Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-03 |
Prasidėjusių 2025-jų metų vasario 8, 9 dienomis numatytas Baltijos šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos – elektros energetinės sistemos atsijungimas iš sovietinio taip vadinamo BRELL energetinio žiedo (jungiančio Baltarusiją, Rusijos dalį, Estiją, Latviją, Lietuvą) ir sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Toks pokytis aprašytas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, Seimo patvirtintoje 2024 m. birželio 23 d. Nepaisant tarytum detalaus problemos pristatymo šiame dokumente, nedelsdamas kreipiausi į energetikos ministrą ir kitus kompetentingus energetikos atstovus su pastebėjimais ir siūlymais, kuriuos glaustai pristatau „Atviros Klaipėdos“ skaitytojams.
Esminis pastebėjimas susijęs su su sinchroninių elektros mašinų vaidmeniu elektros energetikos sistemose. Nors minėtoji Strategija remiasi atliktomis išsamiomis studijomis, tačiau dokumente stokojama dėmesio sinchroninių elektros mašinų – generatorių, sinchroninių kompensatorių, variklių – reikšmei energetiko sistemos patikimumui. Tokį trūkumą rodo sinchroninių kompensatorių būtinybės ignoravimas (o jie iš tikrųjų sėkmingai įrengiami), nenumatyta unikalios ir naudingos Lietuvai Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtra, hidroelektrinių (įskaitant mažąsias) reikšmės nutylėjimas.
Supaprastintai sinchroninių elektros mašinų vaidmenį elektros energetikos sistemose galima aiškinti įvairių energijos balansavimo lygių aktualumu. Suprantama, kad viena iš būtinų energetinės nepriklausomybės išraiškų – metinio elektros energijos gamybos ir naudojimo balansas. Taip pat svarbus vėjo ir saulės elektrinių generuojamos elektros energijos netolygumo balansavimas taip vadinamais prieinamais generavimo įrenginiais, energijos kaupimo įrenginiais bei lanksčiu apkrovos valdymu. Tuo tarpu atitinkamai valdomos sinchroninės elektros mašinos gali balansuoti energijos srautus kiekvieno kintamosios elektros srovės periodo (ar net pusperiodžio, t. y. 0,01 sekundės trukmės) metu. Be to, sinchroninės elektros mašinos dalinai riboja aukštesniųjų srovės harmonikų neigiamą įtaką (dar nepakankamai ištirtą), o aukštesnes srovės harmonikas neišvengiamai sukuria vis plačiau elektros energetikoje naudojami puslaidininkių elementai. Taigi, sinchroninės elektros mašinos didina elektros energetinės sistemos patikimumą, ją saugodama nuo griūties (subyrėjimo, koks praeitą vasarą nutiko keturiose Balkanų šalyse).
Antra vertus, artėjantys elektros energetikos sistemos pokyčiai dažnai žurnalistų ar net energetikos specialistų anonsuojami kaip „sinchronizavimas“, tarytum tai būtų kažkokia naujovė. Iš tikrųjų ir dabar sistema yra sinchronizuota su BRELL sistema, kuri techniniu požiūriu būtų pažangi, kintamosios įtampos dažnį nustatant galingų Volgos hidroelektrinių kaskadui. Be abejo, problema, kad šią sistemą valdo agresorius, turintis galimybę mums bet kada skaudžiai pakenkti (pavyzdžiui, sutapdinant staigų elektros linijų atjungimą su kokia nors diversija ar (ir) hibridine valdymo įrangos ataka). Taigi, reikšmingų elektros energetikos sistemos pokyčių esmė ne bet kuris sinchronizavimas, o Lietuvos ir trijų Baltijos šalių sistemų parengimas izoliuotai ir savarankiško valdymo veiklai, o jos patikimumo padidinimui – tiesioginis sinchronizuotas susijungimas su kontinentinės Europos sistema.
Užsiminus apie galimą Rusijos kenkimą energetikai, tenka apgailestauti, kad, pavyzdžiui, elektros kabelio tarp Suomijos ir Estijos pažeidimas klaidingai bandomas vadinti sabotažu, o ne diversija.
Be abejo, samprotavimus apie elektros energetikos problemas galima būtų tęsti, aptariant atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės, bangų elektrinių), elektros energijos kaupiklių, aukštesniųjų elektros srovės harmonikų ir kitas technines energijos problemas, o taip pat ir terminijos bei elektros energijos rinkos klausimus.
Parašykite komentarą