Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-09 |
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pretenzijos Klaipėdoje, sklype Pievų Tako g. 36A, daugiabutį statantiems verslininkams persikėlė į teismus.
Kartu pranešta apie „parengtą žemės sklypo Pievų Tako g. 36A detaliojo plano koregavimą supaprastinta tvarka“. Dėl pastarosios procedūros komentarų neteikia abi pusės. Projektą įgyvendinančios bendrovės „Saulėgauda“ vadovas tikina, jog žurnalistai tiesiog „pučia burbulą“.
Aplink šį sklypą gyvenantys klaipėdiečiai keletą metų priešinosi tokio daugiabučio projektui, tačiau kovą žmonės pralaimėjo dabartinės kadencijos miesto valdžiai 2023-iųjų pabaigoje išdavus leidimą rekonstrukcijos darbams. Vėliau kaimynai jau ėmė įtarinėti, kad statybos vyksta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Reaguodama į signalus VTPSI atliko du patikrinimus – planinį pačioje statybvietėje ir neplaninį dėl minėto leidimo išdavimo.
Tai jeigu Klaipėdos moestas toje vietoje turi patvirtinęs aukštybinių pastatų statybą toje teritorijoje, tai visos strėlės turi kristi į Klaipėdos miesto savivaldybę.
Dar niekada nebuvo, kad statant pastatą, kuris yra didesnis nei šalia esantys, tai džiugintų ir aplink gyvenantys gyventojai tam pritartų. Tai yra normali reakcija neigiamą poveikį paidėjusiam žmonių, automobilių srautui, šešėliavimui ir tt.
Visada atsiranda ekspertų lygmens specialistų, kurie išmano nuo istorijos iki miestų planavimo, nes buvimas opozicijoje visada yra geresnis, jokio darbo tik tuščias ekspertavimas.
Norint gyventi mieste, ypač centre, reikia su tuo susitaikyti kad gyvenimas jame skiriasi nuo gyvenimo vienkiemyje. Jei statybos leidimas yra, tegul jau tik greičiau stato ir sutvarko dar vieną šabakštyną, o norintiems ramybės – rekomendacijos keltis į rajonus
tas nuolatinis žmonių kiršinimas. Bet, miesto žmonės patys kalti tiek metų leisdami tokiai mieste susiformuoti praktikai: į miesto tarybą lenda „politikai” kuriems reikia susitvarkyti savo reikalus ar kurie imasi verslų aptarnavimo misijos prastuminėjant jiems projektus. Pradedant nuo miesto Bendro plano. Sklypo detalus jau tik tikslo link judančio proceso detalė. Didžia dalimi, pakeitus sklypo užstatymo reglamentus ir iš esmės nieko daugiau nedarant, siekiama sklypo pardavimo su max marža. Taip ir šiame sklype. Žinoma, kad ne už ačiū. Bene ryškiausias to mieste pvz. kaip „Amsterdamas” pavirto į „Minską” – naują Dragūnų kvartalą su 70 mln. maržą. Tuomet galutiniam pirkėjui tas sumas reikia „surinkti” ir dar bandyti uždirbti. Arba K ir D, Atgimimo aikštė, Bastionų tiltas …. Tokių pavyzdžių mieste apstu. Dar kiti, naujai iškepti, miesto politikai postringauja- „pats pasistačiau namą” ir apie urbanistiką, architektūrą teigiantys išmanantys viską. Tuo tarpu ilgametis miesto urbanistinės plėtros departamento vadas, miesto vyriausias architektas – tik juos aptarnaujančios, laviruojančios marionetės: nepadarysi, neleisi – ieškokis kito darbo. Ir jokios miesto užstatymo- urbanistikos, architektūros politikos. Normalioje visuomenėje, normaliame mieste, miesto vyriausio architekto, o ne teisininko ar kt. savivaldybės valdininko, žodis turėtų būti lemiamas ir paskutinis. Ir atsakomybė. Ar kas nors viešai girdėjo ką apie šį daugiabutį galvoja buvę, dabartinis? Tai gal nuo to žmonių renkamiems ir juos „labai atstovaujantiems” politikams derėtų pradėti? Tai tik vieno miesto tarybos sprendimo reikalas.
bus naujas namas šioje Klaipėdos dalyje, kur trūksta gyventojų. Apsižvalgykite aplink- visur uždarytos parduotuvės, verslai ir kavinės kuriso n eseniai dar buvo- Lietuvninkų aikštė, „Žemaitija”, Manto gatvės atkarpa, Janonio gatvės pradžia.
O niurzga kai kurie komentatoriai kaip kokie pensininkai- nieko nereikia,.mums nieko nereikia, renovacijų netreikia…
Pasipriešinimas ne naujam namui, o jo dydžiui, atsižvelgiant į lokaciją.
Dėl aukščio, žinoma reikia žiūrėti visumą, 9 aukštai kaip ir ne prie ko nesiriša. Kiek teko dalyvauti pristatymuose su projekto vystytojais, tai pradžioje lyg jie bandė 6 aukštų daryti kas nebuvo leidžiama, nes pagal galiojantį detalų buvo numatyta 9 aukštai.
Gaunasi kad po detalaus patvirtinimo, kai sklypą valdė miesto mecenatas, kelio atgal nebėra.
O dabar griauti ir anuliuoti – kaina bus didelė ir mokėsime ją mes visi, kas mokam mokesčius, čia kaip su Boso namu miške, laimėtojos tik voverės, mes visi pralošėm sumas už kurias galėjome paštą suremontuoti
Kiek girdėjau, Pievų tako namukų savininkai, net stogo dangos pasikeist belekaip negali,o cia PYST – DANGORAIŽIS !!!! Už pinigus y velns kazoką šoka !!!
Tegu šoka pagal Mureikos dūdelę kokius, mažiausiai 6 metus kaip straipsnyke minimas objektas, tai ir galės padaryti tai ką numato detalus planas ir nei kiek ne daugiau. Jei kantrybės neturi, tai tegu nesiskundžia. Šitos statybos apimtys – dydžiai buvo numatyti 2002 m valdžios ir miesto vyriausio architekto.
Perskaičius straipsnį labiausiai krenta į akis vienas dalykas – detaliojo plano koregavimas „supaprastinta tvarka“. Trumpai paaiškinsiu paprastai. Detalusis planas yra dokumentas, kuris aiškiai nustato, ką konkrečiame sklype galima statyti – pastatų aukštį, tankį, užstatymo intensyvumą, atstumus ir kitus esminius parametrus. Pagal jį rengiami projektai ir išduodami statybos leidimai. Todėl kai detalusis planas pradedamas koreguoti jau projekto eigoje, kyla labai paprastas klausimas – ar projektas nuo pat pradžių buvo suplanuotas pagal galiojančius dokumentus? NE. Statybų sektoriuje seniai žinoma praktika: kartais pirmiausia atsiranda projektas, o vėliau pradedama ieškoti būdų, kaip planavimo dokumentus priderinti prie jau suplanuotos statybos. Tada dažniausiai girdime ir labai ramias statytojų kalbas, kad „čia tik burbulas“. Tačiau žmonės nėra naivūs. Visi supranta, kad dideliuose projektuose dažnai atsiranda ir pakankamai pinigų, ir ryšių, kad sudėtingos situacijos būtų „sutvarkytos“. Keista girdėti, kaip statytojas nuo pat pradžių tikino, kad jokių pažeidimų nėra, o dabar visa situacija staiga tampa „burbulu“. Kai tuo pačiu metu atsiranda detaliojo plano koregavimai ir institucijų patikrinimai, tokie pareiškimai pradeda skambėti mažų mažiausiai kaip pasakos.Todėl vien statytojo žodžių čia tikrai neužtenka. Visuomenė turi teisę į skaidrumą ir aiškius atsakymus – ne į bandymus viską nurašyti kaip „burbulą“. Nes kuo daugiau kalbama apie „burbulą“, tuo labiau kyla klausimas gal čia ne burbulas, o labai nepatogi tiesa? Ir bandoma viska tyliai gražiai „sutvarkyti”.