Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-31 |
Spalio 15 d. „Vakarų eksprese“ pasirodė straipsnis „Aberdyno vandenilio projektai – įkvepiantis pavyzdys Klaipėdai“.
Kaip įprasta Klaipėdos uosto vadovas pasakęs A, matomai užmiršo pasakyti ir B. Kad būtų galima suprasti ką noriu pasakyti, pirmiausia reikėtų padaryti nedidelį ekskursą į vandenilio gamybos problemas bei iššūkius su kuriais susiduriama užsienyje.
Daugelis projektų, skirtų žaliojo vandenilio gamybai taip ir liko popieriuje, o jų plėtrai išleistos lėšos „išgaravo“. Vos prieš 3-5 metus JAV, Europoje ir keliose Azijos šalyse kilo ažiotažas dėl aplinkai nekenksmingo energijos šaltinio – vandenilio. Šiandien stebimas šios pagrindinės krypties nykimo procesas ir milijardus dolerių kainavusių projektų, atšaukimą. Vienas iš tokių pavyzdžių – Danija, kuri nuo 2028 iki 2031 metų atideda vandenilio dujotiekio, skirto aplinkai nekenksmingai energijai pumpuoti tarp Vakarų Danijos ir Šiaurės Vokietijos, paleidimą.
Neseniai Norvegijos atsisakė vandenilio dujotiekio į Vokietiją projekto ir „mėlynojo“ vandenilio (iš gamtinių dujų su išmetamųjų teršalų surinkimu) gamybos įrenginių statybos, aiškindama projekto nuostolingumu ir stabilios paklausos nebuvimu.
Kiti vandenilio projektai Europoje ir kitose pasaulio šalyse taip pat žlunga.
Kaip atsitiko, kad milžiniškos investicijos į „žaliųjų“ iniciatyvų plėtrą nuėjo į tuščiai, o vandenilis šiai dienai taip ir netapo aplinkai draugišku pakaitalu, turinčiu pakeisti anglį, naftą ir galiausiai gamtines dujas?
Į ką pamiršta atsižvelgti vandenilio iniciatoriai? Pirmoji ir svarbiausia kliūtis tokiems projektams, susijusi su jo gamybos kaina. Antra – daug problemų, susijusių su pristatymu ir saugojimu. Kiekvienam aišku, kad norint pagaminti vandenilį, reikia sunaudoti energiją. Norint gauti mėlynąjį vandenilį, reikia naudoti gamtines dujas (surinkti CO2). Norint pagaminti „žaliąjį“ vandenilį, reikia generuoti vėjo jėgainių arba saulės baterijų energiją, kuri naudojant elektros srovę skaido vandens molekules į vandenilį ir deguonį.
Visa tai taip brangu, kad net Vokietijoje, kur valdžia patvirtina beveik bet kokį projektą su priešdėliu „žaliasis“, kur yra paruošta modernizavimo programa ir naujų vandenilio elektrinių statyba, vamzdynų tiesimas planuojamas tik iki 2035–2040 m. Vyriausybė dar nerado pinigų šiai programai finansuoti.
Amerikiečių komunalinių paslaugų bendrovės „Florida Power & Light“ projektas, 2023 metais paleidęs 25 MW galios žaliojo vandenilio mazgą, taip pat nesulaukė pripažinimo. Ne vienos įmonės ekspertai tuomet konstatavo, kad gaminant ir deginant „žaliąjį“ vandenilį prarandama 50-80% energijos, o šiuolaikinių generatorių efektyvumas siekia 64%. Be to, ličio jonų baterijos gali valandų valandas kaupti žaliosios energijos perteklių su 80–85% efektyvumu. Paprasčiau tariant, nuostoliai ir sąnaudos yra tokie, kad pigiau kūrenti anglį ir mokėti už CO2 emisiją.
Beje, apie emisijas. Naujame tyrime Harvardo mokslininkai nustatė, kad CO2 surinkimas iš atmosferos yra pelningesnis nei vandenilio kaip kuro gamyba. Tai yra, vandenilio gamybos, transportavimo, saugojimo ir vartojimo išlaidos yra didesnės nei tiesiog anglies dioksido surinkimas iš iškastinio kuro (arba emisijos kvotų mokėjimas). Spręskite patys – „žaliojo“ vandenilio, leidžiančio į atmosferą neišmesti vienos tonos CO2, tūrio gamyba – 500–1250 USD (t); CO2 tonos surinkimo ir saugojimo kaina yra 100–1000 USD. Akivaizdu, kad visos pasaulio įmonės, skaičiuojančios savo pinigus, rinksis antrąjį variantą.
Tenka pastebėti, kad yra pramonės šakų, kuriose vandenilis šiandien iš tikrųjų naudojamas kaip energijos šaltinis. Pavyzdžiui, Indijos „Adani Total Gas“ pradėjo maišyti žaliąjį vandenilį į savo dujų paskirstymo tinklą vakarinėje Indijos valstijoje.
Tačiau projektai, į kuriuos prieš porą metų vien plėtrai buvo investuota dešimtys ir milijonai dolerių, dabar atšaukiami, terminai nukeliami ar net dalinai pamirštami. Europoje kalbama ne tik apie vandenilio vamzdyną iš Danijos į Vokietiją ar H2Med dujotiekį, kuris sujungs Ispaniją ir Prancūziją (2,5 mlrd. eurų vertės projektas taip pat atidėtas iki 2030 m.). Apskritai didelių problemų turi visa programa REPowerEU, kurią Europos Komisija paskelbė 2022 metų gegužę, papildydama ES vandenilio strategija.
Strategijos komponentai patyrė fiasko. IPCEI Hy2Tech (41 pigaus vandenilio gamybos projektai, patvirtinti 2022 m. liepos mėn.) vandenilio kainos vis dar neatpigo. IPCEI Hy2Use (vandenilio integravimas į pramonės sektorių) per dvejus metus neparodė jokių realių rezultatų. Nė vienoje ES šalyje vandenilis neužima net 10% suvartojamos energijos;
IPCEI Hy2Infra (neseniai patvirtinta – 2024 m. vasario mėn.), skirtas sukurti pigesniems elektrolizeriams ir vandenilio perdavimo vamzdynams. Atsižvelgiant į ankstesnių projektų nesėkmes ir projektų Šiaurės ir Pietų Europoje įgyvendinimų atidėjimus, verčia abejoti sėkme, nes vieno miesto mastu projektai pabrango vos per kelerius metus, vėliau ir dešimtis kartų, ir nepaisant išleistų pinigų, projektai buvo tiesiog atšaukti. Tai atsitiko Hanoveryje, Vokietijoje.
Maždaug tokia pati situacija ir kituose žemynuose. Be to, pagal TEA 2023 m. ataskaitą, 99 % pasaulyje pagaminamo vandenilio gaunama iš iškastinio kuro kaip žaliavos. Tai reiškia, kad „žaliojo“ vandenilio yra mažiau nei 1%, o „mėlynojo“ vandenilio, t.y. iš dujų, bet su renkamais išmetamais teršalais, yra 0,6%. Išvada – ekologiškas vandenilis yra per brangus ir šiai dienai netinkamas sprendimas.
Pagrindinė vandenilio gamybos projektų problema ne tik kaina, nors tai ir tapo daugelio projektų atšaukimo priežastis, o saugumas. Kaip pvz. – jei Klaipėdos uoste sprogs dujas gabenantis laivas, bus apgadinti šalia esantys kranai, išdaužyti pastatų langai. O jei vandenilį gabenantis laivas sprogs, visas uostas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus.
Deja, kol kas tiksliai nežinoma kaip reaguos vamzdžiai jais transportuojant gryną vandenilį. Problema ta, kad vandenilio atomai gerai prasiskverbia į metalo struktūrą ir kol kas neaišku kaip vandenilis elgsis, jei metalas bus šaltas. Tikslių tyrimų, kiek išliks nepažeistų greitkelių, jei vandenilis bus pumpuojamas dideliais atstumais, nėra. Kuriose vietose jis išgaruos labiau nei įprastai, kur gali sprogti?
Nepaisant tokių niuansų, Energetikos ministerija teigia, kad Lietuva 2050-ais sieks būti vandenilio gamybos ir eksporto lyderė regione. O ar apie pasekmes ministerija galvoja? Jie nori tapti konkurencingi su šalimis, kurios senokai kūrė vandenilio gamybos projektus, bet tos šalys galvojo ir galvoja, iš kur vandenilio gamybai paimti vandenį. Ministerija puikiai žino, kaip ir tylintys geologai, kad Lietuva sėdi ant auksinio kiaušinio – milžiniškų gėlo vandens išteklių. Vanduo – gyvybės šaltinis, jo nėra, nėra gyvybės. Tai ko nebūti konkurencingiems su šalimis, kurios suka galvas kaip perdirbti jūros vandenį ir tik jį naudoti vandenilio gamybai?
Mokslininkai išreiškė susirūpinimą, kad pastangos išgauti vandenilį sumažins ir taip ribotas gėlo vandens atsargas Žemėje. Yra eilė pavyzdžių, patvirtinančių vandenilio gamybą iš jūros vandens – Stanfordo mokslininkai sugalvojo būdą, kaip gaminti vandenilio kurą iš jūros vandens, naudojant saulės energiją, taip parodydami naują galimybę gaminti švarią energiją, neišskiriančią anglies dioksido, žaliojo vandenilio gamybą jūroje – Equatic, Kalifornijoje įsikūręs startuolis.
Dabar grįšiu prie straipsnio apie Aberdyno vandenilio gamybos projektus. Jame Klaipėdos uosto vadovas entuziastingai pasakoja apie vandenilio perspektyvas. Viskas labai puiku, bet vadovas pamiršo paminėti, iš kokio vandens Aberdyne gaminamas vandenilis. Aberdyne yra žaliųjų technologijų startuolis, skirtas švariam vandeniliui gaminti iš jūros vandens.
Įdomu tai, kad šių metų liepą 21 ES šalis, įskaitant Lietuvą ir Estiją, kreipėsi į EK išreikšdami susirūpinimą sausromis, vandens trūkumu, potvyniais. Kreipimesi raginta laikytis holistinio požiūrio įskaitant gėlą ir sūrų vandenį, ekosistemų apsaugą ir vartojimo reguliavimą visais lygiais. Rašoma, kad reikalingas sisteminis požiūris tam, kad būtų užtikrintas visų teisėkūros ir planavimo procesų nuoseklumas, siekiant geriau integruoti vandens aspektus ir apsaugos tikslus, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas ir saugumas. O Lietuvoje planuojama taškyti gėlą vandenį vandenilio gamybai, pamiršus dėl ko visai neseniai buvo kreiptasi į EK. Beje, jau dabar beveik 3 mlrd. žmonių susiduria su vandens trūkumu. Žemdirbystė skursta, o miestai smenga žemyn, nes po jais nebėra požeminio vandens.
Džiugina ir tai, kad mes esame ne vieni kalbantys apie vandenilio gamybos perspektyvą ir pasekmes. Pagarba dr. Rimantui Budriui, viešai išsakiusiam savo nuomonę apie vandenilį ir aplinkosaugą Lietuvoje apskritai.
Reziumuojant – „Už lindimą prie giluminių vandenų reikia bausti kaip už terorizmą“. Priminsiu, kad gaminant vandenilį, nuotekos eis į Kuršių marias, o ar pagalvota perspektyvoje 10 metų į priekį apie tai, kur ir kaip išsisklaidys išleisti teršalai. Nepamirškime dar ir elektromobilių akumuliatorių utilizavimo problemą.
Patarimas Klaipėdos išrinktiems atstovams – prieš balsuojant pavartykite spaudą, nebijokite būti nepopuliariais, jei trūksta informacijos – ieškokite specialistų, o jų yra ir ne vienas. Buvę Seimo nariai jau balsavo negalvodami.
Taip, technologijos žengia į priekį – elektromobiliai, vandenilio gamyba ir juo varomi automobiliai, vėliau kuras iš eterio, kurio, tiesa, dar teks palaukti. Viskas juda į priekį ir tai natūralu, bet kokios bus pasekmės? Gal vertėtų susimąstyti ir neiti pigiausiu keliu, paliekant po savęs sausras, badą ir potvynius.
O dabar nuoširdžiai kviečiu galvojančius apie šalies ir mūsų visų ateitį pasirašyti peticijas: Stabdyti Lietuvos gėlo vandens išteklių naudojimą vandenilio ir metanolio gamybai. Naudoti valytas nuotekas ir jūros vandenį; Uždrausti vandenilio gamyklos statybą Klaipėdos uoste. Vandenilio gamyklą statyti už miesto ribų, naudoti nuotekas ir taip mažinti klimato kaitą išsaugant gėlo vandens resursus.
Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Tos organizacijos taigi jau antri metai nėra. Tik šita viena ,, pirmininkė” a’lia vykdo veiklą šiaip ne taip kartais ši ta kap čia rašinėdama
Liudvikai už straipsnį, už tai kad dar yra žmonių, kurie rūpinasi savo miestu.
Pasidomėkit konkrečiau
Greta vertingos informacijos apie vandenilio naudojimo energetikoje problemas, matomas sąmoningas klaidinimas, dalinai grindžias tariamu vandenilio sprogstamumu. Iš tikrųjų, sprogus yra ne vandenilis, bet konkrečioje erdvėje (uždaroje patalpoje) jo atitinkamos koncentracijos mišinys su oru – kaip ir kitų degių dujų ar net organinių dulkių mišiniai su oru (pvz., grūdų kilmės dulkių elevatoriuose, malūnuose). Skaitome gąsdinimą: „O jei vandenilį gabenantis laivas sprogs, visas uostas bus nušluotas nuo žemės paviršiaus“. Jeigu bet kurio laivo uždaroje patalpoje susidarytų ir sprogtų vandenilio ir oro mišinys, tai tikriausiai būtų pažeistas tik pats laivas, o tai – švelniai tariant – būtų šiek tiek mažiau, nei visas uostas…
Kalbant apie vandenilio „sprogimą“, verta prisiminti 1937 m. įvykusią epochinę katastrofą, susijusią su vandeniliu – cepelino „Hindenburg“ žūtį (Keisčiausi faktai apie pasaulį sukrėtusią „Hindenburgo“ katastrofą – Delfi). Taigi, didžiulis vandenilio kiekis bematant sudegė, paneigdamas požiūrį neva apie neišvengiamą sprogimą.
Žodžiu, rašinio tikslas „Uždrausti vandenilio gamyklos statybą Klaipėdos uoste“ – nepateisinamas priešinimasis mokslo ir technikos progresui, kuriame dalyvaujama Klaipėdos uosto vadovo iniciatyva.
Prisimenu kad per pristatymas pasakojau kad nera technologijų gaminti vandenili iš gelo vandens. Tai melavau
…., ar visiškai neseniai informacijos ir technologijos. O gyvenimas 1937m.
Geras ir teisingas straipsnis . Ačiū Liudvikai už surinktą informaciją.
nieko naujo – prilindę prie lovio meldžiasi Aukso veršiui, o žmonių sveikata ir saugumas jiems nerūpi. Jei to neužkardysim, banditų šaika siautės toliau.
Teisingas straipsnis ir pilnai pritariu. Bėda tame, kad uosto direkcijos vadovybė nusprendė užsiimti verslu, nors pagal jos priedermę turėtų rūpintis uosto patrauklumu logistikos prasme. Tikrai ne verslą vystyti. Dar didesnė bėda, kad tai daro visiškai apeidama ir ignoruodama miesto interesus. Susitarė su buvusios valdžios „hėbryte” ir nusprendė greit įsisavinti europinių pinigų, nusispjaunant į Klaipėdiečių saugumą. Jie net neskaito reikalo derintis su Klaipėdos miesto administracija, miesto meru, jau nekalbant apie „Ūkio ir aplinkosaugos” komitetu. Mano, kaip komiteto nario asmeninė nuomonė, tai tokia, kad tokia gamyba, geriausiu atveju, galėtu būti vykdoma naujoje, dar tik projektuojamoje teritorijoje, o ne toje, kur dabar numatyta ir prastūminėjama. Ta vieta aplamai nelogiška, neapgalvotai pasirinkta, kas mano supratimu aplamai NEGALIMA.
Sėdi ponai Vilniuje ir, pasiėmę žemėlapį, „barsto” visokias nuodingas, degias, sprogias gamybas po Lietuvą, besilankstydami užsienio kapitalui. Metanolio- į Darbėnus,
vandenilio- į Klaipėdą. Negana to, Baltija jau nebegyva. Nori pajūrį į kloaką paverst. Viena
laimė, kad žmonės nebetyli ir pasipriešina Lietuvos gamtos naikinimui.
Visa ši istorija su vandenilio gamyba kvepia korupcija! Taip skubiai, neįvertinus visų baisių pasekmių mūsų gamtai, žmonių saugumui, sunaudojant labai daug energijos -tikrai tai vėl eilinė gradiozinė Lietuvos nepataisoma afera!
Asmenys stumiantis iregiona i ekologine praraja tures buti ivertinti teisiskai
https://www.atviraklaipeda.lt/2024/10/16/pasirase-sutarti-del-vandenilio-stoteles/
Labai teisingas straipsnis, ta pati skaičiau , yra kitu šaltiniu.
O ką išrinkti iš Klaipėdos Girskienės ir Petrošiai ir Grubliauskai? Girdėjau Girskienė ,,už ,, iš gelo vandens tai ,,žaliojo ,,vandenilio gamyba
Ir tai budama aplinkosaugos komitete. Niekada nepasisekė prieš gelo vandens naudojima degalams. Ką mes renkam?
Mere, kvieskite gerbiamą Povą Lataką „ant kilimo”. Iš kur toks keistas uosto vadovo noras tam vandeniliui? Nepalikte miestiečių nežinioje. Tokia maža šalis, vienintelis uostas- ir tokios abejotinos naudos???
Pradedant skaityti pavadinimas straipsnio teisingas ? Vandeninio ar vandenilio?
Ačiū, kad pastebėjote ir parašėte.
O kur žiūri mūsų Aplinkos Departamentas, AAA, ir visokie kitokie kurie gauna algas iš valstybės ir ką? Sėdi ir tyli? Ar visiškai nekompetetingi ar tiesiog tyli?