Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-18 |
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkai šiemet ištyrė Karaliaus Vilhelmo kanalo vandens kokybės būklę ir galimas rizikas dėl klimato kaitos.
Vilhelmo kanalo tyrimą KU mokslininkai atliko įmonės „Philip Morris Lietuva“ iniciatyva. Praėjusiais metais bendrovė gavo tarptautinį „Alliance for Water Stewardship“ (AWS) sertifikatą. AWS Standartas apėmė eilę su tvariu vandens naudojimu ir saugojimu susijusių priemonių. Tarp jų – papildomus aplinkinių vandens baseinų tyrimus, įskaitant šiemet atliktą Vilhelmo kanalo būklės studiją.
„Aplink kanalą gausu ne tik miškų, pelkių, bet ir žemės ūkio bei pramonės veiklos. Taip pat jį gali paveikti iš gyvenviečių tekantys ir kanalą pasiekiantys paviršiniai vandenys, kurie gali būti užteršti buitinėmis nuotekomis. Dėl šių rizikų kanalo vandens būklė reikalauja nuolatinio dėmesio, tyrimų, stebėsenos ir apsaugos priemonių. Juk kanalas svarbus ne tik klaipėdiškiams, bet ir kanalo ekosistemoje gyvuojančioms augalų ir gyvūnų rūšims“, – pranešime cituojama KU Jūros tyrimų instituto fizinių mokslų profesorė daktarė Inga Dailidienė.
Tyrėjai įvertino, kad didžiausią riziką kanalui sudaro Dituvos sodų bendrijos gyvenvietė, kurioje gyvena apie 55,6 proc. viso kanalo baseino gyventojų ir yra susikoncentravusi didžioji dalis ekonominių veiklų, naujų statybų, vykdomas žemės ūkis, plečiasi urbanizacija.
„Atsižvelgiant į paimtus paviršinių vandenų mėginius ir gautus laboratorinių tyrimų rezultatus, šalia esančių ir susietų su Vilhelmo kanalu Dituvos sodų bendrijos drenažinių kanalų paviršiniai vandenys tam tikrose vietose yra užteršti fosforu ir turi mažą deguonies kiekį, kas rodo didesnę taršą ir galimybę neigiamai paveikti vandens ekosistemą“, – sako prof. dr. I. Dailidienė.
Taip pat kanalui didelę riziką kelia klimato kaita, šiltėjanti temperatūra ir kylantis vandens lygis Kuršių mariose. Pastarasis didina potvynių riziką kanalo baseine, įspėja mokslininkai. Karaliaus Vilhelmo kanalas driekiasi per žemumas, kuriose vyrauja pelkėtos teritorijos, ypač ties Minijos upės žemupiu. Kanalas yra maždaug 0,5–1 metro virš jūros lygio, o jo krantai yra gana žemi, todėl regionas yra jautrus potvyniams. Klimato kaita, kylantis Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygis, dažnėjančios liūtys ir stipresni vakarinių krypčių vėjai gali sukelti didesnius potvynius nei įprastai. Potvynių rizikos vertinimo pagrindinis kriterijus yra kokie plotai galimai gali būti užlieti esant ekstremalioms hidrometeorologinėms sąlygoms.
„Didelės tikimybės potvyniai gali užlieti iki 15 proc. teritorijos, vidutinės tikimybės – iki 21 proc., o rečiausi, bet pavojingiausi potvyniai – iki 43 proc. kanalo baseino. Šios rizikos rodo, kad būtina atnaujinti nusidėvėjusią kanalo polderių sistemą, sausinimo tinklus ir pylimus. Siekiant dar didesnės apsaugos, reikia statyti naujus pylimus, atsižvelgiant į klimato kaitą, vietovės reljefą ir mokslines studijas“, – teigė KU Jūros tyrimų instituto doktorantė Erika Vasiliauskienė.
Klaipėdos universiteto mokslininkai, atlikę papildomus Vilhelmo kanalo hidrologinius matavimus, pažymi, kad ties Lankupiais Vilhelmo kanalo vandens dalis paimama iš Minijos upės turėtų būti tikslinama prie įvairių hidrometorologinių sąlygų. Studijos metu matuotas vandens kiekis pratekantis upės vaga prie atitinkamų vandens lygių buvo didesnis nei manyta iki šiol. Atsižvelgiant į tai, svarbu sustiprinti ir padidinti Vilhelmo kanalo monitoringo (nuolatinės stebėsenos) stočių ir matavimų skaičių, taip pat patikslinti vandeningumo skaičiavimus po kanalo vagos atliekamų valymo ar gilinimo darbų bei didesnių potvynių.
Tyrėjai teigia, kad siekiant tausoti ir išsaugoti kanalą, būtinas bendras tarpžinybinis derinimas ir sutarimas tarp įvairių institucijų.
INFORMACIJA
Daugiau nei 150 metų skaičiuojantis 25 km ilgio Karaliaus Vilhelmo kanalas tęsiasi nuo Minijos upės iki Kuršių marių Malkų įlankos, esančios Klaipėdos sąsiauryje. Vilhelmo kanalas buvo iškastas 1863–1873 m. siekiant plukdyti medinius sielius kanalu, o ne mariomis, taip apsidraudžiant nuo nuostolių ir pavojingų audrų, dažnai šaltuoju metų laiku siaučiančių Kuršių mariose.
Praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje kanalo vanduo pradėtas naudoti geriamojo vandens tiekimui. Kol vanduo iš kanalo pasiekia vartotojus, jis yra išfiltruojamas ir atitinka požeminio vandens kokybę.
Parašykite komentarą