Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-08-14 |
Kiekviena tauta, kiekvienas miestas turi turėti savo gyvatą. Kas suteikia lietuvių tautai, Klaipėdos miestui stiprybę, teisingą įamžinimo tęstinumą? Žinojimas, kad tenka tautai atlikti likimu paskirtą misiją.
Mes, lietuviai, turime priimti sprendimus, išsiaiškinę kas yra tiesa, ką įamžinti, ką gerbti, o apie ką tik žinoti vadovaujantis Vydūno sukurta teorija apie žmogiškumą. Deja, esame verčiami tapti moderniais ir pritarti Zenono Norkaus knygoje „Istorika“ paviešintiems teiginiams, kad nėra vienintelės tiesos: „Dabar abejojama, ar iš viso galima viena vienintelė istorinė tiesa apie tuos pačius praeities fragmentus“ ( psl. 85).
Su širdgėla turime konstatuoti, kad Lietuvoje reikalaujama laikytis dviejų tiesų teorijos apie tuos pačius istorinius fragmentus. Vieną tiesą platina Ordino palikuonys ir jų gerbėjai, o kitą tiesą – mes, autechtonų palikuonys.
Pagal vokiečių tautininkų teoriją, mes, lietuviai, paveldėjome garbingą vokišką kultūrą, kurią turime puoselėti ir įamžinti. Pagal Vydūną, šeima, giminė, tauta savaime nėra vertybės. Jos tokiomis pasidaro tik tada, jei joje gali reikštis žmogiškumas. Tautos esmė- pradžioje ji siekia laisvės, jog vėliau galėtų teikti kitoms tautoms savo sukurtus turtus, auginti žmogiškumą. Kuo daugiau žmogiškumo, tuo pilniau pasiekiama žmonijos vienybė.
Ar tikrai lietuviai tautininkai, norėdami neįamžinti praeities įvykių, istorinių asmenybių, kurios puoselėjo Prūsijos Lietuvoje vokišką kultūrą, daro žalą miestui?
Istorikas, Seimo narys, konservatorius Vytautas Rakutis diskusijoje, kuri buvo skirta Klaipėdos istorijai pasakė: „Jei lietuviai priimtų visą Memelio–Klaipėdos istoriją, mes labai praturtėtume žymiais žmonėmis, įvykiais ir t. t. Skaudu matyti, kaip iki šiol nevertinami Memelio likučiai, koncentruojamasi tik į lietuviškąją miesto istoriją.“
Z. Norkaus knygoje „Istorika“ santarvė suprantama kaip interpretacijų požiūrių įvairovė. Atseit, „tikras istorikas visada „mato savaip“ (psl. 206). Ar toks istorijos vertinimas, kad ne žmogiškumas padeda įsigalėti santarvei, bet interpretacijų įvairovė, nėra tiesus kelias į karinius konfliktus? Kas gali paneigti, kad ta vienybė, santarvė, kurią deklaruoja, taip vadinami, modernistai, iš tikro turi tikslą įgyvendinti imperialistinių valstybių uždavinius?
Lietuvoje, o taip pat Klaipėdoje, vyksta pasaulėžiūrinis karas. Viename fronte sėdi kai kurie Klaipėdos universiteto istorikai, liberalai su konservatoriais ir gina, kaip jie galvoja, europines vertybes, vokiečių nukariautojų kultūrą, o kitame – visuomenininkai bei šiuo metu Klaipėdos mieste daugumą turinti politinė jėga, ginanti lietuvišką miesto istoriją.
Kas gali paneigti, kad gerbti užkariautojų vokiečių kultūrą yra Kremliaus reikalavimas? Imperinė Rusija, nukariavusi daugybę tautų, Vladimirtas Putinas, tęsdamas imperinius nukariavimus, siekia, kad carinės Rusijos, Sovietų sąjungos ir putinistinės Rusijos pavergtos tautos didžiuotųsi imperialistinėmis rusiškos kultūros ambicijomis, taip, kaip dabar Klaipėdos krašto lietuviai, verčiami didžiuotis vokiškumu. Mūsų, lietuvių, misija yra užkariautoms tautoms Rusijoje savo istorijos pavyzdžiu parodyti kaip turi būti vertinamas nukariautojų palikimas.

Rubrikoje „Mums rašo“ skelbiamos skaitytojų nuomonės
Parašykite komentarą