Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-04-02 |
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pabrangus energijos ištekliams Lietuvos bankas (LB) kiek blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc.
„Energijos kainų šokas yra didelis ir gali tapti rimtu išbandymu mūsų ekonomikai“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
G. Šimkaus teigimu, naftos kainos augimas „išjudina“ ir kitas degalų kainų dedamąsias, o jie didina transporto ir logistikos sąnaudas, dėl to brangsta prekės ir paslaugos.
„Gali atrodyti, kad naftos kaina gautinėje kuro kainoje yra pakankamai nedidelė, apie 9 proc., deja, naftos kainos augimas išjudina ir kitas degalų kainos dedamąsias. Brangesni degalai didina transporto ir logistikos sąnaudas, o tai yra visų prekių ir paslaugų savikainos dedamoji, pabrangę degalai didina gyventojų išlaidas (…), tai reiškia didesnę infliacija ir lėtesnį ekonomikos augimą“, – aiškino G. Šimkus.
LB vadovas sako, kad Vyriausybės planai sumažinti dyzelino akcizą ir taip sušvelninti degalų kainų augimą yra „geriau negu nieko“, bet didelio poveikio tai neturės.
„Lietuvoje apskritai mes turime dyzelino akcizą bene didžiausią visame šiame regione, galbūt net Europos Sąjungoje. Tai šešių centų nuleidimas, be jokios abejonės, yra geriau negu nieko. Iš kitos pusės, ar tai kažkaip reikšmingai paveiks pačią galutinę degalų kainą? Turbūt ne“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad priemones reikia vertinti platesniame regiono kontekste ir stebint Lietuvos konkurencingumą.
„Kitas dalykas yra, kaip tai paveiks konkurencinę aplinką. Mažmeninis, paprastas vartotojas galbūt kažką pamatys degalinės stende, bet jeigu mes žiūrime plačiau ir didesnį dyzelino suvartojimą tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, turint omeny, kokias stiprias priemones prisiima Lenkijos vyriausybė, na vėlgi, tai keičia“, – teigė G. Šimkus.
Anot jo, Lietuvos priemonės nepaveiks Europos Centrinio Banko pinigų politikos ir didelių infliacijos rodiklių euro zonoje, tačiau jos turi būti tikslingos ir yra reikalingos.
„Kalbame apie mūsų lokalią rinką, bet taip, toj lokalioj rinkoj perka mažmeniniai vartotojai, perka ar neperka didesnius kiekius vartojantys fiziniai asmenys. Taip pat galima būtų kalbėti ir apie elektros kainas, kai kurios šalys irgi žada imtis tam tikrų priemonių sušvelninti elektros kainų įtaką gaminamos produkcijos savikainai“, – sakė G. Šimkus.
„Mes manome, kad tos priemonės yra reikalingos, jos turėtų būti tikslingos, jos turėtų būti taiklios, jos yra reikalingos“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, Finansų ministerija siekdama sumažinti dyzelino kainas jau registravo ir derinimui pateikė siūlymą šiam kurui iki birželio 15 dienos taikyti mažesnį tarifą – tai turėtų dyzelino kainą sumažinti 6 centais už litrą.
Šias Akcizų įstatymo pataisas Vyriausybė žadėjo svarstyti šią savaitę, joms Seime bus prašoma skubos. Tikimasi, kad pataisos bus priimtos maždaug balandžio viduryje.
Siekiant suvaldyti kuro kainas taip pat norima keisti biodegalų įsigijimo tvarką, sukurti kainų stebėjimo įrankį.
Be to, bendrovė „Orlen Lietuva“ buvo įpareigota sumažinti naftos pramonės atsargų kiekį 80 tūkst. tonų ir jau patiekė tokį kiekį kuro į rinką, tačiau kuro kainų kol kas tai nepaveikė.
Pernai gruodį manyta, kad ekonomikos augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.
Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė didinama iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.
Tuo metu pagal nepalankų scenarijų BVP šiemet augtų 3,1 proc., o kitąmet – 1,6 proc., o infliacija šiemet siektų 5,8 proc., kitąmet – 4,1 procento.
G. Šimkus pabrėžė, kad LB prognozuoja vidutinę metinę infliaciją, o atskirais mėnesiais metinė infliacija gali būti ir dar didesnė. Anot jo, infliacijos pikas turėtų būti pasiektas vasarą.
LB teigimu, ekonomikos raidą neigiamai veiks energijos išteklių svyravimai, o augimą skatins didėjančios gyventojų pajamos, investicijos ir vidaus vartojimas.
LB parengė du galimus ekonominės raidos scenarijus. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 metų rudens, o regiono energetikos infrastruktūra papildomos didesnės žalos nepatirs.
Pagal nepalankųjį scenarijų sutrikimai užsitęstų iki šių metų pabaigos, o infrastruktūra patirtų reikšmingą žalą.
Ekonomikos augimo svyravimus labiausiai veikia galimybė atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų. Tai šiemet turėtų lemti gerokai didesnį privatųjį vartojimą, tačiau 2027 metais jo augimas gerokai susitrauks, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista.
Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir labai didėsiančios valdžios investicijos, tiek susijusios su gynyba, tiek su kitomis reikmėmis.
Užsienio paklausa, pernai augusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 metais turėtų didėti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą.
Anot LB, darbo rinkos padėtis tebėra palanki darbuotojams, tačiau demografinės tendencijos didina įtampą. Mažėja darbingo amžiaus gyventojų, silpnėja migracijos poveikis, o gyventojų aktyvumo lygis yra pasiekęs aukštą ribą. Dėl to užimtųjų skaičius pernai pirmą kartą nuo 2021 metų sumažėjo.
Darbo užmokesčio kilimą ir toliau palaiko darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų lygis daugelyje veiklų viršija ilgalaikį vidurkį. Jo augimas šiemet turėtų būti artimas 8 proc., o vėlesniais metais – apie 7 proc.
BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą