Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2026-01-15 |
Ketvirtadienio vidurdienį vykusiame tradiciniame 1923-iųjų sausio 15-osios įvykių minėjime bene pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją apsilankė Vyriausybės vadovas. Premjerė Inga Ruginienė po renginio žurnalistams tikino, jog jeigu kitąmet ją pakvies „savivaldybė, meras ar gyventojai“, tikrai vėl čia būsianti. „Kviečiame jau dabar“, – sureagavo netoli jos tuo metu stovėjęs Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Jeigu mes šitam krašte neturėtume drąsių, savo šalį ginti pasirengusių žmonių, tai, matyt, šiandien turėtume visiškai kitokį reljefą Lietuvos. Tada, kuomet Klaipėdos kraštas nusprendė nepasiduoti ir pasakyti, kad vis dėlto jie priklauso Lietuvai, jie yra Lietuvos dalis, su ta diena buvo atvertos pagrindinės durys mums, jūros durys į Europą. Tai davė didžiulį postūmį pačios Lietuvos vystymuisi. Tai davė didžiulį postūmį tarptautinėje politikoje ir ekonominėje erdvėj. Tai šiandien Klaipėdos kraštas tikrai turi kuo didžiuotis. Ir minint tokią įspūdingą datą, tikrai linkiu visiem klaipėdiečiam ir toliau neblėstančios drąsos, atkaklumo kovojant ir saugant savo žemę“, – sveikindama susirinkusiuosius sakė premjerė, su kuria kartu ceremonijoje dalyvavo kultūros ir susisiekimo ministrai Vaida Aleknavičienė bei Juras Taminskas.
A. Vaitkus savo ruožtu linkėjo kurti tokią tėvynę, apie kurią svajojo 1923-iųjų sukilėliai. Kartu jis užsiminė apie miesto planus pagerbti tų įvykių epicentre buvusį tuometį premjerą Ernestą Galvanauską. Žinia, Žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupė gruodį jau pritarė iniciatyvai šiuo metu rekonstruojamas Šiaurinio rago prieigas pavadinti Ernesto Galvanausko bulvaru. Dabar turėtų būti ruošiamas atitinkamas Klaipėdos miesto tarybos sprendimo projektas.
Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė savo ruožtu kalbėjo, jog nemažai šios organizacijos narių senelių, prosenelių yra kovoję už tai, kad susijungtų dvi etninės Lietuvos dalys. Kartu ji priminė, kad didžioji dalis šio krašto gyventojų turėjo palikti savo namus. Pirmininkė ragino puosėlėti šio krašto paveldą ir kaip prioritetus įvardino Klaipėdos karališkojo pašto restauravimą bei Šv. Jono bažnyčios atstatymą.
Nesvarbu kad ponai iš Vilniaus bažnytkaimio biski nusikalbėjo įvedinėjant terminus „žemės reljefas“ ir panašiai nes prasčiokiškumas nėra tautybės duotybė o išsilavinimo stoka, Lietuvos žmonės žino kad Klaipeda visada buvo ir turi būti Lietuvos tautos žemė, ir bet kokie vykę kataklizmai pavadinimu kolonizaciją Klaipėdos krašto ar bandymas įtrinti baltu tautų teise būti savo žemiu šeimininkais, Klaipėda yra Lietuva, tada kada sukilėliai ta tikslą įgyvendino ir dabar kada yra nuosekliai vedančiu asmenybių Klaipėdos krašto gėriui.
M E M E L !!!!!!!!!
Veidai sudvasinti…
Jergutėliau, atrodo, kad į masines laidotuves susirinko. Reikia džiaugtis užgrobta Klaipėda, o dabar atrodo, kad Klaipėda buvo prarasta…..
Ruginienės citata: „Klaipėdos kraštas nusprendė nepasiduoti ir pasakyti, kad vis dėlto jie priklauso Lietuvai, jie yra Lietuvos dalis”.
Premjerė, kad ir patrijotine gaida, nusišnekėjo. Istorija byloja visai ką kitą.
ji išvis nesigaudė, nei kur ji, nei koks kapas už jos.
Premjerė susigaudo, nes Klaipėdoje sukilimą organizavo lietuviai, kurie kilimo buvo iš Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Kalbėjo Rasa Šimkutė, kurios senelis iš Pagėgių dalyvavo sukilime, kaip ir klaipėdiečių Aušros senelis ir daugelis Mažosios Lietuvos gyventojų. Kaip galima okupuoti lietuviui lietuviškas žemes?
Suėjo įvairiausi, norėję pasigrožėti premjere I. R.
Kuklus, negausus, bet išskirtinis…
Arčiausiai, kukliai už nugaros ministrei pirmininkei stypso… buvęs vienoks, dabar socialdemokratas V. G. Ką jis ten veikia?
Ruošiasi į europarlamentą, pajuto, kad socdemų sąrašas jam paskutinė galimybė ten patekti. Kaip ir visą gyvenimą, jam svarbiausias tik jis pats. O miestui net 12 metų vadovavo. Deja…
Tokios skrybėlės nė vienas premjeras neturėjo
melanycha pasijuto,net šakume drėgna.