Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-03-17 |
Kovo 20-oji pažymima kaip Pasaulinė Žemės diena, išreiškiant susirūpinimą Žemės ir žmogaus rytojumi. Ši diena yra ir pavasario ekvinokcija-lygiadienis, kai visuose Žemės rutulio kampeliuose dienos ir nakties trukmė susilygina. Šiemet šis stebuklingas gamtos reiškiny Lietuvoje vyks ankstų kovo 20-osios rytą – 4 val. 46 min.
1971 m. Jungtinės tautos pavasario lygiadienį paskelbė kaip šventę žmonijai ir pavadino Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atsirado galimybė prisijungti prie šios iniciatyvos, todėl LR Aukščiausioji Taryba 1992 m. kovo 13 d. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Pirmą kartą ir mūsų mieste tais metais, tą dieną meras Benediktas Petrauskas Atgimimo aikštėje iškėlė Žemės vėliavą.
Jau 15-ti metai, kaip daugiau nei 100 miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių ir pedagogų kovo 20 dieną renkasi į Uosto direkciją.
Čia mokinai, būdami arčiau jūros, gali daugiau sužinoti apie mūsų valstybės jūrinę istoriją, apie aktualiausius klimato pokyčių projektus. Miesto moksleiviai noriai renkasi į direkciją. Čia iškilmingai keliama Žemės vėliava. Ją šiemet iškels Jūrų kadetų mokyklos moksleiviai.
Gamtosauginio forumo dalyviai diskutuos apie lokalines ir globalinės klimato kaitos problemas, apie savo miesto Klaipėdos ekologinę situaciją. Jaunieji gamtos bičiuliai, padedant pedagogams, Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojams, stengsis praturtinti savo ekologines žinias, išsiugdyti tokias vertybines nuostatas kaip nevartotojišką požiūrį į gamtą. Juk tie, kurie dabar sėdi mokyklos suole, po 10-15 metų pamatys tai, kas buvo neatsakingai gamtos požiūriu padaryta.
Per pavasario lygiadienį iškeltos plazdančios Žemės vėliavos suteikia galimybes žmonėms stabtelėti, pamąstyti apie ryškius lokalinius ir globalinius neigiamus pokyčius Žemėje, žmonių planetoje. Žemė – mūsų planeta. Ji mus rengia, maitina, gydo, auklėja… Tačiau žmogus vis didina konfliktą su savo gyvenamąja aplinka. Jis vis graužiasi į Žemę kaip trandis į obuolį. Stengiasi iš jos pasiimti akmens anglį, naftą, dujas, kitas sau naudingas iškasenas, o Žemei grąžina kenksmingas atliekas, užterštą orą ir vandens telkinius. Sukelia pavojingą Žemei irmogui „šiltėjimo efektą“. O Raudonoji knyga nuolat storėja, į ją įrašomi nueinantys į nebūtį gyvūnai, paukščiai bei augalai. Ir, jei žmogaus elgesys nesikeis, į Raudonąją knygą turės įsirašyti Homo sapiens (protaujantis žmogus), tik žodį protaujantis turės būti parašyta kabutėse, nes kur, žmogau, buvo tavo protas, kad save pasmerkei nebūčiai?
Kas ir kieno turėtų atsiprašyti už tai, kad mūsų gimtajame mieste gyvenamosios aplinkos kokybė nėra gera? Svarbiausia miesto upė Danė (Akmena-Danė) vasaros metu aktyviai „žydi“ t.y. eutrofikacijos procesai įrodo – upė teršiama cheminėmis medžiagomis. Upės vaga siaurėja dėl gausių įvairių vandens augalų-krūmų augimo.
Jau 5 metai tęsiasi baudžiamoji įmonės „Grigeo Klaipėda“ byla. Tikėkim, kad jau greitai sužinosime bausmes tiems, kurie negrįžtamai pakenkė marių biologinei įvairovei…
Oro tarša, ypač pietinėje miesto dalyje, daugeliui gyventojų nuodijo ir nuodija jų gyvenimą… Įvairūs kiti dažni aplinkos taršos pranešimai nesustoja…
Mūsų gyvenamosios aplinkos kokybė priklauso tik nuo mūsų pačių sąmoningumo. Ekologinis mąstymas turi prasidėti kiekvieno mūsų namuose. Tėvų atsakomybė už meilės gamtai skiepijimą vaikams yra didžiulė. Privalome suvokti civilinę atsakomybę už gamtai padarytą žalą.
Gerai, kad vis daugiau atsirandančių mieste nevyriausybinių organizacijų, gamtosaugos savanorių liudija, jog po truputėlį miestiečių domėjimasis savo gyvenamosios aplinkos kokybė gerėja.
O kas ta gyvenamoji aplinka? Šiuose žodžiuose telpa ir oras, kuriuo kvėpuojame, ir vanduo, kurį geriame, kuriame maudomės, ir maistas, kurį valgome, ir atliekos, kurios susidaro mūsų gyvenime. Neišvengiame patirti ir vizualinės taršos dėl net miesto centre netvarkingų pastatų, ilgalaikių jų remontų… Nepamirškim ir žemės, ir žolės šalia asfalto, ir medžių, paukščių. Klimato pokyčiai, sausros ypač jiems pavojingos.
Didelė atsakomybė už mūsų miesto sveiką, švarią, gražią aplinką tenka savivaldybės tarnautojams ir ypač Savivaldybės tarybos nariams. Miestiečių gyvenamosios aplinkos planavimo ir apsaugos valdymas priklauso nuo jų kompetencijos, atsakingumo vykdyti Vietos savivaldos įstatymą, žaliuosius LR ir ES projektus. Jiems suteikiamos viešojo administravimo teisės ir pareigos.
Formuoti ir vykdyti miesto aplinkos apsaugos politiką išrinkti Savivaldybės tarybos nariai pasižadėjo išsakydami savo PRIESAIKĄ: „ Aš , (vardas pavardė), PRISIEKIU gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Telaimina mane Dievas.“.
Gamtiniu požiūriu esame įdomiu laiku – jau į Tėvynę sugrįžo mūsų nacionalinis pasididžiavimas gandrai. Prieš 100-metį Lietuvoje prasidėjusios paukščių sutiktuvės keliant medžiuose inkilus aktyviai tęsiamos. Girininkijų tarnybos jau paruošė per 8000 inkilų, kurių daugelis jau medžiuose laukia įvairių paukščių apsigyvenimo juose.
Ir mes, klaipėdiečiai, stabtelėkime. Neįsibėgėkime tiek, kad nepamatytume to, kur galime prisidėti prie savo gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo.
Parašykite komentarą