Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-01-17 |
Nors apie būtinybę rekonstruoti Donelaičio aikštę kalbama jau daugiau nei 10 metų, o Klaipėdos miesto meras buvo žadėjęs, jog aikštė bus atnaujinta iki šių metų pradžios, kol kas visuomenei pristatyti tik jos rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai. Tiesa, kai kurie klaipėdiečiai ir pataisytam projektui turėjo pastabų, nors pripažino, kad jis geresnis už ankstesnįjį.
Penktadienio pavakare aikštės projektinius pasiūlymus nuotoliu pristatęs UAB „Architekto studija“ vadovas, telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas informavo, jog iki svarstymo pradžios buvo gauti trys pasiūlymai. Jis priminė, jog projektas yra su pertraukom besitęsiantis nuo 2018 metų, kuris tuo metu, pasak jo, „buvo daug agresyvesnis“.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Atsižvelgė į visuomenės pastabas
Dabartinis projektas, pasak pranešėjo, parengtas, atsižvelgus į gausius įvairių visuomenės atstovų pasiūlymus, išsaugant joje visus brandžius medžius ir minimaliai keičiant pačią aikštės struktūrą bei panaikinant nenaudojamus, nefunkcionalius takus.
Jo teigimu, „dabartinė aikštė neatitinka universalaus dizaino reikalavimų“.
Apžvelgęs istorinę aikštės raidą nuo 1921-ųjų iki 1942 metų, architektas pabrėžė, jog 1973 metais aikštės rekonstrukcija buvo atlikta „neatsižvelgiant į istorinę urbanistinę aikštės vystymosi raidą“. Būtent tada aikštės vidury atsirado Petro Deltuvos sukurtas Kristijono Donelaičio paminklas.
Pasak pranešėjo, šis paminklas tapo atspirties tašku ir dabartiniam projektui. Jis bus centrinė aikštės dominantė, link kurios eis keturi istoriškai susiformavę (dviejų įstrižainių) takai ir vienas dabar esantis centrinis takas. Jų spalva atlieps paminklo spalvą, „siekiant spalvinio konteksto ramumo“. Takams bus naudojamos granitinės plokštės, o aplink paminklą iš skelto akmens bus formuojama arimą primenanti danga – kaip aliuzija į Donelaičio būrų laikus.
„Kad jie turėtų estetinį vizualinį ryšį (…) Taip būtų sukuriama ir renginių erdvė prie paminklo“, – sakė A. Žebrauskas.
Tuo metu laiptai liks tik centrinėje dalyje, o kitose vietose bus panaikinti, suformavus pandusus, kad aikštę būtų patogu pasiekti ir judėjimo negalią turintiems asmenims. Aikštėje ne tik bus išsaugoti visi medžiai, bet ir atsiras naujų želdynų, suformuotų iš tradicinių Mažosios Lietuvos augalų.
Projekto vizualizacija
Šiaurinėje aikštės dalyje ties dabartiniu dviračių taku numatytos dvi aikštelės dviračių stovams, o kaip dekoratyvus akcentas pietvakariniame kampe projektuojamas geriamo vandens šulinėlis. Pasak pranešėjo, tai yra savotiška nuoroda į netoli buvusią miesto I vandenvietę. Taip pat kaip dekoratyvinį akcentą siūloma aikštės vakarinėje dalyje pažymėti vietą, kur stovėjo paminklas Vilhelmui I.
A. Žebrausko teigimu, projektas apima ir visus šaligatvius, esančius aplink aikštę – jų dangoms bus naudojamos klinkerio plytelės, taip išlaikant panašią spalvinę gamą.
Po rekonstrukcijos kietųjų aikštės dangų plotas sumažės, bet padaugės atraminių sienelių. Intensyviausiai aikštė bus apšviesta centre, takai ir šaligatviai apšviesti bus kiek mažiau, be to, bus įrengtos vaizdo kameros.
„Aikštės centras vakare turėtų būtų kviečiantis, šviesus, bet tuo pačiu ir saugus“, – sakė projektuotojas.
Abejojo kai kuriais sprendiniais
Klaipėdos žaliųjų atstovė Liudvika Kuzminčiūtė pasidžiaugė naujuoju projektu dėl to, kad jame esą didelis dėmesys skiriamas želdiniams, tačiau abejojo, ar būtina aikštės pakraščiuose įrengti net dvi dviračių laikymo aikšteles bei Vilhelmo I paminklo įamžinimo vietą.
„Nenorėčiau, kad ji būtų, nes gaunasi šiek tiek kakofonija“, – sakė ji, pridūrusi, jog aikštė skirta Donelaičiui.
Ji taip pat abejojo, ar „masiškai po žeme išvedžiotos komunikacijos“ kartu su takų danga nepažeis medžių šaknyno, nors projektuotojas teigė, jog į tai projekte yra atsižvelgta.
Savo ruožtu architektas Edmundas Benetis teigė, jog „tarybiniu periodu“ tai esą buvo viena iš geriausiai suprojektuotų aikščių Klaipėdoje. Jis pasidžiaugė, jog atsisakyta ankstesnio projekto „su kavinėmis“ ir grįžta prie, jo teigimu, 2017 metų pirmą vietą laimėjusio projekto.
Visgi jis abejojo, ar „želdinių padaugės, o dangų sumažės“ bei teigė, jog aikštė esą taps tranzitine.
„Man pritrūko šiek tiek detalumo (…) Kodėl takas nuo Liepų gatvės neišliko to paties pločio, aš to paaiškinti logiškai negaliu“, – sakė jis, irgi suabejojęs ir Vilhelmo I paminklo akcento, ir gertuvės atsiradimo aikštėje tikslingumu bei pavadinęs juos „svetimkūniais“ .
Projekto vizualizacija
Kartu buvęs Palangos vyr. architektas teigė pirmą kartą matantis aikštės projektą, „kuriame nėra nė vienos šiukšlių dėžės“, bei suabejojo suoliukų išdėstymo aikštėje tvarka ir esą netinkama lietaus suvedimo sistema.
E. Benetis išreiškė viltį, jog į jo pastabas, kurių išsakyta buvo kur kas daugiau, bus atsižvelgta.
„Manau, kad projektą jūs pataisysit, o mes su dideliu malonumu pasižiūrėsim ir dar kartą pateiksim savo pastabas“, – apibendrino jis.
Donelaičio aikštės rekonstrukcijos projekto parengimas Klaipėdos savivaldybei atsiėjo 60,5 tūkst. eurų.
Susipažinti su aikštės istorija galima čia.
Labai džiugina naujas/ senas Donelaičio skvero projektas! Linkiu greičiau įgyvendinti, kad būtų galima į jį patekti įvairių judėjimo apribojimų turintiems žmonėms ir pasidžiaugti sena ir naujai projektuojama augalija!
Leiskite projektuoti visapusiškajam V. Čepui…
„Nors apie būtinybę rekonstruoti Donelaičio aikštę kalbama jau daugiau nei 10 metų…”. Kažin. Seniai kalbama apie būtinybę paremontuoti aikštę, kur net suoliukai jau buvo pradėję griūti (beje, juos savo iniciatyva suremontavo viena privati bendrovė, o ne savivaldybė). Dar buvo kalbama apie aikštės grindinio plokštes – pagal arch. Šadausko projektą tarp plokščių neturėjo būti jokių griovelių, tarpai turėjo būti apželdinti žole, aikštė būtų žalesnė ir nereiktų žiūrėti, kur statai koją. Dar visą laiką buvo reikalaujama neliesti medžių. O brangių rekonstrukcijų niekas nesiūlė, išskyrus vieną suinteresuotą grupę, visi pabrėžė arch. Šadausko projekto didelę vertę ir būtinybę išsaugoti aikštės planą tokį, koks jis yra.
Kai „projektuoja” visuomenė, o ne architektai, tai net augalų šaknys trukdo. Kas Katedrą Barselonoje projektavo – Gaudis ar visuomenė? O Paryžiaus simbolį kurį visuomenė reikalavo nuversti, o Kelno katedrą, Sidnėjaus, Hamburgo operas, pagaliau Vilniaus sporto rūmus…? Tai autoriniai profesionalų darbai kurie išlieka per amžius.Į visuomenės nuomonę reikia atsižvelgti, bet visuomenė netuti architektui nurodinėti kaip ir kur. Pagaliau už savo kūrinį atsako architektas, o ne visuomenė kuri nesėkmės atveju visada lieka nuošalėje.
Dabartinę Donelaičio aikštę, ponas Čepai, projektavo ne visuomenė, o architektas Petras Šadauskas, kurio kompetencija turbūt neabejojate ir Jūs.
Donelaičio paminklas projektuojamoje aplinkoje atrodo lyg koks pasimetęs senolis, nespėjęs laiku numirti (su savo karta). Mankurtizmas.
Tikiuosi, esate daug gražių paminklų sukūręs skulptorius 🙂 P.S. Paminklinis biustas – iki šiol nepraradęs modernumo, nebent norėtumėte aikštėje vilnietiško vamzdžio 🙂
paminklas vis tiek atrodo sovietiškai. Todėl ir granitinis įrėminimas kaip kokioje Lenino ar Pergalės aikštėje.
Šiaip tai, paminklas turiniu ir forma yra antisovietinis. Bet esu skaitęs ir keistesnių nuomonių – vienam žiūrovų jis pasirodė esąs erotiškas :).