Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-03 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomai dokumentais „Atvira Klaipėda“ šįkart pasakoja apie 1923-iųjų pabaigoje Tautų Sąjungoje prasidėjusį procesą, kurio metu buvo sprendžiama, kokiomis sąlygomis Lietuva turėtų valdyti Klaipėdos kraštą.
Vienas iš to laikotarpio dokumentų liudija įdomų faktą, kad Klaipėdos uostas regėtas ir visoje Kuršių nerijoje, besitęsiantis iki pat sienos su Vokietija.
Tautų Sąjungos Tarybos suformuota komisija ginčui dėl Klaipėdos krašto valdymo sąlygų spręsti, kurią sudarė JAV valstybės veikėjas, stambus finansininkas Norman Davis, Nyderlandų atstovas Tautų Sąjungos Taryboje Anton Kröller ir Švedijos atstovas prof. M. Hoernell, po keturių dienų, praleistų Klaipėdoje, vasario 14-ąją apsilankė Kaune, kur ją priėmė premjeras Ernestas Galvanauskas.
Pastarojo vertinimu, kurį jo biografijoje išdėstė brolis Gediminas Galva, pirminis N. Davis nusiteikimas kėlė susirūpinimą. Bent keturias valandas užsitęsusio pokalbio Kaune metu buvo sutarta dėl autonomijos pobūdžio, bet nuomonės ryškiai skyrėsi dėl uosto valdymo ir tranzito Nemunu. Nerimą E. Galvanauskui kėlė ir kitą dieną numatyta komisijos kelionė į Varšuvą, nors Lenkija nebuvo derybų šalis. Ten komisija susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministru Maurycy Klemens Zamoyski.
Vasario 18-ąją komisija grįžo į Ženevą. Ten su ja derėjosi Lietuvos delegacija, kurią sudarė Lietuvos pasiuntinys Vokietijoje Vaclovas Sidzikauskas, Užsienio reikalų ministerijos Vakarų ir Politikos departamentų direktorius Bronius Kazys Balutis, Lietuvos ambasadorius Italijoje Petras Klimas ir vėliau prie jų prisijungęs E. Galvanauskas.
Vasario 23-iąją pranešimą apie tą dieną įvykusį posėdį iš Ženevos į Kauną premjerui siuntė V. Sidzikauskas.
„Klaipėdos uostas apima abu Kurischeshaff’o krantu ir gali būti išplėstas net ligi sienos su Vokietija. Beto, Lietuvos vyriausybė turės pranešti, ar ji apsiima išlaikyti Nemuno įtaisymus ir jei ne, tai Nemuno dalis Klaipėdos teritorijoj bus skaitoma Klaipėdos uosto dalimi“, – apie komisijos pasiūlytą projektą rašė V. Sidzikauskas.
Ji taip pat siūlė, kad uosto plėtojimo ir išlaikymo išlaidos tektų Lietuvos Vyriausybei, o pastaroji „galės susitarti su vietiniais organais dėl išlaidų pasidalijimo“. Uosto direkciją komisija siūlė sudaryti iš trijų narių.
„Vienas skiriamas Lietuvos Prezidento, antras – Direktorijos iš trijų Ekonominės Klaipėdos Tarybos pristatytų kandidatų ir trečias – Pirmininkas, paskirtas T. S. susisiekimo ir tranzito Komisijos. Tas Pirmininkas turės būti iš neriverenų valstybių, t. y. kurios neprieina prie Nemuno, ir nė vienas sprendimas negalės įvykti be jo sutikimo“, – siūlytą uosto valdymo organo sandarą aprašė Lietuvos diplomatas.
Uosto direkcija planuota įpareigoti kasmet pristatyti Klaipėdos krašto Seimui uosto biudžetą bei „pateikti raportą Lietuvos Vyriausybei ir Direktorijai, o kopijas T. S. susisiekimo ir tranzito Komisijai“. Taip pat norėta jai suteikti teisę kreiptis į Tautų Sąjungą, jei Lietuvos valdžios institucijos „nesikaitytų“ su parengtais uosto plėtros planais.
Siūlyta, kad algą direkcijos pirmininkui nustatytų Tautų Sąjungos komisijos pirmininkas, o kitiems nariams – Lietuvos Vyriausybė ir Direktorija. Visiems jiems planuota suteikti diplomatinę neliečiamybę.
„Svetimšaliai pirkliai arba kompanijos turės teises kurti savo prekybos įstaigas Klaipėdos uoste ir Direktorija apsiima teikti jiems vietos porte ne blogesnėmis sąlygomis kaip klaipėdiečiams. Jeigu uoste nebūtų vietos, tai už uosto ribų jie galėtų pirkti ar jiems būtų eksproprijuota reikalinga vieta, jeigu ji pirmiau nebuvo užimta prekybos ir pramonės įstaigų“, – apie dar vieną siūlymą informavo V. Sidzikauskas.
Jis taip pat pranešė, kad komisijai išdėstė, jog toks pastarosios siūlymas dėl uosto valdymo yra dar blogesnis nei Ambasadorių konferencijos, nes su ja ginčytasi dėl santykio tarp Klaipėdos krašto ir Lietuvos Vyriausybės atstovų, o čia „valdymas atiduodamas internacionaliniam organui, nes T. Sąjungos atstovas Direkcijoj turi dominuojančią rolę“, o kitus du narius padaro „tiktai statistus“.
Galiausiai suderėtos ir visų šalių patvirtintos Klaipėdos krašto konvencijos dalimi buvo ir Klaipėdos uosto statutas. Pagal jį Lietuvos vyriausybė apsiėmė išlaikyti ir vystyti uostą, o jo valdymui buvo suformuota trims metams skiriama trijų asmenų Uosto direkcija. Vieną skirdavo Lietuvos vyriausybė, kitą – Klaipėdos direktorija, trečią, kuriam priklausė diplomatinės privilegijos – Tautų Sąjungos susisiekimo ir tranzito komisijos pirmininkas (pastarasis narys negalėjo būti Nemuno kranto valstybės pilietis).
Pirmininką rinkdavo pačios direkcijos nariai. Direkcijos biudžetą tvirtindavo Lietuvos Vyriausybė. Pati direkcija skirdavo uosto kapitoną.
1925 m. kovo 17 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad po poros dienų į uostamiestį turėtų atvykti pirmasis Tautų Sąjungos paskirtasis Uosto direkcijos narys Yngvar Kjelstrup.
Jis turėjo prisijungti prie Lietuvos Vyriausybei atstovavusio inžinieriaus, buvusio susisiekimo ministro Tomo Naruševičius ir Klaipėdos direktorijai atstovavusio jos pirmininko Endriu Borcherto.
Laikraštis informavo, kad iki Tautų Sąjungos komisijos pirmininko paskyrimo norvegas penkerius metus buvo Oslo uosto viršininkas.
„Paėmęs uosto valdymą į savo rankas, jis iš naujo pertvarkė uosto administraciją ir ėmė laikytis taupumo ir didžiausio atsargumo politikos. Jis nedarė uoste jokių įstatymų, jei, jo nuomone, buvo galima jų išvengti, ir ėmėsi tik tokių pagerinimu, kurie visais atžvilgiais turėjo išsimokėti. Tos politikos rezultate Oslo uostas, kurs lig tol duodavo tik nuostolių, ėmė duoti pelno. Galima pasakyti, kad dabar iš visų Skandinavijos uostų, neišskyrus net tokių didžiulių, kaip Goteborgas ir Stokholmas, tiktai vienas Oslo uostas teduoda deficito, tuo tarpu kai kiti uostai turi milijonus nuostolių”, – rašė „Klaipėdos žinios“.
Po metų šis laikraštis informavo, kad norvegas gauna „prezidentinę algą“ – 8000 litų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Kodėl už mus visada sprendžia kažkokie amerikiečiai? Mes jiems skolingi?