Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-21 |
Apeliacinis teismas antrą kartą grąžino Klaipėdos apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą, kurioje aiškinamasi, ar šalia buvusio Aklųjų kombinato Šviesos gatvėje esančius garažus paversti loftais žadėjusi bendrovė „Šviesos loftai“ nemokia buvo padaryta tyčia.
„Atvira Klaipėda“ jau nekart buvo rašiusi, jog UAB „Šviesos loftų“ užsakymu parengti projektiniai pasiūlymai, kuriais buvo numatoma kapitaliai suremontuoti penkis blokuotus garažo paskirties pastatus, esančius Šviesos gatvėje 13, 13A, 13B, 13C ir 13D, ir jų paskirtį pakeisti į gamybos ir gyvenamąją, buvo paviešinti prieš 2021 m. pavasarį. Skelbta, jog čia bus įrengti 52 loftai. „Šviesos loftai“ savo internetinėje svetainėje buvo nurodę, kad statybų pradžia planuojama 2021-ųjų rudenį, o projektą užbaigti ketinama 2022 m. II-III ketvirtį.
Tačiau jau 2022-ųjų vasarą „Atvirai Klaipėdai“ teko rašyti, kad dalis žmonių, susigundę šia reklama, teigė įtariantys papuolę ant sukčių kabliuko: projekto įgyvendinimas, jų teigimu, strigo, per metus statybos į priekį beveik nepasistūmėjo, su vystytojais nutraukus sutartis, avansinės įmokos jiems negrąžinamos ir kt. Publikaciją šia tema 2022-ųjų lapkričio pradžioje parengė ir 15min.lt. Jau to paties mėnesio pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas iškėlė šiai bendrovei bankroto bylą, tokia nutartis nebuvo apskųsta ir įsigaliojo gruodžio pradžioje.
Klaipėdos apygardos teismas dar pernai lapkritį buvo pripažinęs „Šviesos loftų“ bankrotą tyčiniu ir kad dėl to kaltas yra jai vadovavęs Audrius Zakaras. Joje prašymą konstatuoti tyčinį bankrotą buvo pateikęs kreditorius Kęstutis Ramanauskas, vėliau analogiškai pasielgė ir „Šviesos loftų“ nemokumo administratorius. Tokį sprendimą A. Zakaras apskundė Apeliaciniam teismui ir pastarasis įžvelgė procesinių pažeidimų bei šį sausį bylą grąžino nagrinėti pirmai instancijai iš naujo.
Sugrąžintą bylą išnagrinėjusi teisėja Giedrė Seselskytė šį rugsėjį irgi konstatavo, jog tokie prašymai yra tenkintini. Tačiau tokį sprendimą A. Zakaras vėl apskundė. Apeliacinį skundą pateikė ir investicinis fondas „NuCapital“.
Pastarasis tvirtino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „Šviesos loftai“ prie bankroto buvo privesti tyčia dėl A. Zakaro veiksmų, yra pagrįsta, tačiau to esą negalima pasakyti apie nutarties motyvuojamąją dalį, kurioje teismas fondo ir „Šviesos loftai“ 2021 m. kovą sudarytą paskolos sutartį įvardijo žalinga.
Pats A. Zakaras savo skunde tvirtino, jog apygardos teismas nepagrįstai nevertino to, kad „Šviesos loftų“ projektas nuo 2020 m. kovo esą buvo sustabdytas dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir karantino bei vėliau dėl to nustatytų saviizoliacijos reikalavimų. Taip pat bendrovės veiklą esą apsunkino rinkoje itin išaugusios statybinių medžiagų kainos ir darbo įkainiai. Būtent šios aplinkybės neva ir lėmė tai, kad šis projektas tapo nuostolingas bei sunkiai įgyvendinamas sutartais terminais. Taip pat jis aiškino, kad teismo teiginiai apie bendrovei suteiktas sumas įmonėms ir asmenims neva yra skuboti, paremti vien tik techniniu vertinimu ir kt.
Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėja Neringa Švedienė konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė reikšmingų aplinkybių, kurias išsamiai nurodė apeliacinė instancija savo šiemet sausį priimtoje nutartyje. Akcentuota, kad išvadai dėl bedrovės nemokumo padaryti nepakanka formaliai pakartoti paskutiniame jos balanse nurodytus duomenis. Būtina išsamiai įvertinti finansinius dokumentus, faktinę finansinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau tai nebuvo atlikta.
„Todėl darytina išvada, kad bendrovės nemokumo momentas, kaip esminė faktinė aplinkybė sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, taip ir liko tinkamai neatskleista. <…> Nenustatęs bendrovės nemokumo momento, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai įvertinti ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, taip pat tuo remdamasis negalėjo padaryti pagrįstų išvadų dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu“, – rašoma nutartyje.
Anot Apeliacinio teismo, net ir nustačius, kad sandoris yra bendrovei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Turi būti nustatyti požymiai, patvirtinantys, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
Apeliacinės instancijos vertinimu, apygardos teismas nepagrįstai neanalizavo sandorių sudarymo aplinkybių, jų tikslingumo ir nepasisakė dėl A. Zakaro argumentų, „nevertino sudarytų sandorių visumos ir jų ekonominio naudingumo byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste“.
„Nenustatyta, ar visi teismo išvardinti sandoriai ir suteiktos paskolos (pinigų pervedimai) sukėlė bendrovės nemokumą, ar egzistuoja priežastinis ryšys tarp galimai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo, ar tokie bendrovės vadovo veiksmai yra tokio laipsnio, kad būtų pagrindas juos kvalifikuoti kaip tyčinio bankroto požymį“, – rašoma nutartyje.
Taip pat buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar „Šviesos loftai“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 ir 2022 metus nepateikė siekiant sąmoningai nuslėpti blogą bendrovės valdymą.
Remdamasis išdėstytu Apeliacinis teismas konstatavo, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą