Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-16 |
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia, jog pasirašė sutartį su „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus.
Žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste gaminti ir tiekti planuojama 2026-aisiais. Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, artimiausiu metu bus paskelbtos viešųjų pirkimų procedūros aikštelės, kurioje stovės vandenilio gamybos įranga, darbų rangovui parinkti.
Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu – naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį. Vandenilio gamybos įrangai Klaipėdos uoste planuojamas elektros poreikis – iki 3 MW. Per parą čia planuojama pagaminti apie 500 kilogramų vandenilio, o per metus – iki 127 tonų.
Teigiama, kad Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių, juo varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės, vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti. Klaipėdos uoste pagamintas žaliasis vandenilis pirmiausia bus naudojamas uosto reikmėms: statomas atliekoms iš uosto išplaukiančių ir į uostą atplaukiančių laivų surinkti skirtas laivas, jis bus varomas uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti. Yra pasirašytas susitarimas su viena iš Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų, kuri norėtų savo lokomotyvui naudoti vandenilį. Kai kurios įmonės rodo susidomėjimą, nes mato potencialą ir ateityje planuoja naudoti vandenilį savo transporto parkuose.
Poveikio aplinkai vertinimo procedūros šiam projektui baigtos šių metų gegužę. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektui Klaipėdos uoste. Įranga bus diegiama ir žaliasis vandenilis gaminamas Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40).
Taip pat jau gautas pritarimas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų Klaipėdos uoste projektiniams pasiūlymams.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikiama, kad vienam kilogramui vandenilio pagaminti reikia apie 22–23 litrų vandens. Per parą Klaipėdos uoste pagaminti 500 kilogramų vandenilio prireiks maždaug 11 m3 vandens. Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 tonas vandenilio, vandens poreikis sieks apie 4 200 m3. Į šį kiekį įskaičiuotas vanduo, skirtas vandenilio gamybai, vandens demineralizacijai ir įrenginiams aušinti. Jei šį sunaudojamo vandens kiekį palygintume su standartine automobilių plovykla, žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį nei plovykla.
Sutarties, kuria rangovas įsipareigoja pristatyti žaliojo vandenilio gamybos ir viešojo pildymo stotelės įrangą, įdiegti elektros, automatikos bei saugos sistemas, taip pat atlikti visus paleidimo bei derinimo darbus ir užtikrinti gamyklos garantinę priežiūrą pirmuosius dvejus metus, suma siekia 8,7 milijonus eurų be PVM.
„Klaipėdos uostas, kaip strateginis šalies transporto mazgas, turi didelį potencialą tapti Baltijos regiono šalių žaliųjų technologijų flagmanu. Džiaugiamės, kad „MT Group“ buvo pasirinkta vykdyti vieną pirmųjų Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos projektų, kuris bus statomas Klaipėdos uoste. Sveikiname Klaipėdos uosto tvirtą ryžtą eiti tvarios žaliosios energetikos ir klimato kaitos pokyčių keliu, ypatingai imantis lyderio pozicijos, įgyvendinant pirmąjį pilotinį projektą, kuris bus etalonas kitiems vandenilio projektams regione. Vykdydami šį projektą pasitelksime pažangiausias technologijas, kurios ne tik užtikrins maksimalų žaliojo vandenilio stoties pajėgumą, bet ir atitiks griežčiausius saugumo ir kokybės reikalavimus“, – pranešime cituojamas „MT Group“ vadovas Mindaugas Zakaras.
Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.
Dėl tokių Uosto direkcijos planų piktinasi ir kai kurie klaipėdiečiai, ir miesto politikai.
INFORMACIJA
Vandenilis (H2) – bespalvės, bekvapės dujos. Tai labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas. Dažniausiai vandenilis sudaro įvairius cheminius junginius su kitais elementais – jis yra pagrindinis vandens, mineralų ir rūgščių elementas.
Ims geriausią, aukštos kokybės vandenį (iš Marių jiems netinka net valytas) o pvz.automobiliui užpildyti kainuos kažkur 10 eurų litras. Pats Latakas sakė. Ar tas laivas čia trinsis ar iš kur kitur pildysis irgi klausimas, bet dėl vieno laivo, nežinant kaip kas toliau bus, net nepaskaičiavus (!) bendros EKONOMINĖS NAUDOS, statyt šitą pavojingą miestui sprogių žalio vandenilio dujų gamybos ,,šalmaną”, YRA KVAILYSTĖ. Tuo labjau , kuomet jis taps nuostolingas, garantuoju kad Latakas atsivilks į vyriausybę (ar savivaldybę/ dar geriau:D) / kaulyt pinigų nuostolių dengimui. Vėl iš mokesčių mokėtojų kišenės..
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/06/14/savivaldybes-imoneje-savivaldybes-tarnautojo-sunaus-masinos-remontas/
Kiek vėliau žurnalistui pavyko išsiaiškinti, jog A. Smagurio sūnus Giedrius irgi dirba viešajame sektoriuje – yra Susisiekimo ministerijos valdomos AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius.
Tačiau ir jis daugiau aiškumo į šią situaciją neįnešė. Esą mašiną tokią turėjo, bet ar dabar tebesinaudoja ja, ar kam nors yra davęs naudotis, neatsakė. Anot G. Smagurio, jis nežino, kaip toji „Mazda” galėjo atsidurti „Klaipėdos energijos” dirbtuvėse.
Ir tu turėk jei pinigų turi :D) Nusibodai..
kas piktinasi? Politikai,tai tur būt tie, atstovaujantys naftos ir dujų pardavėjus.Bet, čia nieko nuostabaus.Visais laikais buvo besipriešinančių progresui, dėl įvairiausių priežasčių. Bet progresas dėl to nesustojo
Nu, nu, vieno laivo aprūpinimui išleidžiama 10 mln. Eur „benzokolonėlės” statybai, taip pat neaišku kiek mln. brangiau kainuos ( palyginus su įprastu ) tas pats specialiai statomas vandeniliu varomas laivas. Per kiek metų tai atsipirks? O gal niekada, iki užlinks tiek pati stotelė, tiek laivas?**********
Progresą stumia turtingieji, o ne basakojai. Kai gyvulių ūkio basakojai pinigus leidžia naujausiems brangiausiams ir nemaža dalimi dar tik eksperimentiniams projektams, tai vadinama išlaidavimu.