Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-02 |
Sovietinės Klaipėdos valdžiai 1949-1951 metais niekaip nesisekė sutvarkyti Dangės krantinių, tad teko ne kartą tiesiog konstatuoti, jog jų būklė yra pavojinga ir uždrausti didžiosios dalies laivų eismą upėje.
Apie šį bei kitus su transportu susijusius to meto Vykdomojo komiteto (VK) sprendimus ir pasakos dar vienas istorinis „Atviros Klaipėdos“ rašinys, parengtas pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomus dokumentus.
Pakartotinis draudimas
Dar 1949-ųjų liepą Klaipėdos miesto VK buvo konstatavęs, kad nevykdomas jo 1948 m. spalį priimtas sprendimas dėl Dangės krantinių priežiūros ir laivų švartavimo tvarkos. Tad buvo pripažinta, kad Dangės krantinės jau yra katastrofiškos būklės ir netinkamos eksploatuoti, joms būtinas skubus remontas. Tada VK nusprendė nuo 1949 m. rugpjūčio 1-osios uždrausti visoms organizacijoms švartuoti laivus prie Dangės krantinių ir vykdyti krovos darbus – išimtis buvo numatyta tik keleiviniams laivams.
Krantinių būklė dar labiau pablogėjo po 1949-ųjų spalį 3 d. siautusio štormo, kai žvejybiniai traleriai suplaukė į Dangę, nors tai nebuvo suderinta su Jūrų prekybos ir Upių uostų dispečeriais. Kapitonai tada Dangėje ėmė švartuoti laivus kaip išmano, nepaisydami jokių laivybos taisyklių ir galiausiai buvo ne tik pažeista „eilė laivų”, bet ir daugelyje vietų suniokotos Dangės krantinės, taip padarant „didelę žalą valstybei”.
Atrodo, kad niekas nebuvo pasikeitę iki pat 1951-ųjų balandžio vidurio, kai VK priėmė sprendimą dėl „Dangės upės krantų išsaugojimo“. Jo preambulėje buvo konstatuota, kad dėl to, jog čia esančia infrastruktūra netinkamai naudojosi Upių uostas, Kaliningrado tralinis laivynas ir „daugelis kitų“ organizacijų, 285 krantinės tiesinių metrų buvo sugriauta, o nuostoliai dėl to sudarė 380 000 rublių. Dangės krantinės ir vėl buvo įvardintos netinkamos naudoti bei keliančiomis pavojų tiek laivams, tiek ir gyventojams.
Tad VK nusprendė nuo balandžio 23-iosios uždrausti į Dangę visiems jūriniams ir upiniams laivams, nustatant išimtį tik keleiviniams. Upių uosto viršininkui drg. Kajumovui buvo nurodyta visus krovinius iškrauti „kanale už tralinio laivyno“ ir skubiai tam paruošti krantines bei iškrovimo aikštelę. Kol tai bus padaryta, pastarajam buvo rekomenduota susitarti dėl laikinos krovos Prekybos uoste.
Taip pat drg. Kajumovui buvo nurodyta iki gegužės 1-osios Dangėje įrengti bonas, kad būtų galima reguliuoti keleivinių laivų eismą.
Kapitalinį upės krantinių remontą per antrą tų metų ketvirtį buvo nurodyta atlikti Upių, Jūrų prekybos uostams ir Laivų remonto gamyklai.
Prie vandens transporto reikalų miesto valdžia sugrįžo tų metų liepą, kai siekdama užkirsti kelią galimoms nelaimėms ir miško gaisrams Kuršių nerijoje, nusprendė uždrausti keltais, kateriais ir garlaiviais plukdyti per marias vaikus iki 15 metų, jei jų nelydi tėvai. Klaipėdos upių uosto viršininkui drg. Kajumovui buvo uždrausta parduoti tokiems nepilnamečiams bilietus.
Autobuso į Rybportą nebus
Susisiekimas su nauja pietine miesto dalimi 1951 metų pavasarį dar nepateko prie miesto valdžios prioritetų. Balandį VK priėmė sprendimą „dėl Marių gatvėje gyvenusių rinkėjų prašymų“.
Šalia besikuriančio Žvejybos uosto tuo metu gyvenę klaipėdiečiai miesto valdžios prašė ne tik čia atidaryti Gostorg parduotuvę, laikraščių kioską, kirpyklą, įrengti apšvietimą, telefono apartą, bet ir nukreipti čionai miestinį autobusą.
Dėl pastarojo prašymo VK išliko kurčias – savo sprendime nurodė atsakingiems asmenims iki gegužės 1-osios šiame miesto gyvenamajame rajone atidaryti parduotuvę, kirpyklą, laikraščių kioską su telefonu ir pašto dėžute. Apšvietimą Marių gatvėje buvo nurodyta įrengti iki rugsėjo 1-osios.
Šviesoforų būdeles keitė pultai
Reaguodamas į didėjantį eismo intensyvumą mieste VK baigiantis tų metų gegužei nusprendė patvirtinti Milicijos valdybos parengtą kelio ženklų išdėstymo schemą. Jų įrengimui, šviesoforų perreguliavimui ir pėsčiųjų perėjų nudažymui Montės (dabar – Herkaus Manto) ir Pergalės (dabar – Tiltų) gatvėse buvo paskirta 10 000 rublių suma.
Miesto komunaliniam ūkiui buvo nurodyta minėtuosius ženklus pagaminti iki birželio 15-osios bei juos statant prioritetą skirti vienpusio eismo gatvėms.
Tokių ženklų priežiūra ir šviesoforų remontas buvo pavestas Kelių ir tiltų trestui. Jam buvo nurodyta iš gatvių pašalinti šviesoforų reguliavimo būdeles, kaip netekusias savo reikšmės bei trukdančias pėstiesiems, o vietoje jų įrengti šviesoforų reguliavimo pultus.
Autotransporto kontora gavo nurodymą ant visose autobusų stotelėse iškabinti apšviestus ženklus „Autobusų stotelė“ bei keleivių įlaipinimo į autobusus taisykles. Tuo metu visoms įmonėms ir įstaigoms, turėjusioms automobilius, tose vietose, kur iš jų garažų transportas išvažiuodavo į gatves, buvo nurodyta pakabinti tamsiuoju paros metu šviečiančius ženklus „Saugokis automobilio“.
Tai pat miesto valdžia paprašė Apskrities VK, kad jis įpareigotų kinofikacijos viršininką reguliariai demonstruoti trumpametražinius filmus-žurnalus, populiarinančius saugų eismą. O Liaudies švietimo skyriaus vedėjas drg. Baranauskas gavo nurodymą įpareigoti visų švietimo įstaigų direktorius nuolat kalbėtis su auklėtiniais ir jų tėvais apie eismo saugumą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą