truko nuo 3 metų.
    Taip , buvo žydai mokytojai , labai geri . Tik tautybės punktas dažniausiai skelbė kita ką. Taip ir nesupratau , straipsnio . Pritrūko išsilavinimo muset .

    • Martynas Vainorius parašė:

      Blogai įtariate – laimei, tik pusmetį pirmoje klasėje besimokiau okupuotoje tarybinėje Lietuvoje. Maksimo Gorkio vardu tuo metu buvo vadinta II vidurinė mokykla, kuriai vadovauti ir buvo paskirta Marija Bėzlėpknina Aleksiejevna

    • Prastai parašė:

      Marija Aleksėjevna Bėzlėpkina . Toliau mokyklos pavadinimas be kablio . Todėl ir klausimas buvo kur vardai kur pavadinimai . Mokykla dar turėjo eilės numerį ir klaipėdiečiai ją visada vadino – antroji mokykla , rasytojo vardas buvo papildomas .

    • Martynas Vainorius parašė:

      Cituoju dokumentą, kuriame Gorkio pavadinimas rašomas pirmiausiai ir tik po to, po kalbelio nurodoma II-ra vidurinė. Kai nori priskinisti, tai ir prie stulpo galima.

    • Avatar photo Palmira Martinkienė parašė:

      Pavardės rašomos pagal tai, kaip nurodyta dokumentuose , pagal kuriuos ir rašomas str., jei nesupratote – ne autorius pats jas „kuria”.

    • Rasosi parašė:

      Vardas , tevo vardas , pavardė. Arba kur oficialus dokumentas nurodantis rašymą: vardas , pavardė, tėvo vardas . Ačiū.

    • Jur parašė:

      Aš ir skaičiau ir nesupratau, apie ką šitas rašinėlis.

  3. Salomėja parašė:

    Labai įdomu. Atrodo, kad tokios Klaipėdos mokyklų istorijos -100-mečio ir mažiau, nelabai kas,kur rašė. Reiškia, kad Martynas Vainorius tapo žurnalistu Klaipėdos pokario istorijos tyrinėtojas. Puiku. Juk tai ne taip jau ir paprasta po archyvus ir pn. ilgai ilgai ieškoti faktų.Belieka tik ačiū JAM pareikšti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

ELTA

Prezidentas žada netvirtinti „Nemuno aušros“ partinių kandidatų į Vyriausybę

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia netvirtinsiantis antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ partinių kandidatų į Vyriausybę. „Aš labai aiškiai pasakiau ...
2024-11-11
Skaityti daugiau

ELTA

Būsimosios daugumos formuotojai pritarė koalicijos sutarčiai

Socialdemokratų taryba šeštadienį pritarė koalicinei sutarčiai su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“.105 tarybos nariai balsavo už koalicinę ...
2024-11-09
Skaityti daugiau

Švietimas

Visos Lietuvos mokykloms - „Švyturiukas“

Švyturių metų proga išleistas edukacinis spalvinimo leidinys „Švyturiukas“ nuo šiol bus prieinamas visos Lietuvos pradinukams – knygelės elektroninė versija patalpinta ...
2024-10-23
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This