Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-03 |
Visi mes gyvename informacinėje aplinkoje. Tie, kurie dirba, svarsto santykius su viršininkais bei pavaldiniais, tie, kurie mokosi, svarsto, kaip pasiruošti ar išvengti rašomojo darbo, tie, kurie pensijoje, galvoja apie globalias tautos, valstybės ar pasaulio problemas. Turi galvą – galvok, turi liežuvį – bendrauk.
Temų pasikalbėti paprastai pameta koks nors televizorius ar net laikraštis, rečiau You Tubas ar internetas. Paprastai vadinamąsias bendrąsias problemas mėgsta pensininkai, kai kurie suinteresuoti mokslininkai ir daugybė biurokratų.
Kodėl netikros problemos yra tokios patrauklios? Peržiūrėkime vieną pavyzdį. Sakykime, turime nedidelį moterų kolektyvą. Jis darbe daro pertraukas, per kurias moterys bendrauja. Apie ką jos gali kalbėti? Sakykim, apie vaikus. Bet ne visos turi vaikų. Gal apie vyrus. Tačiau ir čia blogai – kalbėti apie savąjį ne visos nori, o apkalbėti abstrakčiai dažniausia trūksta kompetencijos. Tiesa, toks noras išlieka, ne veltui turime net kvailą serialo pavadinimą „Visi vyrai kiaulės“. Kaip buvęs logikas turi pastebėti, kad taip atsiliepti apie savo tėčius ir senelius nėra garbinga.
Bene geriausia tema yra koks nors konkursas, pavyzdžiui, Eurovizija ar geriausios klaipėdietės rinkimai. Kaip lengva suprasti – tai temos, kurios retai ką gali supriešinti ir tinkamos pokalbiams palaikyti. Kitaip sakant, nieko neįpareigojantys dalykai yra patogūs tuštiems pokalbiams, pakeičiantiems tikrą bendravimą.
Aišku, kad galėčiau gana ilgai svarstyti apie tuščiakalbystę, bet mano tikslas kiek kitoks. Esu susitikęs ne vieną žmogų, kuris galėdavo kalbėti valandų valandas ir mažai ką pasakyti kitiems reikšminga. Psichologai net turi specialų žodį – logorėja, kuris apibūdina tokį reiškinį.
Visai nenoriu menkinti tarpusavio kalbėjimo, nes jis yra socialinio gyvenimo pamatas, man parūpo visai kas kita. Kodėl žmonės mėgsta rūpintis ir spręsti tai, kas visai ar beveik nereikalinga?
Paimsiu pirmą pavyzdį, kuris užpildė radijus ir televizijas bei internetinius tinklus. Kodėl Lietuvoje mažėja gimstamumas? Oficialus atsakymas skamba taip: „gimstamumo mažėjimą Lietuvoje lemia kompleksinė priežasčių sąveika: mažėjantis gimdančių moterų skaičius, vėlyvas pirmojo vaiko gimimas, ekonominis ir socialinis nestabilumas, emigracija bei pasikeitę šeimos ir gyvenimo prioritetai.“ Man keista, kad paklausus apie reiškinio priežastis, gauni tik tokį atsakymą.
Nesupratus priežasčių gauni netikras „gydymo“ priemones. Dažniausiai siūlomos šios: vienkartinė parama, pavyzdžiui, išmokos už kūdikius, skirta gimstamumui skatinti, ilgainiui situacijos negerina. Anot jų, svarbios kompleksinės priemonės, pavyzdžiui, būsto, darbo, ankstyvojo ugdymo prieinamumas ir kt. Lyg ir taip, lyg ir ne.
Iš tikro priežastys yra žinomos, bet retai įvardijamos. Steven Pinker knygoje „Proto amžius“, apžvelgdamas pasaulines tendencijas, pateikia tokią mintį: pasiekus tam tikrą civilizacijos (gerovės) lygį, moterys pradeda gimdyti vėliau ir mažiau. Ar galima šią tendenciją stabdyti? Manau, kad taip, tik reikia giliai suvokti priežastis ir naudoti tinkamas priemones.
Kitas pavyzdys turėtų būti vadinamasis klimato atšilimas. Tačiau kai už lango keliasdešimt laipsnių šalčio, o žmonės miršta dėl šilumos stokos, siūlau kitiems stabtelėti prie šios temos, nes man peržiūrėjus paskutinių 400 tūkstančių metų pokyčius klimato kaitoje, rodosi, kad ši problema primena aukščiau parodytą.
Iš neturėjimo ką veikti privilegijuoto pensininko V. V. bereikšmiai tušti rašinėjimai.
Ačiū, kad rūpinatės, jums bus atlyginta
Viskas ką jūs čia raš0te yra „dūmų uždanga”, arba trumpai sakant ŠŪDMALA. Prie kapitalizmo nėra VALSTYBĖS, nėra PILIEČIŲ, yra tik pinigai ir juos VALDANTYS. Teritorijų sienos, tai ne valstybė, teritorijoje yra šimtai kitų teritorijų turto valdytoju, kurie diktuoja sąlygas ir teritorijos valdytojai pagal šias sąlygas engia vietinius gyventojus, o jei vietinių nepakanka, įsileidžia arba įveža kitų teritorijų engiamuosius. Taip panaikinamos sąlygos susidaryti Tautinei vienybei, nes įvežtiniams ir mišrūnams tas pats kokioje teritorijoje gyventi, svarbu, kad būtų ką valgyti, ir ŽAIDIMŲ, tipo eurovizija ar teritorijos „talentai” bei Kauno žalgiris su trejeta juodaodžių .
Kapitalizmas – tai, kalbant semiotikos kalba, tuščias žodis. Jūs nesuprantate, apie ką rašote, ir tiesiog išliejate savo frustraciją bet kur. Eikite į klubą, užsiimkite sportu, paskaitykite knygą.
Pauliui- tu pats esi tuščias puodas. Susipažink su kapitalizmo dėsniais ir eik kasti sniego nuo laiptinės durų, kad galva kiek prasivėdintu : Pirmas kapitalizmo dėsnis sako : o kokia MAN iš To nauda ?, antras kapitalizmo dėsnis sako : kvailių ir žioplių pinigai priklauso protingiesiems, trečias kapitalizmo dėsnis,- „čiupk, ką gali ir kitam nepalik nieko”. Ketvirtas kapitalizmo dėsnis : VISKAS PERKAMA, VISKAS PARDUODAMA, svarbu suderėti kainą. Penktas kapitalizmo dėsnis : Nėra nei draugų, nei priešų, nei garbės, nei sąžinės, nei duoto žodžio ar išsakytų nuostatų ir pažadų, – yra tik INTERESAI .
ŠTAI TAIP IR GYVENAM.
Tu esi tiesiog sužalotas debilas, kuris kelia savo savigarbą internete. Man tavęs nuoširdžiai gaila.
Pauliui,- ar tu esi tas pats paulius, kuris kartu su australijos Juozu Edvardu Petraitčiu mokėtės kembridže. Jei taip, tai man tavęs nuoširdžiai gaila, nekelk grėsmės aplinkiniams.
O šitas parašinėtojas tikėtina galvoja apie tai ir siekia, kaip iš AK redakcijos šiek tiek pinigiukų prie pensijos sau prisidurti už tuščius parašinėjimus apie netikras problemas.
Valevičiui ir Martynui Vainoriui didelis AČIŪ, kad duodate peno diskusijoms, o taip nuo vienapusiškos propagandos visi taptume psichiniai ligonis.
Kodėl visuomenė taip jaudinasi dėl to, ar turiu vaikų, ar ne? Ji rūpinasi valstybe. Bet nereikia apgaudinėti savęs klaidingu altruizmo supratimu: rūpinimasis valstybe yra rūpinimasis savimi.
Iš daugumos niekada nebuvo reikalaujama rūpintis valstybe – rūpinimasis buvo įtrauktas į jiems siūlomą (arba primestą – čia jau kaip pažiūrėsi) modus operandi. Vartojimo ekonomikoje jis yra gana banalus: eik į darbą, išleisk uždirbtus pinigus, perduok estafetę savo vaikams.
Kokios kliūtys gali būti tokiame kelyje? Konkurencija dėl darbo vietų. Pinigų trūkumas ir gyvenimas taupymo režimu. Vaikų augimo erdvės trūkumas.
Tačiau problema yra gilesnė. Jei rūpinimasis valstybe yra rūpinimosi savimi forma, tai kas trukdo rūpintis savimi tiesiogiai? Hobbsas manė, kad valstybė (jo vaizdingai apibūdinta kaip Leviatanas) yra vienintelis dalykas, stovintis tarp mūsų ir vilkiško egzistavimo – visų karo prieš visus. Hobbsas rūpinosi „be bilieto keleivio“ problema – bepročiu – piliečiu, kuris naudojasi visuomenės gyvenimo privilegijomis, bet vengia prisidėti. Vėliau liberalizmo ideologai šią bepročio figūrą padarė pagrindine savo teorijoje. Asmeninių interesų siekimas prieš visas ideologijas kaip būdas pasiekti begalinio progreso utopiją.
Tai didžiulė ir svarbiausia tema, kaip konkrečiai šiuolaikinis pasaulis atsidūrė dviejų priešingybių – liberalizmo ir demokratijos – vienybės egzistencijos režime. Liberalios tvarkos skatina nekontroliuojamą turtėjimą, utopija virto distopija, kur megalomanų gauja, prisirišusi prie pedofilijos ir kanibalizmo, nusprendė, kad jų interesas – kontroliuoti viską ir visus. Demokratija yra tautos valdžia, tai yra blogiausių valdžia, ir neišvengiamai virsta tironija (fiurero principas, pagal kurį į viršų pakyla blogiausias iš blogiausių – tautos dvasią nešantis).
Liberalizmas tarsi vertina individualumą, tačiau iš tiesų vertina tik griežtai apibrėžtą individualumą. Čia nėra diferenciacijos ir įvairovės, yra stipriųjų, drąsiųjų, sumaniųjų teisė. Turtingųjų teisė.
Demokratija yra vidutinio žmogaus teisė, teisė tokio, kaip visi, o fiureris yra pilkumos centras, tik ryškiausiai šią pilkumą manifestuojantis.
Liberali demokratija yra cugcvangas, ir vienintelis dalykas, kuris ją mums legitimizuoja, yra grėsmė iš Rytų. Nacionalinės valstybės yra beviltiškai pasenusios, bet kol kas nieko kito, kas mobilizuotų gyventojus, nesugalvojome.
Kiek dar pavyks sulaikyti prieštaravimus? Nežinau, bet žinau, kad ateitis yra nepasiekiama be bandymų formuoti naujus būties laike būdus.
Puikus tekstas, seniai tokio gero neskaičiau iš gyvo autoriaus. Yra keletas smulkokų klaidų. pirma – esminė : apie ką straipsnis. Komentatorius nuo to pabėga, nors galėtų įvertinti pateiktą straipsnį. Dėl liberalizmo ir demokratijos esu rašęs specialiai : „Kodėl Sokratas nemėgo demokratijos”, tiesa, tai buvo senai.
Dar kartą noriu padėkoti už rimtas pastabas ir paprašyti grįžti prie temos