Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
![]() | 2025-02-05 |
Antradienį surengto viešo Uosto direkcijos vandenilio gamyklai reikalingų inžinerinių statinių ir tinklų projektinius pasiūlymų svarstymo metu buvo pagarsinti ne tik tradiciniai dalies gyventojų nuogąstavimai. Abejones jau išsakė ir kaimynystėje esančio, Klaipėdos miesto tarybos nario Arūno Tumos kontroliuojamo „Kamineros“ krovinių terminalo atstovai.
Tuo metu pati direkcija, dar pernai pasirašiusi sutartį dėl vandenilio pildymo punkto statybos, tik sausio pradžioje užsisakė „išsamią rizikos analizę, kuri leis įvertinti galimus pavojus ir jų valdymo priemones, nustatyti apsaugos zoną ir pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti vamzdyno saugumą“.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad pirmieji tokie projektiniai pasiūlymai, parengti UAB „Inžinerinis projektavimas“, visuomenei buvo pristatyti dar pernai liepos pabaigoje. Tada jie sulaukė dalies visuomenės ir politikų pasipriešinimo. Visgi spalio viduryje Uosto direkcija jau pranešė, kad pasirašė sutartį su „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus. Sutarties, kuria rangovas įsipareigoja užtikrinti ir gamyklos garantinę priežiūrą pirmuosius dvejus metus, suma siekia 8,7 mln. eurų be PVM. Skelbta, jog žaliąjį vandenilį Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40) gaminti ir tiekti planuojama pradėti 2026-aisiais.
Visgi praėjusį mėnesį vėl buvo paviešinti „Inžinerinio projektavimo“ parengti projektiniai pasiūlymai, o jų viešo, nuotoliniu būdu surengto svarstymo metu antradienį šios įmonės atstovas Jonas Veigneris aiškino, kad tai daroma dėl pasikeitusių statinių kategorijų, tiekėjų pateiktų davinių. Esą yra pakitęs inžinerinių statinių ir tinklų išdėstymas, o pats projektas jau yra detalesnis.
J. Veigenris pagarsino gana nemažai iš anksto gautų klausimų-pasiūlymų, kurie buvo identiški jau anksčiau viešai dėstytoms baimėms – esą neįvertinta sprogimo rizika, atstumas iki suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir artimiausių gyvenamųjų namų, kurie neva nuvertės atsiradus tokiam objektui, galimas evakuacijos poreikis. Taip pat vėl tikinta, kad geriamo vandens naudojimas tokiam tikslui yra nepateisinamas.
Atsakydamas į tokias pastabas J. Veigneris dėstė, kad poveikio aplinkai vertinimo metu buvo numatytos visos apsauginės priemonės ir jos yra taikomos. Anot jo, atstumus tiek iki SGD terminalo, tiek iki gyvenamųjų namų yra įvertinęs Priešgaisrinės apsaugos departamentas, jau pritaręs tokiems sprendiniams. Terminalas esą nepatenka į galimą sprogimo zoną.
Teiginiai apie namų nuvertėjimą, anot projektuotojo, neturi jokio pagrindo, nes jie stovi prie pramoninės teritorijos, kurioje jau ir dabar vykdoma krova.
J. Veigneris taip pat akcentavo, kad iš pradžių buvo planuojama po gamybos atliksiantį vandenį leisti tiesiai į Kuršių marias, bet dabar nuspręsta tokias nuotekas nukreipti į miesto tinklus.
Vienas iš pasiūlymo autorių nurodė, kad internete skelbiama peticija prieš tokius planus, kurią jau pasirašė per 400 žmonių, tačiau J. Veigneris tikino, jog projektas rengiamas nepažeidžiant jokių teisinių normų, o ir antras viešinimas organizuojamas tam, kad „kuo mažiau liktų baimių“.
Pačio pristatymo metu „Klaipėdos energijos“ atstovas Vidmantas Pikturna teiravosi, ar išnagrinėta, kaip bus elgiamasi su gamybos metu susidarysiančia atliekine šiluma, ar ji būtų tiekiama į tinklus. J. Veigneris teigė, kad šiuo metu tai nėra svarstoma.
Tuo metu šalia esančio „Kamineros“ krovinių terminalo vadovas Vaidas Intas panoro sužinoti, ar yra suskaičiuota šio projekto ekonominė nauda.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė teigė, jog projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, nes tokia inovacija iš nuosavų pinigų būtų neekonomiška. Jis žadėjo, kad detalus atsakymas bus pateiktas raštu.
„Bet koks projektas turi būti paremtas ekonomine nauda“, – savo ruožtu reagavo V. Intas.
Jis taip pat stebėjosi, kodėl gamykla projektuojama viename sklypo šone, o buitinės patalpos – kitame, taip tarp jų paliekant planuojamą geležinkelio atšaką į „Kamineros“ terminalą.
Projektuotojai aiškino, kad buitinės patalpos yra tik laikinos, konteinerinio tipo, vėliau bus išmontuojamos. „Kamineros“ atstovams pastebėjus, kad ir tvora „užeina ant suprojektuoto geležinkelio“, J. Veigneris teigė, jog pastarasis yra tik suplanuotas, o ne suprojektuotas ir tvora esą vėliau bus perkelta atsižvelgiant į geležinkelio projektą. Jis taip pat patikino, kad projektas bus patikslintas nurodant, kurie sprendimai yra laikini.
V. Intas taip pat teiravosi, kodėl laivo pildymo vandeniliu vieta yra planuojama toliau nuo pačios gamyklos. Tai esą gali būti nesaugu dėl šalia vykdomo krovos, didelių laivų, tačiau V. Paukštė tikino, kad toks sprendinys netrukdys „Kamineros“ krovai.
„Tegu direkcija atrašo, kad tai vienintelė vieta ir neįmanoma niekur kitur, kad būtų ateičiai“, – raštiško paaiškinimo pageidavo V. Intas.
Tuo metu Liudvika Kuzminčiūtė, asociacijos „Klaipėdos žalieji“ pirmininkė, teiravosi, ar numatytas teritorijos paaukštinimas siekiant eliminuoti galimą potvynio riziką tikrai yra pakankamas. Projektuotojas patikino, kad sprendinys yra numatytas pagal potvynio rizikos žemėlapius.
L. Kuzminčiūtė taip pat sakė norinti, kad Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas dar kartą susitiktų su šalia gyvenančiais žmonėmis, nes jie esą vis dar turi klausimų.
„Maloniai priimu visus kvietimus, nusistatykime laiką“, – sureagavo pristatyme taip pat dalyvavęs A. Latakas.
Uosto direkcija tik šią savaitę paviešino, kad sausio pradžioje užsakė atlikti išsamią šio objekto kiekybinės rizikos analizę. Ji esą leis įvertinti „galimus pavojus ir jų valdymo priemones, nustatyti apsaugos zoną ir pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti vamzdyno saugumą“. Rizikos analizę atlieka ta pati įmonė, kuri iki šių metų rudens įsipareigojo pastatyti ir įrengti viešojo vandenilio pildymo punktą – „MT Group“.
Rizika turi būti apskaičiuota per 40 darbo dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos, be ne vėliau, kaip iki gegužės 3 d. O vandeninio gamykla turi būti pastatyta ir suderinta iki šių metų lapkričio vidurio.
„Atsižvelgiant į tai, kad planuojamoje vandenilio vamzdyno infrastuktūroje slėgis sieks net 500 barų slėgį, ir vadovaujantis gerąja inžinerine bei ES šalių praktika būtina nustatyti vandenilio vamzdyno infrastruktūros apsaugos zoną ir tai paviešinti rengiant tiek projektinius pasiūlymus, tiek patį techninį projektą, – tašoma techninėje specifikacijoje. – Apsaugos zonos nustatymas įgyvendinamas tik atlikus kiekybinį rizikos vertinimą (QRA)“.
Įvertinant rizikas reikės modeliuoti galimus incidentus (pvz., vamzdyno gedimą, sprogimus ar dujų nutekėjimą), analizuoti šių incidentų poveikį aplinkinėms teritorijoms, atsižvelgiant į meteorologines ir geografines sąlygas. Vertinant riziką reikia nustatyti galimus pavojus, jų tikimybę ir pasekmes bei pateikti rekomendacijas dėl rizikos mažinimo priemonių.
„Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste yra pirmasis tokio pobūdžio projektas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Todėl jo įgyvendinimui neribojame nei savo laiko, nei pastangų, nei dėmesio. Siekdami susidaryti išsamią nuomonę apie pagrindinio elemento – elektrolizerio – gamybą, lankėmės gamykloje, kur susipažinome su įmonės vadovybe, įgyta patirtimi tiekiant įrangą kitiems užsakovams, įmonės darbo kultūra, jos gamybiniais cechais. Bendras įspūdis abejonių nekelia – Klaipėdai bus pagamintas naujausių technologijų, saugus ir patikimas įrenginys“, – praėjusių metų lapkritį platintame pranešime buvo cituojamas A. Latakas.
Poveikio aplinkai vertinimo procedūros šiam projektui baigtos pernai gegužę. Teigiama, kad žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį nei standartinė automobilių plovykla.
Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.
INFORMACIJA
„Vandentiekio maksimalus poreikis vandenilio gamybai pagal įrangos tiekėjo pateiktą informaciją bus 500 l/h. <…> Gamybinių nuotekų kiekis vandenilio gamybos metu pagal įrangos tiekėjo pateiktą informaciją susidarys maksimalus kiekis 250 l/h. <..> Vandenilio slėgis viešojo transporto ir laivų pildymui – 350 bar, lengvųjų automobilių pildymui – 700 bar“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Nurodoma, kad pagrindiniai vandenilio gamyklos elementai yra pats Italijos kompanijos „IMI Remosa“ gamybos įrenginys (elektrolizeris), kurio pajėgumas 250 Nm³/h arba 540 kg/24h; vandenilio kompresorių konteineris; mažo, vidutinio ir didelio slėgio vandenilio saugyklos bei vandenilio dozatoriai (dispenseriai). Minėtose saugyklose atitinkami būtų laikoma po 39, 1038 ir 85 kg vandenilio.
Anot Uosto direkcijos, Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių, juo varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės, vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti. Klaipėdos uoste pagamintas žaliasis vandenilis pirmiausia bus naudojamas uosto reikmėms: jau statomas atliekoms iš uosto išplaukiančių ir į uostą atplaukiančių laivų surinkti skirtas laivas, jis bus varomas uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti.
Žadama, kad vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti.
Tai tas pusplikis protestuotojas- piketuotojas (nuotrauka)- yra eilinis ir visur piketuojantis. Tiek teismuose, tiek mieste. Galimai anksčiau jį finansavo rusu konsulatas, o dabar iš ko gyvena? Nes dirbti jis nedirba…
Manau tu ,,manau,,dirbi uostui ir gauni otkatus, ar plikas nežinai
https://www.dailymail.co.uk/sciencetech/article-13430787/California-Texas-Midwest-states-groundwater.html
Pritariu. Vanduo yra visų mūsų turtas. Ateis laikas, kai mūsų valstybė vandenį galės eksportuoti (aišku, jei kas nors „neprichvatizuos”), todėl saugokime ir neleiskime jo švaistyti bet kam.
Bene „svariausias“ besipriešinančių naujovei – bandymui naudoti vandenilį Klaipėdos uosto energetikoje – argumentas yra aplinkybė, neva „vandenilis sprogsta“. Iš tikrųjų sprogtus yra tam tikros koncentracijos vandenilio ir oro mišinys, galintis susidaryti uždaroje patalpoje. Numatomoje vandenilio gamykloje nėra uždarų patalpų (nebent labai riboto tūrio), tai nėra ir sprogimo pavojaus. Tiesa, hipotetiškai sprogus mišinys gali susidaryti ir atviros erdvės zonoje, esant vandenilio nuotekai ir ramiam orui (net menkiausias vėjas trukdytų tokios zonos susidarymui). Kad ši mažos tikimybės zona sprogtų, turėtų joje atsirasti sprogimo iniciatorius (kibirkštis), o tai dar labiau sumažina sprogimo galimybę. Atrodo, kad vertinant projekto poveikį aplinkai, nagrinėtas būtent toks praktiškai nerealaus sprogimo pavojus. Pagaliau aišku, kad kartais buityje naudojamų degiųjų dujų sprogimas uždaroje patalpoje pažeidžia tik šios patalpos konstrukcijas, negriaudamas aplinkinių pastatų. Taigi, inovatyvaus projekto keliamos galimo sprogimo baimės yra nepagrįstos.
Ar tikrai? O kaip dėl išimties vandenilio fizikinių ir cheminių sąvybių. Vandenilio dujos plėsdami šyla ir savaime užsiliepsnoja. Pats mačiau ir bandžiau.
Kodėl man atrodo, kad šios vyriausybės kadencijos laikotarpiu visa, kas susiję su naujovėmis, atsiribojimu nuo rusijos, bus stabdoma, draudžiama ir nedaroma.
Kiek prisimenu tik konservatorių ir juos palaikančių partijų dėka, mes pagaliau kiek įmanoma padarėme pažangą atsiribodami nuo rusiškų energijos šaltinių….
Žinome, kad dideli pinigai būtent ryšiuose su ta baisia, fašistine valstybe daro tokius pakeitimus- gi nutrūks galutinai kranelio atsukimas…
Gelo vandens panaudojimas, jis gali gaminti iš nuoteku
Tai pobkiek, šiais laikais, pardavinėjama Tėvynė?.. Oi, UAB Lietuvos Respublika akcijos….
Nejaugi? Tai pažanga ir ateitis.
Yra numatyta statyti naują Uosto direkcijos pastata, puiki vieta kur šalia
gali atsirasti saugi vandenilio gamyba, tuo pačiu Uosto Direkcijos vadovas galės vedžioti ekskursijas rodydamas vandenilio gamyba ir turtas esantis aplink nenuvertės.
skaitom galiojantį LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ĮSTATYMĄ. II skyrius- Valstybinio uosto veiklos reglamentavimas; 4 straipsnis: Uosto paskirtis -1. Uostas – Lietuvos Respublikos transporto sistemos dalis, skirta laivams aptarnauti bei kitai su laivyba susijusiai komercinei ir ūkinei veiklai vykdyti. Ir tai reiškia, kad jokia gamyba viešajam transportui ar asmeniniams automobiliams uosto teritorijoje vykdyti -DRAUDŽIAMA !
O kur konkrečiai, teisės aktuose ar panašiai, nurodyta, kokia veikla atitinka „komercinės ir ūkinės veiklos,
atitinkančios uosto funkcinę paskirtį“ apibrėžimą?
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/06/14/savivaldybes-imoneje-savivaldybes-tarnautojo-sunaus-masinos-remontas/
Kiek vėliau žurnalistui pavyko išsiaiškinti, jog A. Smagurio sūnus Giedrius irgi dirba viešajame sektoriuje – yra Susisiekimo ministerijos valdomos AB „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija” Statybos ir eksploatacijos departamento direktorius.