Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-10-28 |
Iš Palangos kilęs žurnalistas ir fotomenininkas Leonardas Skirpstas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino įdomia vienos nuotraukos istorija.
Fotografuoti Leonardas pradėjo dar mokykloje, o savo jau istorinėmis nuotraukomis neretai dalinasi ir socialiniuose tinkluose, ir internetiniuose portaluose, be to, yra surengęs šalyje ne vieną įsimintiną savo darbų parodą.
1975 m. Leonardo Skirpsto nuotr.
Virtualioje erdvėje pasirodžius dar 1975 metais Šventojoje jo daryto berniuko nuotraukai, Leonardas sulaukė šventojiškės laiškelio. Moteriai pasirodė, kad minėtas berniukas yra labai panašus į jos vyrą vaikystėje, tad ji domėjosi, kuriais metais ta nuotrauka padaryta.
1975 m. Leonardo Skirpsto nuotr.
„Skubiai susiradau ano meto negatyvus. Įdėmiai peržiūrėjęs, tą vaiką radau ir dar kitame kadre, kur jis padeda žvejams. O tarp žvejų atpažinom jo tėtį Kostą Venckauskį. Taip išsiaiškinome, kad mažasis talkininkas – Gediminas Venckauskis“, – smagiu atradimu džiaugėsi Leonardas.
Gediminas Venckauskis po 50 metų. Leonardo Skirpsto nuotr.
Dažnai į gimtąjį pajūrį iš Vilniaus grįžtantis fotogarafas susitiko su savo herojumi Šventosios uoste ir čia vėl jį įamžino. Pasirodo, jog Gediminas eina savo tėvo pėdomis ir jau 30 metų žūklauja jūroje ir Šventosios upėje.
Leonardo Skirpsto nuotr.
„Dar viena įdomi detalė: tuo pačiu keliu pasuko ir jo sūnus Valdas. Kaip žvejai sako, išėjome į jūrą patikrinti tinklų. Tinkluose radom mano labai mėgstamų plekšnių“, – savo socialiniame tinkle rašo L. Skirpstas, pažadėjęs savo sekėjams ir šios istorijos tęsinį.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Gerai pasikapsčius savo fotonuotraukų archyvuose, būtų galima surasti ne vieną dešimtį nuotraukų su žmonėmis ir vaizdais, užfiksuotais prieš 50+ metų. Juk ir tais keistokais laikais daug kas mėgo paspragsėti kokio nors nebrangaus foto aparato užraktu. Gal būt, tai nebūtų aukšto meninio lygio fotografijų ekspozicija, kadangi didžioji jų dalis atlikta tų laikų mėgėjiška „lomografija”, tačiau kai kas visuomenei gali būti įdomu ir atpažįstama iš tų laikų gyvenimo sustabdytų akimirkų. Tiktai ar verta dėl keliolikos fotografijų eksponavimo kurti internetinį puslapį (ar atsirastų lankytojų) ir dar patirti tam tikras registravimosi/palaikymo išlaidas?
Kokia įdomi ir šviesi istorija. Geros kloties tiek Žvejui, tiek Fotografui.