Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-02-28 |
Šalia Klaipėdos esantis Klemiškės II kaimas jau ne pirmus metus yra tapęs teisinio karo lauku. Jo gyventojai mano, kad minti teismų slenksčius juos privertusiam teisininkui įstatymai galioja kitaip nei paprastiems žmonėms. Tuo metu statytojas teigia, jog kaimynai esą tiesiog nori išsireikalauti pinigų.
„Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojai tik atsirašinėja ir nieko nedaro, o du namai buvo prijungtas prie bendrų nuotekų tinklų, kurie suplanuoti tik dešimčiai namų. Apgavo seną žmogų – tas, net neprisijungęs prie bendrų nuotekų, pasirašė leidimą kitiems prie jų jungtis. Per teismus pasiekėme sprendimą, kad statytojas prie mūsų nuotekų tinklų buvo prisijungęs neteisėtai. Naudojosi, už tai nemokėjo, o mums dar pareiškė, kad vis tiek savo pasieks. Tas statytojas – teisininkas Visvaldas Petryla – tiesiai mums pasakė: padarys taip, kaip norės“, – pasakojo vienas kvartalo gyventojų.
Byla dėl neteisėto prisijungimo prie nuotekų tinklų vis dar teisme. Gyventojų nurodytas teisininkas apskundė nutartį, kurioje pirmosios instancijos teismas išdėstė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės išduotas leidimas yra neteisėtas.
„Mes sklypus įsigijome 2008–2010 metais, pasistatėme gyvenamuosius namus. 2013 metais kvartalo vystytojas paruošė naują detalųjį projektą, kuriame nuo savo sklypo atidalijo žemės dar vienam sklypui. Kadangi pats vystytojas atsijungė nuo gręžinio ir valymo įrenginių, niekas neprieštaravo, kad vietoj jo būtų prijungtas kitas namas. Tačiau buvo prijungti du namai, kurie net nesiriboja su mūsų dešimties namų kvartalu. Mes net nepagalvojome, kad jie prijungti prie mūsų tinklų. Lygiagrečiai su tų namų statybomis mūsų kvartale vyko dar vieno pastato statybos. Nors Registrų centro išrašuose jis įregistruotas kaip II grupės nesudėtingos konstrukcijos statinys be šildymo ir vandens (nurodant 100 procentų baigtumą), realiai jis pastatytas pagal tą patį projektą, kaip ir tie du namai“, – padėtį paaiškino pašnekovas.
2025 metų lapkričio 21 d. sprendimu teismas pripažino neteisėtu ir negaliojančiu Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir įpareigojo statytoją per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atjungti du pastatus nuo nuotekų tinklų. Tačiau ši nutartis neįsigaliojo, nes statytojas pateikė apeliacinį skundą.
Teismo nutartyje nurodyta ir tai, kad dvibučio statytojui uždrausta pastatus prijungti prie buitinių nuotekų šalinimo ir vandentiekio tinklų be visų bendraturčių sutikimo. Pirmosios instancijos teisme gyventojai įrodė, kad jokio sutikimo nėra davę, juolab nepasirašę dokumentų dėl jungimosi prie dešimčiai namų skirtų tinklų. Bylą nagrinėjęs teismas paskelbė, kad statytojo pateikti rašytiniai sutikimai pripažinti „niekiniais ir negaliojančiais“.
Teismas nurodė trijų mėnesių terminą, per kurį turi būti pašalinti pagal neteisėtą leidimą atliktų statybų padariniai. Statytojas turi savo lėšomis padengti 70 proc. šių darbų sumos, o likusius 30 proc. – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Nustatyta, kad per teismo nurodytą terminą statytojui neatlikus šių veiksmų, jam bus skiriama 150 eurų bauda už kiekvieną delsimo dieną iki galutinio sprendimo įvykdymo.
Anot gyventojų, namas pateikiamas kaip nebaigta nesudėtinga II grupės statinys, tačiau realiai tai – gyvenamasis pastatas, kuriame vykdoma apdaila, įrengtas šildymas.
„2024 metų gegužės mėnesį advokato padėjėjas Visvaldas Petryla kreipėsi į mus su prašymu leisti prisijungti II grupės statinį. Kadangi jau žinojome, kad be mūsų sutikimo prijungti du namai, paprašėme susimokėti už papildomus įrenginius, kurių sąmatą sudarė mūsų tinklus aptarnaujanti įmonė. V. Petryla atkirto: „Mūsų mašina, tai ir variklį mes turime remontuoti, o jis tik važiuos“. Pagal įstatymus savininkai turi įvertinti, ar 10 namų suprojektuoti įrenginiai pajėgs aptarnauti 13 namų. Mes nenorėjome savo lėšomis statyti papildomų orapūčių ir kitos įrangos, kurios mums nereikia. Pats V. Petryla net nesiginčijo, kad tai ne II grupės statinys – jis patikino, kad „dabar visi taip daro“. Advokato padėjėjas pagrasino, kad jei neduosime sutikimo, jis mus po teismus užtampys. Kaip pasakė, taip ir padarė“, – dalijasi žmonės.
Pats V. Petryla teigė, kad pirmosios instancijos teismas dar nėra pabaiga, tad daugiau papasakoti jis norėtų tik po apeliacinės instancijos teismo sprendimo.
„Nėra prasmės mums dabar ir kalbėti. Žmonės ten skundžiasi jau trejus metus. Pirma sakė, kad nieko nežinojo nei apie detalųjį planą, nei apie statybas. Ikiteisminis tyrimas prieš mano sūnų nutrauktas. Žmonės melavo, nes tiesiog nori iš mūsų išsireikalauti pinigų – 10 tūkstančių eurų. Statybas net ne mes pradėjome, ten sklypai parduoti kitiems asmenims, nei aš, nei sūnus nieko ten nestatėme. Tik kadangi ne viską spėjo apiforminti, uždėjo areštus ir panašiai. Čia ilga istorija. Žodžiu, jie visus sutikimus davė. Jie ir teisme pripažino, kad sutikimus davė, bet teismas juos panaikino, nes esą jie buvo suklaidinti“, – dėstė teisininkas.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimo laukia ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Anot Gintarės Plungienės, Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistės, kai buvo išduoti statybos leidimai bei leidimai prisijungti prie inžinerinių tinklų, Karolis Petryla (teisininko V. Petrylos sūnus) pateikė bendraturčių sutikimą.
„Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dviejų gyvenamųjų namų statybai, o jų prijungimas prie inžinerinių tinklų yra vienas iš projekto sprendinių, kaip ir prisijungimas prie elektros tinklų ar gatvės / kelio. Šiems inžineriniams statiniams, atsižvelgiant į tai, kad projektuotojo pateiktuose dokumentuose nurodoma, jog vandentiekio ir nuotekų tinklai priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai, vadovaujantis tuo metu galiojusia reglamento redakcija (3 priedo 1 punktu), statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Atskiras leidimas šiems statiniams nebuvo išduotas, jiems buvo pritarta kaip projekto sprendiniams. Savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, išduodamas statybos leidimą, patikrino statytojo K. Petrylos techniniame projekte pridėtą bendraturčių sutikimą, tačiau parašų neidentifikavo, nes tai nėra numatyta jo kompetencijoje“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė.
Ką nuspręs aukštesnės instancijos teismas, turėtų paaiškėti kovo pradžioje.
Vaizdelis dažnas: kas ką?