Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-12-19 |
Kasdienybės reiškiniu tapusios transporto spūstys Jakų žiede šią savaitę kelias moteris, nesulaukusias maršrutinio autobuso, privertė pėsčiomis klampoti namo kelis kilometrus. Užtikrinti, jog ateity situacija nepasikartos, negalėjo ir „Klaipėdos keleivinio transporto“ atstovas.
Su „Atvira Klaipėda“ susisiekusi populiarios maitinimo įstaigos, įsikūrusios prie Jakų žiedo, darbuotoja pasakojo, jog šį antradienį jos su kolege po darbo nesulaukė 21A autobuso, kursuojančio maršrutu Jakai – Turgus.
Facebook nuotr.
„Mes dirbame iki 18 val., o 18.09 val. kaip tik į stotelę „Jakų žiedas“, esančią šalia darbo, atvyksta mažasis autobusiukas, mums šis laikas labai patogus grįžti namo, nes daugiau niekas šiuo maršrutu nekursuoja“, – pasakojimą pradėjo moteris.
Jos teigimu, antradienį nesulaukus įprastu laiku autobusiuko, jos namo patraukė pėsčiomis, nes kitas reisas būna tik 18.50 val. – lygiai tiek, kiek užtrunka klampoti pėstute iki sankryžos su Mokyklos gatve.
Pasak moters, ji tikrai dėl to nebūtų skambinusi į redakciją, nes kam nepasitaiko susirgti ar transportui sugesti.
„Tačiau mus labiausiai pritrenkė kitą rytą vėl tuo pačiu maršrutu vykstant į darbą vairuotojo pasiteisinimas. Man paklausus, kodėl vakar nebuvo autobuso 18.09 val., vairuotojas lyg niekur nieko atšovė: „Aš per kamščius nevažiuosiu!“ Likau be žado“, – tokiu vairuotojo pateiktu „argumentu“ piktinosi klaipėdietė.
Kartu ji retoriškai klausė, ar ir kitais tamsiais bei vėsiais žiemos vakarais joms teks eiti pėsčiomis namo, nes spūstys Jakų žiede dabar būna nuolat.
Šį moters klausimą peradresavus „Klaipėdos keleivinio transporto“ direktoriaus pavaduotojui Andriui Samuilovui, pastarasis patvirtino, jog ši savaitė esą „buvo unikali“.
„Taip blogai dar nebuvo, dėl didžiulių spūsčių vairuotojas fiziškai negalėjo išvažiuoti, autobusas ankstesnį reisą baigė su 40 min. vėlavimu ir nebeturėjo laiko atlikti kitą reisą, tokia pati situacija buvo ir pirmadienio bei antradienio rytą važiuojant iš miesto“, – patvirtino transportininkų atstovas.
Kartu jis teigė negalintis garantuoti už vairuotoją, ką jis moterims atsakė „ant karštųjų“ – esą jis dėl tokios ekstremalios, nuo jo nepriklausančios situacijos irgi neslėpė buvęs susinervinęs.
Tačiau A. Samuilovas nieko paguodžiančio negalėjo pažadėti ir šalia Jakų žiedo dirbančioms moterims, nors vylėsi, jog eismo situacija šiek tiek pagerės „pasibaigus prieššventiniam bumui bei metų pradžioje pradėjus ilgėti dienoms ir eismo dalyviams priprantant prie naujų eismo sąlygų žiede“.
,,,,,jo,jo daugiau šviesoforu,daugiau „Banginio”žiedų, daugiau kalnelių (kaip Debreceno gatvėje)ir greičio matuoklių (kaip Melnarageje),,,,,
Esamoje „amžinai laikinoje” situacijoje esmingai problemą galima būtų spręsti ties sankryža nuo CircleK pusės įrengti trečią autonominę juostą įvažiavimui į Šilutės kelią.
Kaip matyti proto tam neužtenka nei projektuotojams, nei susisiekimo ministerijai, nei miesto ir rajono valdžioms.
sankryža ne „nebaigta“ – ji suprojektuota kaip nepabaigiama. Pradėta projektuoti kaip 4lygių sankryža pavirto į trijų lygių ir ji ne „nebaigta“ ,o sąmoningai pastatyta pusinė su “nulaužta” transporto mazgo logika. Buvo projektuojama ( 2009-2010) tai, kam tuo metu užtenka pinigų, bet ne tai, ko reikia-pilno transporto mazgo Projekto. Tokių projektų ir mieste apstu ( vienas iš jų miesto Pilis). Ir šiuo atveju Valstybės politikai pasirinko ne veikiančią sankryžą, o politiškai patogų projektą: atitiko normas, bet ne realybę. Projektuotojai pakluso, politikai nusiplovė rankas, o visi kiti iki šiol stovi kamščiuose. Didžiausia kaltė Valstybės užsakovui – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) / Susisiekimo ministerija) nes:
• Projektas buvo išskaidytas į etapus, nors tai kritinė magistralinė sankryža.
• Buvo priimtas sprendimas statyti „pusę mazgo“, žinant, kad:
1. eismo srautai bus neadekvatūs,
2. likę ryšiai bus „laikinai“ sprendžiami (Lietuvoje „laikinai“ = dešimtmečiams).
3. Finansavimas buvo planuojamas ne pagal funkciją, o pagal biudžeto galimybes,
4. ES lėšos panaudotos ne pilnam mazgui, o tam, kas „telpa į kvietimą“.
Paliekant problemas ir jų nesprendžiant:
konfliktinės įvažiavimo / išvažiavimo vietos,
trumpi greitėjimo–lėtėjimo ruožai,
„laikini“ sprendiniai taps nuolatiniais.
Nors tuomet Projektas formaliai atitiko normas, bet Jakų transporto mazgas suprojektuotas:
• ne kaip mazgas, o kaip estakadų rinkinys.
• dabar ji Trijų lygių sankryža be visų ryšių:
• neveikia piko metu,
• neturi elastingumo augimui,
• generuoja avaringumą ne „juodais taškais“, o kasdien.
Kitaip tariant – Valstybė ( mūsų išsirinkti politikai) sąmoningai pasirinko nepabaigtą sprendimą todėl pradėkite galvoti kai juos renkate.
Nu bet tu ir lašara
Tuo metu Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis. Ačiū jam. Kiek pamenu rekonstrukcij kainavo apie 35 mln. eurais,. Kalbama, kad šios sumos 10% plaukiojo „otkatų” pavidalu.
Ar jus patikrinat,ka paraset,sudare straipsni ??
Manau reikėtu užbaikti, „kabančią” atšaką, ant Jakų žiedo. Tada nusiimtų srautai į Šilutės ir kryptį. Ir būtų mažiau mašinų pačiame apvaliame žiede. O tai pasidarė ponai sau tiesioginį išvažiavimą Kauno kryptimi, o jūs „runkeliai” murkdykitės ir toliau.
Nuo kada ėjimas pėsčiųjų taku vadinamas klampojimu/? Draugas klausia.
Lai renkasi.
Ėjimas vadinamas Klampojimu:
• kai strategų ir planų daugiau nei realių pokyčių;
• kai pavargsti labiau negu nueini;
• kai judėjimas egzistuoja formaliai, bet realios pažangos nėra;
• kai procesas užsitęsia ir kelia frustraciją:
– laikas eina, bet padėtis negerėja;
– atsiranda bejėgiškumo ar absurdiškumo pojūtis.
• Ir t.t..
Klampojimu vadinamas ėjimas, kai gyvenvietės pradžioje pėsčiųjų takas nutrunka ir tenka eiti keletą kilometrų purvinu kelkraščiu, nesant dar ir saugumui.
O tuo tarpu,….klaunai šiandien toliau piešia linijas ant asfalto ( siaurina kelią ).
Taigis ne dirbti einama į tas pareigas
Su konservatoriais ir liberalais projektas pradėtas ir spėju, kad ūžšaldytas iki kol į valdžią bus „prastumtos” tos pačios politinės jėgos su savais biudžeto interesais… Dabartinė valdžia neturi tokių svertų, o gal ir priėjimo prie šio projekto. Žodžiu, visos bėdos dėl pinigų įsisavinimo…
kai nėra „smegenų” ir fantazijos. Čia nepadės jokie pinigai ir Jakų tr. žiedas jokia išimtis. Tas pats ir įvažiavimuose į miestą Liepų gatvėje, tas pats ir į Tauralaukį, Liepojos plente iš Palangos pusės. Situacija kasmet tik blogės dėl ‘priplanuotų” kvailysčių gretimoje rajono teritorijoje ir dar svarbiau, kad miesto gyventojai pabėgo į lauks nes Klaipėdos miestas jau tris dešimtmečius neplanuoja savo miesto ir šiems reikalams vadovauja interjerą baigęs vadas. Šiuo metu viešinamame miesto politikų sukurptoje strategijoje miesto planavimo darbų finansavimas taip pat nenumatomas nes nei miesto politikai nei dirbantys savivaldybėje valdininkai nesuprantama kas tas miesto planavimas ir kam to reikia. Pralaidumą padidinus vienoje sankryžoje „kamštis” susidarys kitoje sankryžoje.
Aha, o prezidentas neturi priejimo prie prezidenturos tualetu