Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-16 |
Bene visų Klaipėdoje veikiančių verslo asociacijų vadovai, žinomi verslininkai, istorikas ir dviejų švietimo įstaigų vadovai prašo miesto valdžios šiuo metu rekonstruojamas Šiaurinio rago prieigas pavadinti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos organizavusio tuometinio premjero ir vėliau čia gilų pėdsaką palikusio Ernesto Galvanausko vardo bulvaru.
„Lietuvos valstybės atkūrimo ir tarptautinio pripažinimo šimtmetį minėjusi visuomenė iš naujo atranda ir vertina iškilių valstybės kūrėjų darbus. Vienas reikšmingiausių jų – ministras pirmininkas, diplomatas, Lietuvos Respublikos kūrėjas, Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos strategas, organizatorius ir vadovas Ernestas Galvanauskas, kurio indėlis į Lietuvos politikos, ekonomikos ir diplomatinės veiklos raidą yra išskirtinis. Tačiau šio valstybininko nuopelnai, kuriant Lietuvos valstybingumo pamatus, stiprinant jos tarptautinį statusą tapus Tautų Sąjungos nare, iškovojus tarptautinį nepriklausomybės pripažinimą, kovojant dėl Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos bei įtvirtinant jos lietuviškumą ir integraciją į bendrą valstybės kūną, iki šiol nėra tinkamai įvertinti ir įamžinti Klaipėdoje bei Lietuvoje.
Vadovaudamiesi istorinio teisingumo, atminties kultūros ir pagarbos valstybės kūrėjams principais, kreipiamės į Jus, prašydami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos svarstyti klausimą dėl E. Galvanausko atminimo įamžinimo Klaipėdoje ir teikiame šį pasiūlymą: suteikti Ernesto Galvanausko bulvaro pavadinimą Danės gatvės ruožui Šiaurės rage tarp Kuršių marių ir Naujosios Uosto gatvės.
Šis sprendimas būtų prasmingas ir savalaikis, nes 2025 m. rugpjūčio 25 d. sukako 100 metų nuo Klaipėdos konvencijos, tarptautinio teisinio akto, įtvirtinusio Klaipėdos krašto įjungimą į Lietuvos valstybę, deponavimo Anglijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos vyriausybėse, kuriuo buvo galutinai baigtas Klaipėdos krašto juridinis prijungimas prie Lietuvos. Klaipėdos, kaip neatskiriamos Lietuvos dalies, svarba E. Galvanauskui buvo neginčijama. Jis rašė: „Klaipėdos kraštas yra gyvybinis Lietuvos reikalas ir čia negali būti jokių kompromisų“, – rašoma rašte merui ir savivaldybės Tarybai, kurį inicijavo E. Galvanausko brolio vaikaitis, verslininkas Gintautas Galvanauskas.
Raštą pasirašė Klaipėdos garbės pilietis, verslininkas Martinas Gusiatinas, VMG grupės įkūrėjas, investuotojas Sigitas Paulauskas, Klaipėdos universiteto rektorius Arturas Razbadauskas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, Klaipėdos pramoninkų asociacijos prezidentas Rimantas Juška, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Eimantas Kiudulas ir direktorius Viktoras Krolis, istorikas prof. dr. Alfonsas Eidintas, knygos „Ernestas Galvanauskas. Premjero diplomatijos ir egzilio istorija“ autorius bei Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė doc. dr. Dalia Martišauskienė.
Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas ir šio teksto autorius dar 2014-aisiais buvo kreipęsi raštu į savivaldybę siūlydami keletą variantų, kurią iš miesto gatvių būtų galima pervadinti E. Galvanausko vardu. Vienas iš jų buvo būtent ši Danės gatvės atkarpa. Tuometinė Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija pasiūlė „Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos asmenybes įamžinti, suteikiant vardus gatvėms „Memelio“ gyvenamųjų namų kvartale, kai bus suformuotos gatvės“. Visgi vėliau E. Galvanausko vardas duotas dar realiai neegzistuojančiai gatvei Medelyne.
Spalio pradžioje šalia Herkaus Manto g. 50-ojo namo, kuriame tarpukariu gyveno E. Galvanauskas, buvo atidengta jam skirta atminimo lenta. Kad ji čia atsirastų, prireikė daugiau nei dešimtmečio.
ATNAUJINTA. Pirmadienį Savivaldybės tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdžio metu jo pirmininkas Raimondas Tamošauskas pristatė šį kreipimąsi, nes esą „norima pasidaryti diskusiją“ dar prieš Žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės sprendimą.
Diskusijos metu tik „Nemuno aušros“ atstovas Sergej Mažūga vis bandė pasiekti, jog komisijos būtų paprašyta išnagrinėti, gal yra galimybė „kažkokią kitą gatvę pervadinti“, kad ji „pagalvotų dėl kitos vietos“.
Tuo metu Lilija Petraitienė teigė, jog ši vieta yra ne tik tinkama, o toks sprendimas galėtų būti tik startas, čia esą galėtų atsirasti ir paminklinis biustas E. Galvanauskui.
„Čia bus pėsčiųjų bulvaras, didžiuliai žmonių srautai, čia yra vietos gražiam atminimo ženklui. Pritariu iš esmės“, – antrino jai Leonas Makūnas.
„Šita vieta man patinka, centre, turistų srautas, atminimas bus pagerbtas tinkamai“, – į pritariančiųjų chorą įsijungė ir komiteto pirmininkas.
Balsuojant dėl tokio išankstinio pritarimo idėjai prieš buvo arba susilaikė tik S. Mažūga – posėdžio transliacijos metu nebuvo aišku, kokios jis laikosi pozicijos.
DAR ATNAUJINTA. Šį klausimą antradienį svarstė savivaldybės Žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė ir tam pritarė vienbalsiai.
Jos posėdžio metu G. Galvanauskas akcentavo ir tai, kad savo laiškuose E. Galvanauskas rašė, jog mylimiausias miestas, kuriame pasiliko jo širdis, yra Klaipėda.
„Šiaurės ragas – istorinė uosto ir miesto sandūra. Koks nors skveras būtų neproporcinga būtų jo nuopelnams“, – sakė G. Galvanauskas.
V. Safronovas savo ruožtu priminė, kad 2014-aisiais tuometinė komisija iš esmės pritarė tokiai idėjai, ją realizuoti sutrukdė tik techninės detalės.
Posėdžio metu buvo kilusi diskusija tik dėl to, koks žodis būtų geriau – bulvaras ar alėja. Išsiaiškinus, kad bulvaras yra iškilmingesnis variantas bei prisiminus E. Galvanausko ryšius su Prancūzija, darbo grupė pritarė bulvaro variantui.
Kartu buvo pritarta V. Safronovo pasiūlymui vis dar neegzistuojančią E. Galvanausko gatvę būsimame Medelyno kvartale pervadinti į Mykolo Kalmatavičiaus-Kalmanto, karininko, vadinusio svarbų vaidmenį 1923-iųjų sausio karinėje operacijoje.
Galutinį sprendimą dėl to turės priimti Savivaldybės taryba.
INFORMACIJA
Apie Ernesto Galvanausko veiklą galima pasiskaityti šiose „Atviros Klaipėdos“ publikacijose.
Su istorikų Alfonso Eidinto ir Vasilijaus Safronovo parengtais raštais apie E. Galvauską galima susipažinti čia.
Na, šalia Galvanausko bulvaro reikėtų ir Mėmelio miestą į Klaipėda-City pervadinti.
Dėl istorinės tiesos, ned Mėmelio nebėra….
Ir daug kas jo nebenori…
Memelis Prusijos neatskiriama dalis. Lietuva – okupantai.
Kur ta Prusija?
Koks fains tas Memelio kvartaliuks. Tik yr viens nepatogumas . Neduok dieve jei gretimame name apsigyvens koks vienas kitas knarkiantis seniokas – lango naktį neatsidarysi.
Kartais nelabai gerai apgalvoje ir ne itin susipazine su krasto istorija zmones ima ir isreiskia savo nuomone. Pries E. Galvanauska reiketu zemai nulenkti galva, nes Klaipeda butu likusi arba Rusijos glebyje arba Lenkijos. Vokieciai po I pasaulinio karo pralaimejimo nebeturejo jokiu sansu valdyti sias zemes. Todel turetume zinoti kam turime dekoti kad nesame po svetimos salies jungu.
Čia ir paradoksas – būtum polandijos ar ruskijos dalis, sakytum tą patį.
kažkas nesuprantamo. Ruzziški vatagyviai užplūdo AK komentarų skiltį.Ir kas gi jiems nepatiko? Greičiausiai gailisi tų dvokiančių apgriuvusių gamyklų abiejose Dangės pusėse ,kur jų „išvaduotojai”tėvai dirbo , gailisi lenino iškamšos Atgimimo aikštėje ir kitų okupantų paliktų atributų. Net drįsta lietuvius kaltinti Mėmelio sunaikinimu! Lyg nebebūtų tų, kurie prisimena, kas pribaigė Jono bažnyčią, Pramonės ir Rekybos rūmus, sunaikino kapines ir daug kitų vertingų objektų.Tačiau jų pykčiui ir pasiutimui keičiasi ir gražėja Klaipėda, iš sovietinio šiukšlyno virsta Mėmelio palikuone.Galvanausko ,Budrio-Polovinsko ,taip pat Antano Smetonos ir kitų nusipelniusių miestui ir visam kraštui žmonių vardais gatves ir aikštes reikia pavadinti centre, o ne pakraščiuose.
Nekiškit stetonos , neteisėtai užgrobė valdžia ir dar kiek valstiečiu išžudė , galiausiai išdavikas slides tepė per nemuna , nugaišo amerikoj .
Neverta lietuva Klaipedos krašto išniekino sunaikino toki didi miesta visa pramone sunaikino ir klaipedieciai po svetur issilakste
Nesinori keiktis, bet eik tu paskui savo ruskių, kurie visą čia ir sunaikino, laivą.
Būtų galima pasiūlyti paskaityti, kiek pramonės sukurta 1923-1939 m. Klaipėdoje, kaip pakeistas uostas. Bet argi vatai to reikia?
Viena džiugina, akivaizdu, kad vatą ir jos šeimininkus erzina tokia istorinės atminties reanimacija. Taigi, čia bus ir egzaminas Vaitkaus kompanijai, kurioje, žinom, kas yra.
Nesuprantu, kada cia tie nevidonai lietuviai kazka sugadino, 1923iais ar 1990ais?
E.Galvanauakas ir Memelis…Žmagaus kovojusio už Klaipėdą vardu pavadinta gatvė „Memelio mieste”. Cha cha cha. Lietuviai, atsipeikėkit, ne tik E. Galvanauskas, bet ir tie žuvę 1923 sukilėliai kapuose vartosi nuo vietovardžio Memelis eksploatavimo manijos
Memelis siaip tai baltiskas vardas, kame problema?
Memelio miestas / MEMEL egzistavo 700 Metu ! Kur problema ? Pokariu apie tai kalbeti buvo uzdrausta, bravo kad dabar taip nebera !!!
Jei dar butu Galvanausko ir Almino gatviu sankryza..
Meridianą Stalinui Suomija padovanojo.
O kas dabar?
Pizia Klaipėdai artėja
Ne padovanojo…ir,atrodo kad tokiu burlaivių jau nebeliko (Meridianas liko vienintelis)
Tai ir Stalina reikia pagierbti
Rašyt išmokite, jei taip komentuoti norisi.