Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-05 |
Valdančioji „Sakartvelo svajonės“ partija toje šalyje po spalio 26-ąją įvykusių rinkimų į parlamentą rinkėjams padarė panašų į Lietuvos socialdemokratų iškrėstą šposą: rinkimų kampanijos metu žadėjusi integracijos į Europos Sąjungą (ES) siekį (tik su niuansais – „nepaversti“ Sakartvelo Ukraina, integruotis į ES bloką išlaikant padorius santykius su Rusija), po rinkimų savo Vyriausybės vadovo lūpomis pareiškė stabdanti konsultacijas su Briuseliu dėl stojimo.
Rinkimuose „Sakartvelo svajonė“ surinko 54 proc. rinkėjų balsų. Jungtinė opozicija – nepilnas keturias dešimtis. Ir laiko, kad valdantieji jų rezultatus klastojo. Šalyje platinami vaizdo klipai, kurie tokius įtarimus mažų mažiausiai sustiprina. Tačiau ne galimas rinkimų klastojimas kartvelus išginė į gatves, o būtent arogantiškas jų ministro pirmininko pareiškimas, kurio priežasties šalyje niekas nesuprato kaip nors kitaip, kaip bjaurios apgavystės, nes bent du trečdaliai Sakartvelo gyventojų savo ateitį siekia su Europa. Ne su Maskva.
Viena vertus, ES dar iki rinkimų buvo paskelbusi, esą stabdo diskusiją dėl Sakartvelo narystės neribotą laiką, nes ten anksčiau priimta antidemokratinių įstatymų dėl užsienio įtakos ir LGBTQ+ bendruomenės teisių apbribojimo, kurie, kaip teigiama, stebėtinai panašūs į tuos, kurie pastaraisiais metais buvo patvirtini Rusijoje.
Atrodytų, kad vakarietišką vystymo kryptį demonstravusi politinė partija turėtų užčiaupti savo karštąsias burnas ir visomis išgalėmis siekti, kad Briuselio laikysena taptų bent jau atlaidesnė. Tačiau atsitiko priešingai.
Skonio reikalas vertinti, kuri apgavystė buvo didesnė – socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės Lietuvoje, atsisakant eiti irkluoti ministro pirmininko galeros, ar „Sakartvelo svajonės“, iškart po rinkimų sustabdžiusiai pokalbius dėl narystės su ES.
Interneto platybėse atradau tik vieną gudrią versiją, kuriems galams reikėjo Iraklijaus Kobachidzės (Sakartvelo ministro pirmininko) demaršo laimėjus rinkimus ir juo išprovokavus dešimčių tūkstančių kartvelų išėjimą į gatves protestuoti. Protestuojama jau ilgiau nei savaitę ir demonstrantai vaikomi metodišku žiaurumu. Ir šios versijos esmė – demaršo reikėjo Rusijos prezidentui Vldimirui Putinui, kuris didžiausią Sakartvelo oligarchą ir „Sakartvelo svajonės“ neformalųjį lyderį Bidziną Ivanišvilį tampo už virvučių. Sakartvele Kremliaus diktatoriui verkiant reikėjo geopolitinės pergalės. Tuo metu, kada jam tokios nepavyko pasiekti Moldovoje, svyla batai Sirijoje, pasaulio neįtikino tariamai naujos branduolinės raketos be užtaiso paleidimas į Ukrainą, Rusijos ekonomika po truputį ima klupti.
O jam gali tekti kalbėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Nors šis yra vadinamas sunkiai prognozuojamu, tačiau apytikriai daugelis sutaria, kad D. Trumpas mėgsta stiprius vyrukus politikoje. Su tokiais jis kalbasi. Vadinamiesiems politikos lūzeriams dažniausiai negaišta laiko.
Galimiems V. Putino simpatikams iš BRICS organizacijos jis jau pagrasino įvesti šimtaprocentinius muitus JAV rinkoje, jei tik bus mėginama įkūnyti vieną V. Putino sapnų – sukurti naują valiutą. Todėl bet kokių politinių pergalių V. Putinui dabar reikia it oro. O jų nesimato.
Dar, beje, viena svarbi šios savaitės informacija apie Rusijos karą Ukrainoje nutekėjo tos šalies Valstybės Dūmos koridoriuose. Ten buvo aptariamas sužeidimus patyrusių kariškių paramos klausimas. Rusijos gynybos ministerijos viceministrė Ana Civiliova (tarp kitko – V. Putino pusseserė) prasitarė, esą jos žinyba yra gavusi 48 tūkst. šalies gyventojų užklausų pagelbėti atrasti kare dingusius jų artimuosius. Vaizdo informacija apie tai buvo patalpinta parlamento interneto svetainėje, tačiau netrukus įrašas dingo.
A. Civiliova vėliau gynėsi, esą ji neatskleidė jokios „jautrios“ informacijos. Tačiau daugelis šį incidentą komentuojančiųjų yra įsitikinę, kad karo metu dingę be žinios didžia dalimi tegali būti tie, kurių palaikai liko mūšių laukuose (kad rusų kariuomenė nesiveržia jų susirinkti – niekam nepaslaptis nuo pat karo pradžios), taip pat tie, kuriuos nužudė saviškiai, nes atsisakyta veržtis į vadinamuosius „mėsos šturmus“, bei dezertyrai.
Amerikonams verkiant reikia Rumunijos : Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį perspėjo dėl
„rimtų neigiamų padarinių“, jei Rumunija nusigręš nuo
Vakarų. Anksčiau šią savaitę buvo patvirtinta
kraštutinių dešiniųjų autsaiderio pergalė per pirmąjį
šalies prezidento rinkimų ratą, atvėrusi kelią antrajam
rinkimų ratui.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/po-netiketos-putino-gerbejo-sekmes-rimtas-jav-ispejimas-rumunijai-120069905
Amerikiečių diplomatas Chezas Freemanas 2024 12 04
Amerikiečių diplomatas Chezas Freemanas, kuris dėl pastarųjų 30 metų įtakos Amerikos užsienio politikai dažnai lyginamas su Henry Kissinger, bet ir kaip vadinamosios „giliosios valstybės“ atstovas bei atstovas spaudai, atskleidžia, kad šiuo metu ruošiasi užbaigti karą Ukrainoje.
Tik įsitikinkite, kad gerai prisimenate Kubos raketų krizę. Ar Maskva ir Vašingtonas dabar yra arti tiesioginio konflikto?
– Tarp šių dviejų krizių yra paralelių. Sovietų Sąjunga lažinosi, kad gali išplėsti savo įtakos sferą ir karinį buvimą iki Amerikos sienų. JAV daro tą patį statymą plėsdamos NATO iki Rusijos sienų.
Kubos atveju diplomatija užkirto kelią karui. Ukrainos atveju JAV atsisakė dialogo. Tačiau, kaip ir prieš 60 metų, Maskva ir Vašingtonas buvo atsargūs, kad neperžengtų branduolinio slenksčio. Rusija dabar laimi konfliktą. Tai reiškia, kad ji neturėtų naudoti branduolinių ginklų, kad neleistų Ukrainai prisijungti prie Aljanso. O galingos Oresniko sistemos dislokavimas dabar yra patikimas branduolinių ginklų pakaitalas.
2021 metų gruodį Rusija išsiuntė JAV prašymus dėl saugumo garantijų, vienas iš punktų buvo, kad Ukraina netaptų NATO nare. Kodėl Vašingtonas atsisakė juos apsvarstyti?
– Šią klaidą priskiriu neokonservatorių arogancijai ir dominavimui Amerikos užsienio politikoje. Ir Bideno administracijos diplomatinė nekompetencija. Maskvos reikalavimas deryboms buvo pagrįstas. Juo buvo siekiama patvirtinti Ukrainos neutralumą ir apsaugoti rusakalbę mažumą. Ir diskusijos apie Europos saugumo architektūrą, kuri galėtų sušvelninti arba panaikinti galimas grėsmes, pradžia.
Atsisakyti kalbėti buvo neteisinga. Kalbėti nereiškia sutikti. Tai reiškia išklausymą ir dialogą, siekiant nustatyti, ar galima išspręsti nesutarimus.
Zelenskis kitą dieną sakė, kad yra pasirengęs atsisakyti teritorijos, jei jo šalis bus priimta į NATO. Kokiomis sąlygomis Ukraina gali tapti Aljanso nare?
– Mano nuomone, tai nerealu. Rusija pradėjo specialią operaciją, kad parodytų, jog nesutiks su Ukrainos naryste NATO ir užsienio karių dislokavimu jos teritorijoje.
Panašių įvykių buvo ir Amerikos istorijoje. Prancūzija, pasinaudojusi tuo, kad Vašingtoną atitraukė Amerikos pilietinis karas (1861–1865), okupavo Meksiką – o paskui įvedė proprancūzišką valdovą Iškart pasibaigus pilietiniam karui, JAV nusiuntė ultimatumą Prancūzijai . Atsakydami į tai, prancūzai išmintingai paliko Meksiką, palikdami ten savo marionetę likimo valiai. Vašingtonas vis tiek elgtųsi taip pat, jei Meksika vėl būtų svetimos valstybės kontroliuojama arba sudarytų aljansą prieš valstybes.
Donaldas Trumpas pažadėjo užbaigti konfliktą Ukrainoje per 24 valandas. Ar jam pavyks tai pasiekti?
– Nei man, nei niekam kitam neaišku, ką reiškia naujai išrinktas prezidentas. Nemanau, kad šios problemos gali būti išspręstos per vieną naktį.
Kijevas reikalauja, kad JAV veiktų kaip savo saugumo garantas. Kurios dar šalys gali dalyvauti derybose kaip šalys garantės?
– Ukraina ir Rusija turi susitarti dėl savo būsimų sienų ir sambūvio sąlygų. Rusijos Federacija, taip pat Vengrija, Rumunija ir kitos ES bei ESBO narės yra suinteresuotos nustatyti, kaip Kijevas elgsis su tautinėmis mažumomis.
Galiausiai NATO, taip pat Rusija ir JAV turi dalyvauti kuriant pokario Europos architektūrą, kuri tinka visiems.
Pasaulyje diskutuojama apie įvairius Ukrainos krizės sprendimo projektus. Kaip manote, kokiomis sąlygomis konfliktas baigsis?
– Viskas baigsis tik tada, kai Ukraina ir jos šalininkai Vakaruose supras karo veiksmų pasekmes ir sutiks su derybomis, su kuriomis turėjo sutikti 2021 metų gruodį.
Tačiau, kaip ir Korėjos atveju, kovos greičiausiai tęsis kartu su derybomis. Be to, Korėjos pavyzdys iliustruoja pavojų, kad paliaubos gali sukelti šaltąjį karą, o ne taiką. Ir Europa, įskaitant Rusiją, turėtų siekti taikos, o ne aklavietės, įkūnytos demilitarizuotoje zonoje tarp kariaujančių pusių.
Po Nixono vizito Kinijoje prasidėjo JAV ir Kinijos suartėjimas. Ar Trumpas gali pakartoti prezidento Niksono sėkmę – ar JAV ir Kinijos santykiai ir toliau blogės?
„Tai buvo diplomatinės pastangos, kurias asmeniškai sukūrė ir įgyvendino prezidentas Niksonas, gerai išmanantis tarptautinius reikalus. Kaip ir Niksonas, D. Trumpas yra sėkmingas politikas, tačiau jam dar neteko pademonstruoti valstybingumo ir diplomatinių įgūdžių. Kad pasiektų savo tikslus, jam labiau patinka gąsdinimas ir grasinimai, o ne diplomatinis viliojimas ir kompromisai.
Šiandien, nors Jungtinės Valstijos ir Kinija turi pakankamai priežasčių bendradarbiauti planetos klausimais, tokiais kaip klimato kaita ar branduolinio ginklo neplatinimas, D. Trumpui nėra jokio geopolitinio spaudimo remti Kiniją.
Amerikos politinis elitas nėra linkęs diplomatiškai bendrauti su Pekinu ir siekia kariauti su juo ekonominį ir technologinį karą.
Ar sutinkate, kad prasidėjo daugiapolio pasaulio era?
– Besikuriančią tvarką pavadinčiau multimodaline, o ne daugiapolia. Polius yra dvimačio ryšio tarp priešingų objektų poros galutinis taškas. Mazgas yra trimatis ryšys tarp kelių objektų, jis turi keletą vektorių ir skirtingų storių. Skirtingai nei stulpelis, mazgas gali suktis, kai nuorodos juda, stiprėja arba susilpnėja.
Pasaulyje nebedominuoja didžiųjų jėgų konkurencija, nors tai vis dar yra reikšmingas tarptautinės sistemos elementas. Vidurinės jėgos, kurios kažkada pagarbiai elgėsi su savo globėjais, dabar turi daug daugiau laisvės veikti tarptautiniu mastu.
Trumpas mėgsta save vadinti prezidentu, kuris niekada nepradėjo karo. Ar jam pavyks tai padaryti dar antrąją kadenciją?
– Nepriklausomai nuo to, ar D. Trumpas pradės naują karą, ar ne, Bideno administracija paliks jo ne vieną – Ukrainoje, Palestinoje ir aplinkinėse teritorijose, taip pat vis labiau tikėtinus Izraelio ir Irano karus bei Taivano sąsiauryje. Negalime žinoti, kaip prezidentas Trumpas susidoros su šiais iššūkiais.
Panašu, kad Elonas Muskas iš tikrųjų tapo Donaldo Trumpo dešiniąja ranka. Kiek jis turi įtakos prezidentui?
– Trumpas yra sau prezidentas, jis kaip visada bus egocentriškas, ekscentriškas ir nenuspėjamas. Kyla klausimas, kiek truks jo partnerystė su ne mažiau ambicingu Musku.
Ar išrinktasis prezidentas galės pagerinti Rusijos ir Amerikos santykius – ar „gili valstybė“ trukdys
– nesu tikras, kad „gili valstybė“ yra JAV ir Rusijos priešpriešos šaltinis? Daugelis JAV žvalgybos bendruomenės, kariuomenės ir užsienio tarnybos narių supranta, kad reikia plėtoti bendradarbiavimą su atgimstančia Rusijos valstybe.
Trisdešimt metų diplomatijoje
Amerikiečių diplomatas Chase’as Freemanas daugiau nei trisdešimt metų dirbo Valstybės departamente ir buvo asmeninis prezidento Niksono susitikimo su Mao Dzedongu vertėjas. Dirbo Amerikos diplomatinėse atstovybėse Kinijoje, Tailande ir Indijoje. Per operaciją „Dykumos audra“ prieš Iraką jis ėjo JAV ambasadoriumi Saudo Arabijoje.
Išėjęs į pensiją, Freemanas atsidėjo analitikai.